„JAV vykdo savo dvišalį takelį su Baltarusija (...). Ar tai turėtų turėti įtakos Lietuvos pozicijai, ypač kalbant apie sankcijas? Manau, kad tikrai ne, mes turime europinius sprendimus, jų laikomės (...)“, – Žinių radijui penktadienį sakė politikė.
Mainais į kalinių paleidimą JAV galutinai panaikino sankcijas kalio trąšų gamybos milžinei „Belaruskalij“, taip pat bankui „Belinvestbank“, Vystymo bankui ir Finansų ministerijai.
Pasak V.Čmilytės-Nielsen, autoritarinis Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka vykdo prekybą politiniais kaliniais mainais į tai, kas svarbu režimui išgyventi.
„Režimo išgyvenimui (sankcijų panaikinimas – BNS) – labai svarbu, tokiu būdu taupomi (Rusijos prezidento Vladimiro – BNS) Putino pinigai, nes nereikia išlaikyti Lukašenkos režimo, dabar jis pats turi daugiau galimybių, ir tai yra bloga žinia mums, bloga žinia mūsų regiono valstybėms, NATO rytiniam flangui taip pat“, – tikino parlamentarė.
„JAV sprendimai, be jokių abejonių, palengvina situaciją ir ištiesia pagalbos ranką Vladimiro Putino režimo ekonomikai (...). Dabar ir dėl karo Artimuosiuose Rytuose, dėl naftos kainų šuolio ir dėl kitų sprendimų, situacija, deja, Putino režimui, Lukašenkos režimas yra tiesiogiai su juo susijęs, pagerėjo“, – sakė ji.
Lietuva nuo 2022-ųjų vasario 1-osios yra sustabdžiusi baltarusiškų kalio trąšų tranzitą po to, kai JAV 2021 metais pritaikė sankcijas didžiausiai Baltarusijos kalio trąšų gamintojai „Belaruskalij“ reaguodama į žmogaus teisių pažeidimus, represijas prieš pilietinę visuomenę ir neskaidrius prezidento rinkimus Baltarusijoje. Šios sankcijos įsigaliojo 2021 metų gruodžio 8-ąją.
Dalį sankcijų „Belaruskalij“ amerikiečiai jau buvo panaikinę pernai gruodį, Minskui paleidus 123 politinius kalinius.
Tuomet politikos stebėtojai ėmė svarstyti, kad Vašingtonas gali imtis spausti ES ir Lietuvą vėl leisti šių trąšų tranzitą per Klaipėdos uostą.
Kalio trąšų gamybos milžinės „Belaruskalij“ produkcija per Lietuvą ir Klaipėdos uostą vežta iki 2022-ųjų vasario, kai Lietuva, argumentuodama JAV sankcijomis ir kitais nacionalinio saugumo sumetimais, jos vežimą sustabdė.
Sankcijas baltarusiškoms trąšoms po kurio laiko pritaikė ir ES, jos dar metams pratęstos vasarį.
V.Čmilytės-Nielsen teigimu, Lietuvos strateginis interesas turėtų būti „nefinansuoti ir neduoti daugiau erdvės kvėpuoti tiek Rusijos, tiek Baltarusijos režimams“. Anot jos, nerimą kelia ir dalies valdančiųjų balsai, raginantys atsisakyti sankcijų Minskui.
