Dabar populiaru
Publikuota: 2019 rugpjūčio 22d. 10:06 , Atnaujinta: 2019 rugpjūčio 22d. 10:56

Kyšininkavimo byloje įtariamų teisėjų likimą Seimas nuspręs rudenį

Konstantinas Gurinas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Konstantinas Gurinas

Baigdamas neeilinę sesiją Seimas sprendė, ar atleisti galimos korupcijos skandale įtariamą Apeliacinio teismo teisėją Konstantiną Guriną. Taip pat savo noru išeiti iš darbo pasiprašiusį Apeliacinio teismo teisėją Kęstutį Jucį, kuris, BNS žiniomis, irgi figūruoja kyšininkavimo byloje. Po pateikimo ketvirtadienį pritarta ir Aukščiausiojo teismo teisėjo Egidijaus Laužiko, įtariamojo galimos korupcijos byloje, atleidimui. Galutinis sprendimas dėl to Seime bus priimtas rudenį.

Teisėsaugos įtarimų sulaukusius K.Guriną ir E.Laužiką prezidentas Gitanas Nausėda pasiūlė atleisti už teisėjo vardo pažeminimą.

Teisėjų taryba yra nusprendusi, kad jie savo poelgiais pažemino teisėjo vardą.

K.Jucys būti atleistas pasiprašė pats. Naujienų agentūros BNS duomenimis, šiam teisėjui kyšininkavimo bylos tyrime yra suteiktas specialiojo liudytojo statusas. Kas reikštų, kad yra duomenų, jog galėjo būti padaryta nusikalstama veika, bet jų nepakanka asmeniui suteikti įtariamojo statusą.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) atlieka didelės apimties ikiteisminį tyrimą, susijusį su aukšto rango teisėjų, advokatų ir kitų asmenų galimai padarytomis korupcinio pobūdžio nusikalstamomis veikomis.

Suprasti akimirksniu

  • Kyšininkavimu, prekyba poveikiu, papirkimu ir piktnaudžiavimu įtariami 3 Apeliacinio teismo teisėjai (Viktoras Kažys, Konstantinas Gurinas ir Valdimaras Bavėjanas), Aukščiausiojo Teismo teisėjas Egidijus Laužikas, Vilniaus apygardos teismo teisėjas Henrichas Jaglinskis, Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Kaminskas, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Gintaras Čekanauskas, Vilniaus m. apylinkės teismo teisėjas Robertas Rainys. 5 iš 8 teisėjų teismas leido suimti, 3 skirti švelnesni apribojimai
  • Tarp 45 sulaikytųjų yra ir 6 advokatai: Drąsutis Zagreckas, Romualdas Mikliušas, Giedrė Cimbolienė, Aivaras Surblys, Marius Navickas (praktikuojantis Klaipėdoje) ir Gintaras Ruseckas.
  • Tyrimo duomenimis, korupcinis teisėjų ir advokatų voratinklis buvo sukurtas dėl suinteresuotiems asmenims palankių teismo sprendimų, teigiama, kad sutartų kyšių sumos galėjo siekti 400 tūkst. eurų.
  • Viena iš konkrečiai paminėtų nešvarių bylų susijusi su garsiojo Vijūnėlės dvaro istorija. STT kreipėsi į VRK dėl Druskininkų mero Ričardo Malinausko teisinės neliečiamybės panaikinimo, o tuomet pareiškė jam įtarimus. Tuo pat metu teismas leido suimti R.Malinausko patarėją A.Kadziauską.
  • Generalinis prokuroras sudarė 5 prokurorų grupę, vadovaujančią šiam plataus masto ikiteisminiam tyrimui, į kurį įtraukta bemaž 100 teisėsaugos pareigūnų.

