Dabar populiaru
Publikuota: 2017 spalio 22d. 20:01

Laikas pradėti visuotinį tikrinimą dėl ŽIV: apie juose tūnantį baisų virusą žmonės neįtaria dešimtmetį

Minint pasaulinę AIDS dieną  politikai tikrinosi dėl ŽIV
Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / Kraujo tikrinimas dėl ŽIV

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) teigia, kad valstybės lėšomis ateityje bus gydomi visi ŽIV nešiotojai, tačiau neskuba žadėti, kada. Tuo metu nevyriausybinės organizacijos ir infekuotųjų ŽIV atstovai teigia, kad taip bus išspręsta tik dalis problemos – būtina pradėti visuotinį tyrimą, nes žmonės apie virusą, būna, nežino dešimtmetį. Pasitaiko, kad ŽIV nustatomas į ligoninę paguldytiems senoliams, kurie ilgus metus apie jį nė neįtarė.

Spalio pradžioje Lietuva sulaukė Jungtinių Tautų (JT) kritikos dėl to, kad gydymas mūsų šalyje prieinamas tik mažam ratui žmonių – tiems, kurių organizmuose virusas yra įsivyravęs ir peržengęs nustatytą ribą.

Europos Sąjungoje tik mūsų šalis ir Latvija nesuteikia gydymo visiems, iškart sužinojusiems apie ligą. Skaičiuojama, kad šiuo metu Lietuvoje gydomi tik apie 20 proc. asmenų, apie kurių ligą yra žinoma.

Kaip 15min teigė sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė Motiejūnienė, dabar antiretrovirusinė terapija (ATR) skiriama tik tada, kai paciento kraujyje nuo įvairių ligų sukėlėjų saugančių limfocitų kiekis nukrenta žemiau 350 mm3.

Normalus jų kiekis – 500–1200 mm3.

R.Bukinas: vartojantys vaistus mažiau pavojingi kitiems

„Reikia maždaug 10 metų, kad būtų pasiekta ši riba. Per tą laiką imuninė sistema silpsta, o virusas auga“, – 15min pasakojo infekuotaisiais ŽIV bei sergančiais AIDS žmonėmis besirūpinančios asociacijos „Demetra“ konsultantas Ruslanas Bukinas.

Jo teigimu, dabartinė situacija pavojinga visų pirma tuo, kad dešimtmetį gydymo negaunantys žmonės augina virusą savyje ir su kiekvienais metais tampa vis pavojingesni aplinkiniams. R.Bukinas pabrėžė, kad vaistus vartojantis žmogus turi gerokai mažiau galimybių ŽIV perduoti lytinių santykių metu.

„Todėl, kad nėra taip, kad visi saugotųsi. Nėra taip. Kuo daugiau viruso, tuo aš pavojingesnis kitam ir kankinu savo organizmą. Mano imuninė sistema kariauja su virusu 24 valandas per parą, kol nepradedi vartoti vaistų“, – teigė jis.

Savitarpio pagalbos grupę infekuotiems ŽIV žmonėms organizuojantis R.Bukinas teigė, kad be valstybės pagalbos gydytis sau leisti gali tik vienetai, nes vaistų kaina skaičiuojama tūkstančiais eurų.

„Scanpix“/AP nuotr./Prie ląstelės paviršiaus prikibęs ŽIV virusas
„Scanpix“/AP nuotr./Prie ląstelės paviršiaus prikibęs ŽIV virusas

Anot viceministrės, kurios atsakymus 15min raštu perdavė SAM, šiuo metu yra keičiami keli dokumentai, kurie leis ateityje suteikti gydymo paslaugas visiems žmonėms, kuriems to reikia.

A.Bilotienė Motiejūnienė teigė, kad preliminariais Valstybinių ligonių kasų skaičiavimais, jei 2018 metais būtų gydoma apie 1 tūkst. pacientų, tai pareikalautų apie 3 mln. eurų Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų, tačiau neatsakė į klausimą, ar jos yra numatytos.

