Ar partijos diskutuos apie migracijos politiką?
Politologai mano, kad ir šiuo metu intensyviai diskutuojamas pabėgėlių klausimas greičiausiai netaps viena pagrindinių kitąmet vyksiančių Seimo rinkimų aktualijų.
„Tai galėtų būti antrinė dimensija vien todėl, kad Lietuvoje nėra didelio masto imigracijos. Kelių šimtų pabėgėlių klausimas paliečia labai mažai žmonių. Kalbant apie politines konflikto takoskyras, tai turi būti svarbu daugeliui žmonių. [...] Lietuvoje dalis politikų, kurie kels kandidatūras vienmandatėse apygardose, gali apie tai kalbėti, bet abejoju, kad tai taps esminiu dalyku“, – įsitikinęs M.Jastramskis.
Politologai mano, kad ir šiuo metu intensyviai diskutuojamas pabėgėlių klausimas greičiausiai netaps viena pagrindinių kitąmet vyksiančių Seimo rinkimų aktualijų.
Tuo metu T.Janeliūnas tikisi, kad politinės partijos į savo rinkimų programas įtrauks kokią nors migracijos politikos detalę, nes esą akivaizdu, kad Lietuva vėluoja su šios politikos formulavimu. „Lietuvoje tiesiog nėra jokios migracijos politikos, nepaisant to, kad aplink mus vyksta daug konfliktų – dėl Ukrainos ir pan. Mes patys į tai reaguojame tik tuomet, kai verčia ES lygiu priimti sprendimus. Tikiuosi, kad partijos ne tik reaguos į labai konkretų poreikį priimti kažkiek pabėgėlių, bet ir kalbės plačiau, kaip Lietuva gali elgtis su įvairaus tipo atvykėliais – legaliais, nelegaliais, darbo migrantais ar politiniais pabėgėliais. Akivaizdu, kad kol kas politikai nenusiteikę apie tai rimtai kalbėti, bet tikiuosi, kad ir tie iš išorės ateinantys poreikiai paskatins rimtai pažiūrėti į migracijos politiką“, – LRT.lt sakė TSPMI dėstytojas.
Pasak G.Mažeikio, priklausome ES ir turime prisiimti dalį atsakomybės, bet šie sprendimai esą turi būti racionalūs ir derybiškai pagrįsti, pamatuoti įvairiais požiūriais: socialiniu, ekonominiu, švietimo, kultūros bei saugumo.
„Visa tai yra kompleksiniai klausimai, ir neabejotinai vyriausybė turėtų atsakingai juos svarstyti. Akivaizdu, kad paviršutiniški administraciniai sprendimai gali tapti prielaida kokio nors įtikinėjimo dramblio kūrimui. Sunku pasakyti, ar kuri nors partija tuo pasinaudos, bet pakankamai akivaizdu, žiūrint į lietuvių rinkimų tradiciją, kad visuomet atsiranda koks visuomeninis judėjimas ar politinė partija, kuri randa silpnąsias argumentų ir sprendimų vietas ir jas smarkiai kritikuoja“, – LRT.lt kalbėjo G.Mažeikis.
