2 už 1 kainą. Vieną prenumeratą perkate, antrą dovanojate!
Prenumeruoti
2020 03 10

L.Mažylis: Buvau toje salėje, kur prasidėjo mūsų naujoji laisvė (Archyvinės nuotraukos ir sveikinimas)

1990-aisiais Liudą Mažylį įtraukė Sąjūdis ir jo veikla. Tuomet tai tapo esminiu šiandieninio Europos Parlamento nario biografijos ir karjeros lūžiu. Tąkart į šoną buvo atidėta rimta mokslinė veikla. „Chemiko kelią nutraukiau ir sąmoningai, ir kartu tiesiog tam nebuvo laiko – laukė kiti iššūkiai“, – tuometinius įvykius prisimena prof. L. Mažylis.
Posėdžiui pirmininkauja ką tik išrinktas Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas Vytautas Landsbergis
Posėdžiui pirmininkauja ką tik išrinktas Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas Vytautas Landsbergis / Liudas Mažylis

– Ar Kauno Sąjūdžio laikais jautėte, kad artėja Lietuvos Nepriklausomybė?

– Lietuvos žmonių valia atkurti nepriklausomą Valstybę tapo visam pasauliui akivaizdi 1989 m. rugpjūtį, kai šimtai tūkstančių žmonių išėjo į Baltijos kelią. Rinkimai į tuomet dar Lietuvos Sovietų Socialistinės Respublikos Aukščiausiąją Tarybą buvo numatyti 1990 m. vasario mėnesį. Sąjūdis, pagrįstai tikėdamasis tuos rinkimus laimėti, buvo numatęs, kad naujos sudėties demokratiškai išrinkta Taryba paskelbs Nepriklausomos Lietuvos Respublikos atstatymą.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Liudas Mažylis
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Liudas Mažylis

Kai paaiškėjo, kad taip iš tikrųjų ir įvyko, kad daugumą rinkimuose laimėjo Sąjūdis, tai beliko tarptautinės teisės požiūriu preciziškai parengti reikiamų dokumentų seką. Taip ir įvyko. Visi dokumentai buvo priimti 1990 m. kovo 11 d. vakare. O man jau nuo kovo 10-osios taip pat teko būti dabartinėje Kovo 11-osios salėje, Seime, tik, žinoma, ne signataro vaidmenyje!

– Kaip ten atsidūrėte? Ką veikėte?

– Taip jau atsitiko, kad 1989 metų pabaigoje buvau pakviestas rašyti į Kauno Sąjūdžio leidinį „Kauno aidas“. Tą pareigą priėmiau rimtai ir susiorganizavau akreditaciją į ankstesnės, nedemokratiškai suformuotos, Aukščiausiosios Tarybos posėdžius, kaip Sąjūdžio spaudos atstovas, žurnalistas. Taip vis nuvažiuodavau paklausyti kaip tuometinė, dar iki 1990 m. vasario veikusi, valdžia kūrė tam tikras juridines galimybes būsimai Aukščiausiajai Tarybai, kad pavyktų priimti itin svarbius sprendimus. Na, pavyzdžiui, kad ir rinkimų įstatymas. Gerai atsimenu, kaip buvo balsuojama, kiek asmenų sudarys būsimąjį parlamentą. Sutarė, kad 141.

Su šia akreditacija, žinoma, atvykau ir į pirmąjį naujai išrinktos Aukščiausios Tarybos posėdį. Tuo labiau kad tuo metu aktyviai veikiau Kauno Sąjūdyje, kur aiškiai suvokėme, kad patys energingiausi Kauno atstovai šį miestą paliks ir iškeliaus į valstybinį lygmenį. Todėl savo pareigą suvokėme savotiškai, kad jei iškiliausi nariai išvažiuoja į Vilnių atstatyti Nepriklausomybės ir kurti valstybės pamatų, tai mes visus analogiškus veiksmus turime atlikti Kaune savivaldos lygiu. Demokratiški rinkimai į Kauno miesto tarybą įvyko keliolika dienų po Kovo 11-osios Akto priėmimo.