Užsikrėtusiųjų ŽIV daugėja, ypač – Klaipėdoje ir Vilniuje

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, ŽIV viruso nešiotojų skaičius auga. Pavyzdžiui, pernai užregistruota 214 naujų užsikrėtimo ŽIV infekcija atvejų, užpernai – 157, 2014-aisiais – 141.

ULAC nuotr. /Sergamumas ŽIV infekcija pagal apskritis
ULAC nuotr. /Sergamumas ŽIV infekcija pagal apskritis

38,8 proc. asmenų ŽIV infekcija užsikrėtė vartodami švirkščiamuosius narkotikus, 30,4 proc. asmenų – heteroseksualių santykių metu, 12,1 proc. – homoseksualių santykių metu, 18,2 proc. – užsikrėtimo būdas nežinomas bei užregistruotas vienas perinatalinio ŽIV perdavimo atvejis. Daugiau nei pusę (53,7 proc.) užsikrėtusiųjų ŽIV sudaro 25–39 metų amžiaus grupių asmenys.

ULAC nuotr. /ŽIV pasiskirstymas pagal tariamą užsikrėtimo šaltinį
ULAC nuotr. /ŽIV pasiskirstymas pagal tariamą užsikrėtimo šaltinį

R.Bukino teigimu, įprasta manyti, kad apsikrėsti ŽIV rizikuoja tik intraveninių narkotikų vartotojai ar prostitutės. Tačiau tai netiesa.

R.Bukinui tenka matyti tokių atvejų, kai viruso nešiotojais tampa tvarkingai gyvenantys žmonės ir dažniausiai jie neįsivaizduoja, kaip tai galėjo atsitikti.

„Pavyzdžiui, buvo atvejis, kai močiutę atvežė į ligoninę ir nustatė ŽIV. Ir virusas buvo ant ribos jau – imuninės sistemos nėra! Aš negaliu pasakyti, kad daug esu sutikęs tokių atvejų, bet esu matęs keletą. Ir žmogus net nesupranta, iš kur ir kaip“, – pasakojo R.Bukinas.

Jis yra įsitikinęs, kad jei Lietuva nori sustabdyti viruso plitimą, reikia palengvinti galimybes pasidaryti ŽIV testą.

„Ar jums kada nors buvo pas gydytoją pasiūlyta pasidaryti ŽIV tyrimą? Dar nesu girdėjęs, kad žmogus į šį klausimą atsakytų „taip“. Kaip žmogui sužinoti? O simptomai panašūs į keistą gripą“, – pabrėžė pašnekovas.

Siekia, kad būtų vykdomas pacientų tyrimas per šeimos gydytojus

Nevyriausybinių organizacijų ir ekspertų koalicijos „Galiu gyventi“ direktorė Jurgita Poškevičiūtė 15min teigė, kad nors būtina gydyti visus ŽIV nešiotojus nuo teigiamo testo dienos, tai išspręs tik dalį problemos.

„Tai reikėtų laikyti prioritetu, bet yra trūkumų ir ištyrime, yra ir kitų dalykų. Vienas veiksmas visko neišspręs“, – įsitikinusi ji.

Šiuo metu SAM yra rengiamas ŽIV/AIDS ir lytiškai plintančių infekcijų profilaktikos ir kontrolės 2018–2020 metų veiksmų plano projektas.

Anot J.Poškevičiūtės, jei pavyks įgyvendinti plano punktą, kuriuo bus pradėtas žmonių tikrinimas dėl ŽIV per šeimos gydytojus, bus atlikta labai nemažai.

Dabar, pasak pašnekovės, šeimos gydytojas gali pasiūlyti testą, tačiau neprivalo to daryti, todėl tikrinimas nevyksta, nes gydytojai įsitikinę, kad pas juos „tokių žmonių“ nėra.

„Normalu, jei nesiūlai tikrintis, jų ir nėra. Be to, žmonės šiek tiek bijo, nes tai – stigmatizuoti dalykai“, – pridūrė J.Poškevičiūtė.