E.Laužikas atsiuntė advokatą

Po pertraukos pateikimo procedūros metu Seimas ketvirtadienį tęsė E.Laužiko atleidimo iš Aukščiausiojo teismo teisėjo pareigų klausimą.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Egidijus Laužikas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Egidijus Laužikas

Seimas sulaukė E.Laužiko rašto, kuriame teisėjas informavo negalintis dalyvauti parlamento plenariniame posėdyje, bet pageidauja, kad jam atstovautų advokatas Mindaugas Dūda.

Iš Seimo tribūnos jis aiškino, kad šioje stadijoje, t.y. nerengiant apkaltos, parlamentas ar atskiri jo nariai negali atlikti įrodymų rinkimo, jų vertinimo veiksmų. Tam esą nėra jokių prielaidų, nes jokie faktiniai duomenys Seimo nariams nagrinėjamu klausimu nėra pateikti.

E.Laužikas Seime, anot M.Dūdos, galėtų pasisakyti tik dėl faktinių duomenų, kurie nepateikti susipažinti nei parlamentui, nei pačiam teisėjui. Advokatas sakė, kad Seimo prašyta pateikti medžiagą, kurios pagrindu pradėta teisėjo atleidimo procedūra.

„Iki šiol jokie faktiniai duomenys, galintys sudaryti pagrindą dėl išvadai dėl teisėjo vardo pažeminimo, nepateikti, motyvuojant tik ikiteisminio tyrimo duomenų neskelbtinumu“, – sakė M.Dūda.

Iki šiol jokie faktiniai duomenys, galintys sudaryti pagrindą dėl išvadai dėl teisėjo vardo pažeminimo, nepateikti, motyvuojant tik ikiteisminio tyrimo duomenų neskelbtinumu.

Teisėjo advokato teigimu, tuometės prezidentės Dalios Grybauskaitės 2019 metų vasario 19 dienos dekretu buvo sustabdyti E.Laužiko, kaip teisėjo, įgaliojimai iki galutinio sprendimo ikiteisiminiame tyrime arba sprendimo baudžiamojoje byloje įsiteisėjimo.

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Mindaugas Dūda
Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Mindaugas Dūda

„Klausimas išspręstas ir reikia laukti proceso pabaigos ir, priklausomai nuo to, kaip baigsis baudžiamasis procesas, tik tada atsiras galimybė priimti vienokius arba kitokius sprendimus dėl teisėjo karjeros. Negalima painioti baudžiamosios ir drausminės atsakomybių. Jei kalbama apie veiksmus, dėl kurių teisėjui jau įteiktas pranešimas apie įtarimą, kaip yra šiuo atveju, privalu sulaukti baudžiamajame procese įsiteisėjusio prokuroro arba teismo sprendimo. Priešingu atveju esmingai pažeidžiama ir asmens nekaltumo prezumpcija“, – iš Seimo tribūnos kalbėjo M.Dūda.

Jis pridūrė, kad pagal Teismų įstatymą, už teisėjo vardą žeminantį poelgį teisėjas drausmine tvarka atsako Teisėjų garbės teisme.

M.Dūda tvirtino, kad Seimas yra „pavojingai arti slenksčio, kai gali būti sukurtas precendentas“ kuomet Aukščiausiojo teismo teisėjas jį kompromituojančiu pagrindu atleidžiamas remiantis ne įrodymais ar faktiniais duomenimis apie teisėjo vardą žeminantį poelgį, o pažyma apie tik galimai esančius ir tik galimai teisėtai surinktus įrodymus.

Seimas yra „pavojingai arti slenksčio, kai gali būti sukurtas precendentas“.

Ragino reaguoti į visuomenės nuomonę

Seimo narys Jurgis Razma po pateikimo kvietė kolegas balsuoti už E.Laužiko atleidimą. Jis sakė neabejojantis, kad parlamento Teisės ir teisėtvarkos komitetas objektyviai išnagrinės susiklosčiusią situaciją bei teisėjo advokato išdėstytas teisines abejones.

