Tai Karklės kaime, Placio g. 6, esantis pastatas ir Kretingalės parapijos mokykla. Kultūros vertybėms suteiktas vietinis reikšmingumo lygmuo.
Pastato sodyba yra viena iš nedaugelio Karklės XX a. I p. sodybinio apstatymo mūriniais statiniais pavyzdžių. Pagal turimos istorinės kartografijos lyginamąją analizę ir pastato architektūrinį vaizdą pastatas datuojamas XX a. pradžia.
Sodyba įsikūrusi netoli jūros, Karklės kaimo istorinės teritorijos pietvakarinėje dalyje. Šioje kaimo vietoje, abipus Tydekos upelio ir arčiau jūros XX a. I p. vyravo didesnės ūkininkų sodybos.
XX a. I p. sodyba priklausė stambiems ūkininkams Dumbriams. Jie XX a. pr. turėjo didelę sodybą kaimo pietrytinėje dalyje, kitapus pagrindinio kelio. Ją palikę dukros šeimai, įsikūrė minimoje vietoje, čia pasistatę 2 pastatus. Karo pabaigoje savininkai pasitraukė į Vokietiją. Tuščioje sodyboje pokaryje kurį laiką gyveno latvis Buišis. Apie 1964 m. čia apsigyveno eigulys Paulauskas1. 1993 m. duomenimis, sodyba priklausė 3 savininkams: Virginijui Pintveriui, Česlovui Paulauskui ir Anicetui Mačerniui.
Sodybos gyvenamasis namas, pagal gyventojų prisiminimus, dėl dekoratyvaus balkono pagrindiniame fasade (balkono tvorelė) vietinių gyventojų vadintas „Vila Grunwald“. Nuo XX a. 7 dešimtmečio pastate apsigyvenus eiguliui, buitinėje kalboje vadintas „girininkija“, tačiau duomenų apie pastato pritaikymą girininkijos administracinei funkcijai nerasta.
Pastato istorinę vertę sudaro tai, kad jis yra vienas iš minimaliai išlikusių Karklės senojo apstatymo elementų. Iš esmės išlikę autentiški fasadai yra XX a. pr. mūrinių gyvenamųjų pastatų architektūros tradicijų, tuo laiku retų pajūrio kaimų istoriniame kraštovaizdyje, pavyzdys.
Kretingalės parapijos mokyklos pastatas statytas XIX a. II p. Nežinant pastato tikslios statybos datos, neįmanoma nustatyti pirminės paskirties. Galima prielaida, kad trumpai pastate veikė evangelikų liuteronų parapinė mokykla, nuo XIX a. 8 deš. pr. iki XX a. vid. Kretingalės valdiška dviklasė pradžios mokykla.
Mokykla veikė pastato šiaurinėje dalyje. Pastato pietinės dalies patalpose buvo įrengtas butas mokytojui. XX a. II p. pastate veikė Klaipėdos rajono Kretingalės apylinkės Kretingalės aštuonmetė mokykla. Pastačius naują mokyklos pastatą priešingoje gatvės pusėje, šiame pastate įrengtas mokyklos bendrabutis. Mansardinės dalies patalpos naudotos komunaliniams butams.
XX a. pab. – gyvenamosios paskirties. Po Nepriklausomybės atkūrimo pastatą kaip kompensaciją už prarastą turtą perdavus Kretingalės evangelikų liuteronų bendruomenei, jame liko keli butai, 1996 m. pietinio galo patalpas iš evangelikų liuteronų parapijos išsinuomojo keletą metų čia veikusi vaistinė.
Parapinė mokykla Kretingalėje prie 1652 m. atkurtos evangelikų liuteronų bažnyčios atidaryta apie XVII a. 6 deš. Ilgą laiką ji veikė parapijos name, savo patalpų neturėjo. Pirmuoju mokytoju rašytiniuose šaltiniuose minimas bažnyčios precentorius Christianas Lovinas, čia dirbęs iki 1749 m. XIX a. 8 deš. pr. parapines mokyklas suvalstybinus, tapo Kretingalės valdiška dviklase pradžios mokykla. XIX a. II p. pagal projektą Kretingalės centrinėje dalyje, priešais bažnyčią, prie pagrindinio kelio vakarinės kraštinės pastatytas minimas raudonų plytų vieno aukšto mokyklos pastatas. Jo šiauriniame gale įrengtos mokyklos patalpos, pietiniame – butas mokytojui. XX a. I p. mokykla plėtėsi – įrengta pastogė, dirbo 2 mokytojai. 1923–1939 m. mokykloje mokyta vokiečių ir lietuvių kalbomis.
Buvusi pradinė dviklasė mokykla yra vienas iš Kretingalės istorinio apstatymo fragmentų. Nežiūrint ryškių sovietmečio rekonstrukcijų, pastatas išlikęs Rytprūsių XIX a. II p. mūrinės architektūros kartotinių projektų tokios paskirties visuomeniniams statiniams tradicijų pavyzdžiu.
