„Norėčiau Jums, kariai, padėkoti už tai, kad savo tarnyba patvirtinate Lenkijos solidarumo ir atsakomybės už regiono saugumą sąjunginę vertybę, už tai, kad patvirtinate visų NATO valstybių narių saugumo nedalomumo principą“, – sakoma prezidento laiške.
„Padėkos žodžius taip pat kreipiu lietuviams-šeimininkams bei oro policijos misijos bendraorganizatoriams. Tai taip pat patvirtina, kad vykdant užduotis saugumo politikos srityje nėra ir negali būti kokių nors pertraukų, kad turi būti – ir laimei yra – veiksmų tęstinumas ir pasekmės. Verta prisiminti, kad tos nuostatos eilinį kartą buvo patvirtintos neseniai vykusiame NATO viršūnių susitikime Čikagoje“, - teigė B.Komorowskis.
Šį laišką perskaitė Lietuvoje viešintis Lenkijos nacionalinio saugumo biuro vadovas Stanislawas Koziejus (Stanislavas Kozejus). Jį BNS perdavė Lenkijos ambasada Vilniuje.
Balandžio mėnesį Lietuvos, Latvijos ir Estijos oro erdvę keturis mėnesius saugojusius Vokietijos karius pakeitė lenkai, kurie Baltijos šalių padangėje patruliuoja su keturiais naikintuvais Mig-29.
Lenkai NATO oro policijos misijoje Baltijos šalyse dalyvauja jau ketvirtą kartą.
Prieš kelis mėnesius viešojoje erdvėje skambėjo prieštaringai vertinami pranešimai dėl Lenkijos dalyvavimo NATO oro policijos misijoje.
Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė atsisakė vykti į balandžio mėnesį Varšuvoje vykusį Lenkijos ir Baltijos šalių prezidentų susitikimą. Prezidentės atstovė spaudai Daiva Ulbinaitė BNS tuomet sakė, kad šalies vadovė buvo informuota apie „Lenkijos diplomatų pareiškimus Lietuvos diplomatams, jog jei nebus sprendžiamos tautinių mažumų problemos, Lenkija gali pergalvoti savo poziciją dėl oro policijos misijos“.
NATO vasario pradžioje nusprendė pratęsti Baltijos šalyse vykdomą oro policijos misiją, kuriai mandatas iki šiol buvo suteiktas iki 2014 metų.
Tuomet ambasadoriai Briuselyje formaliai patvirtino, kad tai bus ilgalaikė misija su periodinėmis peržiūromis, o Baltijos šalys savo ruožtu įsipareigojo didinti savo indėlį.