Parlamentaras tikisi, kad į galutinę priėmimo stadiją Seimas ateis su stipresniu teisiniu pagrindimu, ar pasiūlytas kelias yra geras. J.Razma priminė, kad Seime parašais yra pareikšta iniciatyva dėl apkaltos teisėjui.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Jurgis Razma
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Jurgis Razma

„Šiuo atveju manau, kad mes tikrai privalome reaguoti ir į visuomenės nuomonę, kuri tikrai yra pasipiktinusi, kai buvo paskelbta žinia apie kaip niekada didžiulio skaičiaus teisėjų galimus įvairius nusikaltimus, įtarimus korupcija“, – pabrėžė jis.

Šiuo atveju manau, kad mes tikrai privalome reaguoti ir į visuomenės nuomonę, kuri tikrai yra pasipiktinusi, kai buvo paskelbta žinia apie kaip niekada didžiulio skaičiaus teisėjų galimus įvairius nusikaltimus, įtarimus korupcija.

Tuo metu parlamentaras Eugenijus Gentvilas pasisakė prieš. Jo nuomone, Seimas yra nardinamas į rizikos zoną, nes teisėją siūloma atleisti vykstant ikiteisminiam tyrimui.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Eugenijus Gentvilas
Luko Balandžio / 15min nuotr./Eugenijus Gentvilas

„Aš manau, kad reikia laukti teisminio proceso ne tik pabaigos, bent pradžios, kol visuomenei ar Seimo nariams taps aišku, kas ten iš tikrųjų yra faktinių aplinkybių rinkinyje, o tada priimti sprendimą“, – kalbėjo E.Gentvilas.

Aš manau, kad reikia laukti teisminio proceso ne tik pabaigos, bent pradžios, kol visuomenei ar Seimo nariams taps aišku, kas ten iš tikrųjų yra faktinių aplinkybių rinkinyje, o tada priimti sprendimą.

Nerado teisėjo

Parlamento pirmininko pirmoji pavaduotoja Rima Baškienė per plenarinį posėdį ketvirtadienį sakė, kad Seimo statutas teisėjų atleidimo atvejais numato galimybes tokiems asmenims atvykti į posėdį ir atsakyti į klausimus.

„Noriu jus informuoti, kad mums nepavyko susisiekti, kalbėti, surasti teisėją K.Guriną. Jo advokatas, kuris atstovauja jam baudžiamojoje byloje, šiuo atveju nėra įpareigotas kalbėti Seime“, – teigė ji.

Noriu jus informuoti, kad mums nepavyko susisiekti, kalbėti, surasti teisėją K.Guriną. Jo advokatas, kuris atstovauja jam baudžiamojoje byloje, šiuo atveju nėra įpareigotas kalbėti Seime.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Viktoras Pranckietis ir Rima Baškienė
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Viktoras Pranckietis ir Rima Baškienė

Todėl R.Baškienė pasiūlė daryti pertrauką K.Gurino atleidimo iš teisėjo pareigų svarstyme Seime tam, kad galėtų informuoti jį ir tik gavę jo sutikimą šį klausimą spręsti parlamente. Tam pritarta bendru sutarimu.

Seimo plenariniame posėdyje nedalyvavo ir teisėjas K.Jucys. Pasak R.Baškienės, iš K.Jucio gautas raštas, kad jis nedalyvaus Seimo posėdyje ir nepageidauja to daryti. Jis pranešė atostogaujantis.

Po svarstymo jo atleidimui iš teisėjų Seimas pritarė bendru sutarimu. Taikyti ypatingos skubos priimant galutinį sprendimą dėl K.Jucio atleidimo, R.Baškienės teigimu, negalima pagal Konstitucinio Teismo išaiškinimą.

„Skubos netaikome, todėl priėmimą vykdysime rudens sesijoje“, – sakė Seimo pirmininko pirmoji pavaduotoja.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Kviečiame anties

Video

02:08
01:11
02:10

Esports namai

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie 15min