Asmeninio albumo nuotr./Jurgita Poškevičiūtė
Asmeninio albumo nuotr./Jurgita Poškevičiūtė

Ji pridūrė, kad visuomeninės organizacijos jau 15 metų rėkia, kad Lietuvoje dėl ŽIV netiriamos labiausiai pažeidžiamos grupės (intraveninių narkotikų vartotojai, prostitutės), išskyrus vieną – kalinius.

Ant popieriaus yra, ir tai jiems yra padarytas jų darbas.

„Gal parašykit, kad atsidusau“, – 15min paklausta, ką į tokius priekaištus atsako SAM atstovai, teigė „Galiu gyventi“ direktorė.

Jos teigimu, ministerijos atstovai atsakinėja ilgais raštais, kuriuose dėsto, kad koks nors punktas įtrauktas į tam tikrą planą, kai realybėje, pasak J.Poškevičiūtės, jokių pokyčių nevyksta.

„Ant popieriaus yra, ir tai jie laiko padarytu darbu. O kad tai nevirsta realybe, mano nuomone, yra didžiausia ministerijų darbo skylė visais šios srities klausimais“, – teigė ji.

„Galiu gyventi“ vadovė dalyvauja rengiant minėtą profilaktikos ir kontrolės planą 2018–2020 metams.

Anot J.Poškevičiūtės, jame net neatsispindi praėjusių metų duomenys, kai fiksuotas didžiausias naujų ŽIV atvejų augimas per 12 metų, o nauji tikslai keliami nesant dabartinės situacijos analizės. Be to, anot jos, neanalizuojama, ar buvo pasiekti praėjusio plano tikslai. Jame buvo planuotas 10 proc. atvejų augimas, o fiksuotas siekė 36 proc.

J.Poškevičiūtės teigimu, apie finansus plane apskritai nekalbama, neaišku, už ką bus vykdomos priemonės, jos nekonkretizuojamos, tad nebus galima įvertinti efektyvumo.

Negana to, jame numatyta per metus surengti 7000 šviečiamųjų renginių, tai yra apie 20 per dieną. Ar jie turi kokį nors poveikį, taip pat neanalizuojama.

SAM viceministrė neslėpė šią kritiką girdėjusi iš nevyriausybininkų ir sakė, kad į konkrečias ir motyvuotas pastabas pagal galimybes bus atsižvelgta.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Aušra Bilotienė Motiejūnienė
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Aušra Bilotienė Motiejūnienė

Ji neatsakė, kiek lėšų skiriama minėtiems šviečiamiesiems renginiams, tik teigė, kad renginius ir informaciją žiniasklaidai rengia savivaldybės, nacionalinės valstybės institucijos ir nevyriausybinės organizacijos iš joms skirtų bendrųjų asignavimų ir kitų šaltinių, pavyzdžiui, ES paramos.

Anot A.Bilotienės Motiejūnienės, periodiškai organizuojami tyrimai visuomenės informuotumo apie ŽIV įvertinimui rodo, kad Lietuvos gyventojų informuotumas apie ŽIV per 2003–2013 m. pagerėjo nuo 70,6 iki 82,2 procentų.

Tačiau beveik kas antras (45 proc.) visuomenės nuomonės apklausoje 2013 m. dalyvavęs respondentas pasakė, jog nenorėtų gyventi šalia užsikrėtusio ŽIV ar sergančio AIDS asmens.

„Tai rodo atitinkamą visuomenės socialinę distanciją šios infekcijos paveiktų žmonių atžvilgiu. 2017 metų pabaigoje organizuojamas naujas visuomenės informuotumo apie ŽIV įvertinimas parodys visuomenės informuotumo ir nuostatų pokyčius, įvykusius nuo 2013 metų“, – teigiama viceministrės atsakyme.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Mados infekcija

Maistas

Eurovizija 2018

Sveikata

Euromaster

„Susitikime lauke“

Parašykite atsiliepimą apie 15min