TIESAI REIKIA TAVO PALAIKYMO PRISIDĖK
Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą

Kurortų gėda – baisūs tualetai

Ryškiaspalviai paplūdimiuose pastatyti tualetai poilsiautojams neprieinami – juos saugo tvirtos spynos.
A.Kripaitės/15min.lt nuotr. / Ryškiaspalviai paplūdimiuose pastatyti tualetai poilsiautojams neprieinami – juos saugo tvirtos spynos.
Šaltinis: 15min
0
A A

Geriau kentėti, o jei nepavyksta – tada įkvėpti ir nekvėpuoti tol, kol neišeisi į lauką. Tokie Lietuvos pajūrio, į kurį traukia vis daugiau poilsiautojų, tualetai. Kiek pajūryje pastatyta tualetų – galima suskaičiuoti ant rankos pirštų. Ir vos pora jų atitinka higienos normas.

Atėjus pramogauti į paplūdimį verčiau rinktis vietą netoli tako – negali žinoti, kiek teks bėgti prispyrus „bėdai“. Juolab kad pirmas pakeliui pasitaikęs tualetas gali būti užrakintas. Tada teks dumti per  kopas ir ieškoti išsigelbėjimo.

Tačiau ir išvydęs tualetą dar negali skubėti džiaugtis. Pribėgus arčiau gali staiga apsigalvoti: užspaudęs „reikalas“ gali greitai atslūgti pajutus sklindančius kvapus. Jei noras nepraėjo – teks įeiti į vidų. Vanduo, popierius – apie tai net neverta svajoti. Tokios elementarios XXI a. higienos priemonės paplūdimių tualetų dar nepasiekė. Prispyrė reikalas – sukis kaip išmanai. Ir būtinai turėk vandens rankoms plauti, popieriaus. Jų, kaip ir kantrybės, būtinai prireiks.

Tualetų problema opi  visuose Lietuvos paplūdimiuose – dauguma jų poilsiautojus gali pakviesti tik į gūdžius, sovietmečiu statytus pastatus, kuriuose – tik duobė ir sienos, kad vėjas nepūstų.

Klaipėdai priklausančiuose paplūdimiuose – pirmoje ir antroje Melnragėje, Giruliuose bei Smiltynėje – stovi vos septyni stacionarūs tualetai. Dauguma jų tiesiog šiurpina lankytojus. Specialistų teigimu, šitiek tualetų tiesiog nepakanka, kai į pajūrį karštosiomis dienomis suvažiuoja tūkstančiai žmonių.

Išviete tampa jūra

Viename labiausiai lankomų pirmos Melnragės paplūdimių vasarotojai apskritai neturi pasirinkimo – už išvietės paslaugas jiems tenka krapštyti monetas. Vizitas į būdelę kainuoja 50 centų.

Tualetas tvarkingas ir švarus. Tačiau net ir tomis dienomis, kai paplūdimys tiesiog raibsta nuo poilsiautojų, čia apsilanko vos keli šimtai žmonių. Anot Klaipėdos skęstančiųjų gelbėjimo tarnybos vadovo Virginijaus Urbono, atsakingo už viešąjį tualetą Melnragėje, karštomis dienomis tualete apsilanko maždaug pora šimtų žmonių. Ką daro kiti: kenčia ar į tualetą jiems nereikia – neaišku.

Kasdien paplūdimius apvažiuojantis gelbėtojas Aleksandras Siakki teigė, kad šiltosiomis dienomis Klaipėdos paplūdimiuose gali būti ir keliolika tūkstančių žmonių. Tokiam srautui poilsiautojų neužtenka tik kelių tualetų, todėl išviete neišvengiamai tampa jūra. Anot specialistų, dėl biologinės taršos, šiltų orų, menko bangavimo, vanduo tampa žalsvas, atsiranda melsvadumblių. Maudynės tampa ne tik nemalonios, bet ir nerekomenduotinos.

„Tokią situaciją stebėjome ankstesnėmis šiltomis vasaromis. Tarša išsisklaido tik pakilus bangoms“, – teigė Klaipėdos savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus inspektorė Nina Gendvilienė. Šią vasarą jūros vandens neatitikimo normoms neužfiksuota.

Išgelbės Europa

Tualetų trūkumo problemos neišsprendžia ir paplūdimiuose stovinčios ryškiaspalvės būdelės. Poilsiautojas, atbėgęs iki jos, pakliūva į detektyvą – iš kur gauti raktą ir kaip patekti į vidų. Painiava baigiasi gretimoje kavinėje. Tačiau išprašyti raktelio į išsigelbėjimą – ne taip paprasta. Padavėjos nelinkusios raktų dalyti į kairę ir dešinę. Pirmiau pasiūlys pirkti arbatos, tik vėliau duos raktą.

Inspektorė N.Gendvilienė teigė, jog šį pavasarį ir birželį patikrinus tualetus išvada padaryta viena – būklė yra nepatenkinama. Kai tualetuose nėra vandens šaltinių, net neverta kalbėti apie elementarias higienos normas.

„Padėtis yra bloga. Nėra ką ir komentuoti“, – teigė specialistė. Tokios išvados rašomos jau kelerius metus iš eilės, tačiau niekas nesikeičia, nes nėra pinigų.

Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Visuomenės Sveikatos saugos skyriaus vedėjos pavaduotoja Alma Mikutytė teigė, kad pagal higienos normas viešieji tualetai turi būti ne arčiau kaip 50 metrų iki maudyklų. Skaičiuojama, kad tūkstančiui žmonių reikia dviejų tualetų – moterims ir vyrams. Moterų tualete turi būti unitazas ir bidė. Vyrų – unitazas ir pora pisuarų. Pisuarai ir bidė Lietuvos paplūdimiuose dar tikra egzotika.

Šiais metais ruošiantis naujajam sezonui Klaipėdos paplūdimiuose buvo atlikti kai kurie tualetų remonto darbai. Kaip pasakojo Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Irena Šakalienė, buvo sutvarkytos durys, sudėti kabliukai.

Šiuo metu rengiamas projektas finansavimui iš Europos Sąjungos fondų gauti ir pastatyti paplūdimiuose dešimt tualetų. Klaipėdos savivaldybei 300 tūkst. Lt, už kuriuos būtų galima pastatyti dešimt tualetų, – pernelyg sunki našta.

Tualetas yra, bet užrakintas

Ši vasara Palangoje prasidėjo tikru nesusipratimu. Nauji tualetai, įrengti rekonstruotame gelbėjimo stoties pastate, nuo poilsiautojų slėpti po užraktu. Niekaip nepavyko susitarti, kas turi mokėti už tualetų eksploatavimą. Gelbėjimo stoties pastatas pagal panaudos sutartį yra perduotas gelbėtojų funkcijas atliekančiai viešajai įstaigai „Vandens motociklų klubas“, kuri moka už komunalines paslaugas. Mokėti dar ir už poilsiautojų sunaudotą vandenį klubas nesutiko. Galop pavyko rasti kompromisą ir išlaidas prisiėmė  Palangos miesto savivaldybė.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min