Merė taip pat pažymėjo, jog vieningai poligono steigimą palaikančios nuomonės Lazdijų rajono savivaldybėje nėra.
„Nuomonių yra įvairių. Dažniausiai tenka girdėti nuomonę, kuri teigia, kad labai svarbu, (...) ar bus įvykdyti pažadai, kurie šalies vadovų ir atitinkamų ministrų žmonėms buvo duoti“, – teigė ji.
Poligonas Kapčiamiestyje steigiamas tokį sprendimą pernai gruodžio viduryje priėmus Valstybės gynimo tarybai. Anot merės, po to iš valdžios institucijų pritrūko labai aiškios, tikslios informacijos.
Šis sprendimas sukėlė ir dalies vietos gyventojų bei kitų asmenų pasipiktinimą, dėl to rengtos įvairios protesto akcijos. Įtikinėti bendruomenės į Kapčiamiestį vyko ir prezidentas Gitanas Nausėda, ir krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.
Numatyta, kad Kapčiamiesčio poligono teritorija apimtų apie 14,6 tūkst. hektarų, kur šiuo metu yra beveik 2 tūkst. privačių sklypų, didžioji dalis jų – miško paskirties žemė.
Pagal projektą, nekilnojamojo turto savininkams, kurių žemė ar kitas turtas paimamas objektui, bus atlyginama pinigais pagal atkuriamąją arba lyginamąją vertę.
Turto vertinimą atliks nepriklausomi vertintojai, kurių paslaugas apmokės Krašto apsaugos ministerija, bus pasirinkta ta vertė, kuri yra didesnė. Taip pat bus papildomai atlyginami poligono įrengimo nulemti neturtiniai praradimai.
Pasak Lazdijų rajono merės, poligono ribose ar prieigose nekilnojamąjį turtą turintiems ar gyvenantiems žmonėms buvo svarbu, kad šis būtų išperkamas už atkuriamąją arba lyginamąją vertę, taip pat užtikrinta moralinė kompensacija.
Už gyvenamosios paskirties statinį, esantį gyvenamojoje teritorijoje, savininkui numatoma išmokėti po daugiau nei 51 tūkst. eurų siekiančią kompensaciją, o už žemės ūkio, miškų ūkio paskirties sklypą ar komercinį statinį – virš 5 tūkst. eurų išmoką.
A.Miškinienės teigimu, svarbi registruota pataisa, kuri sudarytų platesnes galimybes ir ilgesnį laikotarpį turto savininkams bei gyventojams parduoti turtą.
Gyventojai, galintys pasirinkti, ar parduoti turtą, galės apsispręsti per penkerius metus.
Numatomo poligono vietą Krašto apsaugos ministerija motyvuoja strategine teritorijos padėtimi prie vadinamojo Suvalkų koridoriaus, kuri yra tinkamiausia siekiant reikšmingai sustiprinti Lietuvos gynybinius pajėgumus.
Naujame poligone vienu metu galėtų treniruotis 3,5–4 tūkst. karių. Didesnės pratybos poligone vyktų maždaug penkis kartus per metus ir truktų iki dešimties dienų, o mažesnės apimties vyktų nuolat.
