Dabar populiaru
Publikuota: 2017 gruodžio 22d. 08:26 , Atnaujinta: 2017 gruodžio 22d. 09:05

L.Mažylio atrastą Lietuvos Nepriklausomybės Aktą surašė signataras Jurgis Šaulys

Vasario 16-osios aktas ir Nepriklausomybės akto signatarai
Renato Neverbicko ir Lietuvos nacionalinio muziejaus nuotr. (15min montažas) / Vasario 16-osios aktas ir Nepriklausomybės akto signatarai

Lietuvos Nepriklausomybės Aktą, kurį Vokietijoje rado prof. Liudas Mažylis, surašė signataras Jurgis Šaulys, penktadienį pranešė Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos.

Akto rašysenos tyrimą atliko Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro ekspertai.

Lrs.lt nuotr./ Jurgis Šaulys
Lrs.lt nuotr./ Jurgis Šaulys

„Į policijos ekspertus profesorius kreipėsi su prašymu nustatyti, kieno ranka surašytas Lietuvos Nepriklausomybės Aktas. Atliekant tyrimą, pareigūnai lygino papildomai pateiktus signataro J.Šaulio rašysenos pavyzdžius su Nepriklausomybės Aktu ir patvirtino, kad jie rašyti to paties asmens“, – rašoma pranešime žiniasklaidai.

Lietuvos policija, atsižvelgdama į istorinę šio dokumento reikšmę, tyrimą teigia atlikusi neatlygintinai.

Tai, kad nutarimą surašė J.Šaulys, istoriko Raimundo Klimavičiaus teigimu, buvo tikėtiniausias variantas.

„Tai buvo labiausiai tikėtinas variantas. Yra ir daugiau raštų, rašytų ta pačia rašysena. Jis užėmė generalinio sekretoriaus pareigas, pagal pareigas turėjo rašyti. Tai buvo nuspėjama. Aišku, labai gerai, kad patvirtino. Dabar garantija šimtaprocentinė“, – 15min sako jis.

J.Šaulys buvo vienas pagrindinių tarybos pirmininko Antano Smetonos pagalbininkų ir bendradarbių.

Istorikas Algimantas Kasparavičius yra pasakojęs, kad abu – tiek lietuvišką, tiek vokiškąjį – Vasario 16-osios nutarimus Vokietijos atstovams perdavė būtent signataras J.Šaulys. Istoriko teigimu, 1945–1946 metais rašytuose J.Šaulio atsiminimuose yra aprašyta 1918-ųjų vasario 16-osios pavakarę vykusi kelionė iš Vilniaus į Kauną, kurį tuo metu administravo vokiečių okupacinė administracija. J.Šaulys ten, anot jo, greičiausiai ir perdavė dokumentų originalus, kurie vėliau diplomatiniu paštu išsiųsti į Berlyną.

„J.Šaulys buvo vienas pagrindinių tarybos pirmininko Antano Smetonos pagalbininkų ir bendradarbių. A.Smetona labai juo pasitikėjo, be to, J.Šaulys puikiai kalbėjo vokiškai ir turėjo labai gerus ryšius su vokiečių karine okupacine administracija“, – BNS aiškino jis.

Tiesa, A.Kasparavičius spėjo, kad L.Mažylio rastą nutarimą surašė signataras Steponas Kairys.

„Galiu kalbėti apie tai, kas paskelbta viešojoje erdvėje, internete – sprendžiant iš to, šiandien būčiau linkęs sakyti, kad tai yra S.Kairio ranka rašytas dokumentas, nes S.Kairys buvo vienas iš Vasario 16-osios, pabrėžiu, Nutarimo idėjinių, politinių autorių“, – kovą BNS sakė Lietuvos istorijos instituto mokslininkas.

Vytauto Didžiojo universiteto prof. L.Mažylis ranka rašytą nutarimą dėl nepriklausomos valstybės atkūrimo lietuvių ir vokiečių kalbomis su 20 signatarų parašais rado Vokietijos užsienio reikalų ministerijos archyve kovo pabaigoje.

Spalį Berlyne Lietuvos ir Vokietijos užsienio reikalų ministrai Linas Linkevičius ir Sigmaras Gabrielis pasirašė susitarimą dėl Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto perdavimo Lietuvai. Dokumentą planuojama nuo 2018-ųjų penkerius metus eksponuoti Vilniuje esančiuose Signatarų namuose.

Lietuva kitąmet minės valstybės atkūrimo šimtmetį. Jono Basanavičiaus pirmininkaujama Lietuvos Taryba Nepriklausomybės Aktą pasirašė 1918 metų vasario 16 dieną Vilniuje. Istorikai mano, kad tądien galėjo būti pasirašyti keli dokumentai, kitų buvimo vieta nėra žinoma.

J.Šaulys, kaip rašo Lrs.lt, gimė 1879 metų gegužės 5 d. Balsėnų kaime (dab. Klaipėdos r.). Dar mokydamasis įsitraukė į lietuvišką tautinę veiklą: dalyvavo lietuvių moksleivių būrelyje, tarp moksleivių platino laikraščius „Vienybė lietuvninkų“, „Žemaičių ir Lietuvos apžvalga“, „Aušra“. Vėliau prisidėjo prie Vilniaus lietuvių veiklos — rengė straipsnius Juozo Tumo-Vaižganto redaguojamiems laikraščiams „Tėvynės sargas“ ir „Žinyčia“, bendradarbiavo su „Varpo“ leidėjais.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Jurgio Šaulio (kairėje) atvaizdas paveiksle „Signatarai“ Signatarų namuose
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Jurgio Šaulio (kairėje) atvaizdas paveiksle „Signatarai“ Signatarų namuose

Nuo 1903-iųjų J.Šaulys Berno universitete studijavo ekonomiką. Studijų metais redagavo socialdemokratų periodinius leidinius „Naujoji gadynė“, „Skardas“, „Žarija“. Grįžęs į Lietuvą apsigyveno Vilniuje, dirbo Vilniaus žemės banke. Buvo Lietuvių mokslo draugijos ir kitų tautinių organizacijų narys.

Pirmojo pasaulinio karo metais liko Vilniuje, priklausė Lietuvių draugijai nukentėjusiems dėl karo šelpti. 1917 metais rugsėjo 18–22 dienomis rengė Lietuvių konferenciją Vilniuje, buvo išrinktas į Lietuvos Tarybą, dirbo jos generaliniu sekretoriumi, o nuo 1918 metų vasario – pirmuoju vicepirmininku. 1918 metų vasario 16 dieną kartu su kitais Tarybos nariais pasirašė nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo aktą.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Gerumu dalintis gera

Dabar tu gali

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie 15min