Kalbant apie pačią 1990 m. kovo 11 d., buvau toje salėje, kur prasidėjo demokratinių institucijų kūrimas, jas kuriame jau 30 metų. Sėdėjau aukštai palubėje ir kaip ant delno viską mačiau kartu su kitais žurnalistais. Įsimintina akimirka.

– Jaudinotės?

– Labai!

– Ar atsimenate pirmus metus po Kovo 11-osios įvykių?

1990 m. kovo 11-oji tapo tam tikru lūžio momentu, nes tądien priimtų teisės dokumentų seka buvo sudėliota taip vykusiai pagal tarptautinę teisę, kad bandyti paneigti, jog tai nėra Lietuvos Tautos valia, Kremliui tapo nebeįmanoma. Žinoma, tie veiksmai prieš Lietuvą virto Kremliaus agresyvumu, kurio išdava buvo žiaurieji Sausio 13-osios įvykiai.

Sąjūdžio laikais buvo populiari daina su Kęstučio Genio žodžiais: „Kodėl mes laisvės prašome, argi laisvi taip elgiasi?“

– Ar manote, jog buvote istorinio lūžio liudininkas?

Taip. Labai mažai pasaulio valstybių, kurios vienu metu įvykdė tris esmines pertvarkas: perėjimą iš totalitarinio režimo į demokratiją, iš planinės į rinkos ekonomiką ir iš aneksuotos teritorijos statuso į laisvą bei nepriklausomą valstybę. Trys esminiai lūžiai, kurie buvo labai svarbūs pirmaisiais Nepriklausomybės metais.

Tam, kad jie įvyktų, taip pat buvo svarbus ir vertybinis mūsų šalies pagrindas. Vienybėje buvo mūsų tautos stiprybė, kuri aiškiai reiškėsi per kitus keliolika metų, kai pavyko ne tik susikurti reikiamus pagrindus, bet ir įstoti į Europos Sąjungą, tapti NATO nare. O juk Europos Komisija pripažino, jog Lietuva jau yra veikiančios rinkos ekonomikos valstybė, nei anksti, nei vėlai – 2000-aisiais…

Vienoje iš mano knygų laisvė yra apibūdinama kaip nedaloma ir beribė. Bet būtent ši mūsų patirtis puikiai parodo, kad kartais laisvę tenka atsikovoti po kąsnelį. Sąjūdžio laikais buvo populiari daina su Kęstučio Genio žodžiais: „Kodėl mes laisvės prašome, argi laisvi taip elgiasi?“. Sąjūdžio metai ir pirmieji Nepriklausomybės metai buvo kupini vidinės laisvės pojūčio, kuris ir padėjo priimti tolimesnius sprendimus.

– Ko palinkėtumėte šiandieninei Lietuvai?

Neturime teisės švaistyti savo turto, kurio turime daug: tiek vertybinio, tiek fizinio. Dabar jau kiekvienas ieškokime toliau savo vietos Lietuvoje ir labai tikiuosi, kad ją rastų visi. Tai yra esmė. Kurkime bendrai savo šalį ir nepamirškime džiaugtis šiandiena bei prisiminti tokias svarbias datas kaip Kovo 11-oji. Ji žymi Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimą.

VIDEO: Europos Parlamento narys prof. Liudas Mažylis sveikina su Kovo-osios trisdešimtmečiu

Kurkime bendrai savo šalį ir nepamirškime džiaugtis šiandiena.

Informacijos skleidimas apmokėtas iš EPP GROUP Europos parlamente sąskaitos

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Benediktas Vanagas: tinkamas pasiruošimas yra pagrindinė sąlyga geram rezultatui
Reklama
Paskola smulkiam verslui: kredito unijos siūlo finansavimą lengvatinėmis sąlygomis
Reklama
Testas. Ar jūsų namai saugūs? Pasitikrinkite savo žinias ir laimėkite prizą!
Reklama
Klausos sutrikimams spręsti – unikali technologija ir „nematomi“ klausos aparatėliai
Parašykite atsiliepimą apie 15min