Dabar populiaru
Publikuota: 2019 lapkričio 15d. 14:54 , Atnaujinta: 2019 lapkričio 15d. 15:48

Lietuva ir Rusija įvykdė „šnipų mainus“: du lietuviai ir norvegas grąžinti į Lietuvą

Vytautas Jonas Žukas, Darius Jauniškis
Luko Balandžio / 15min nuotr. / Vytautas Žukas, Darius Jauniškis

Lietuvai ir Rusijai apsikeitus dėl šnipinėjimo nuteistais asmenimis, į Lietuvą sugrąžinti du lietuviai ir norvegas, penktadienį pranešė prezidentūra. Per operaciją viename iš pasienio kontrolės punktų Lietuva savo ruožtu Rusijai perdavė du nuteistus Rusijos šnipus, kuriems prezidentas Gitanas Nausėda suteikė malonę. Valstybės saugumo departamento direktorius Darius Jauniškis sakė, kad operacija įvyko penktadienio vidurdienį.

Pabrėžė rūpestį piliečiais

„Du Lietuvos piliečiai Jevgenijus Mataitis ir Arstidas Tamošaitis buvo sugrąžinti į Lietuvą ir šiuo metu grįžta į savo šeimas“, – žurnalistams sakė prezidento patarėjas Jonas Vytautas Žukas.

Per operaciją viename iš pasienio kontrolės punktų Lietuva savo ruožtu Rusijai perdavė du nuteistus Rusijos šnipus, kuriems prezidentas G.Nausėda suteikė malonę.

Valstybės saugumo departamento direktorius D.Jauniškis sakė, kad operacija įvyko penktadienio vidurdienį.

Prezidentūra ir VSD vadovas pabrėžė, kad ši operacija rodo, jog valstybė rūpinasi savo piliečiais.

„Valstybės privalo ginti savo piliečius ir išnaudoti tam visus galimus įrankius. Piliečiai turi žinoti, kad valstybė jų nepaliks. Tai viena esminių pasitikėjimo savo šalimi prielaidų“, – kalbėjo J.V.Žukas.

„Lietuvos piliečių laisvė yra itin svarbi vertybė, kuri turi būti ginama nuolat“, – pridūrė jis.

VSD direktorius D.Jauniškis po susitikimo su prezidentu sakė, kad „ši tarptautinė operacija buvo kruopščiai suplanuota ir įvykdyta patyrusių žvalgybos pareigūnų“.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Darius Jauniškis, Gitanas Nausėda
Luko Balandžio / 15min nuotr./Darius Jauniškis, Gitanas Nausėda

„Šis įvykis patvirtina, kad Lietuvai rūpi kiekvienas Lietuvos pilietis ir visuomet bus dedamos pačios didžiausios pastangos ginti ir saugoti savo žmones“, – sakė D.Jauniškis.

Lietuvos pareigūnai niekada nekomentavo žvalgybos ryšių su J.Mataičiu ir A.Tamošaičiu.

Prezidento atstovas spaudai Antanas Bubnelis sakė, kad J.Mataitis iki sulaikymo 2015 metų birželį Karaliaučiuje gyveno Vilniuje, yra vedęs ir turi du nepilnamečius sūnus.

2015 metų gegužę Maskvoje sulaikytas A.Tamošaitis iki sulaikymo taip pat gyveno Vilniuje, jis turi pilnametę dukrą, pridūrė jis.

Nei VSD vadovas, nei prezidentūros atstovai į žurnalistų klausimus penktadienį neatsakinėjo.

Į Lietuvą taip pat sugrąžintas Rusijoje šiemet 14 metų laisvės atėmimo bausme nuteistas Norvegijos pilietis Frodė Bergas perduotas Norvegijos ambasadai Vilniuje.

Norvegijos premjerė Erna Solberg penktadienį padėkojo Lietuvai, kad per „šnipų mainus“ su Rusija padėjo susigrąžinti Norvegijos pilietį F.Bergą.

Ji patvirtino, kad norvegas buvo paleistas penktadienį ir perduotas Norvegijos ambasadai Lietuvoje.

„Mes džiaugiamės, kad Frodė Bergas šiuo metu grįžta į Norvegiją kaip laisvas žmogus. Norėčiau padėkoti Lietuvos vyriausybei už bendradarbiavimą ir įdėtas pastangas išlaisvinant Bergą“, – pranešime spaudai teigė E.Solberg.

Norvegijos užsienio reikalų ministrė Inė Eriksen Soreide pabrėžė, kad F.Bergo kalėjime praleistas laikas buvo „didelė našta jam ir jo šeimai“ bei džiaugėsi, jog jis gali grįžti į šeimą.

Kuo kaltinti J.Mataitis ir A.Tamošaitis?

Į Lietuvą sugrąžinti J.Mataitis ir A.Tamošaitis dėl šnipinėjimo Lietuvai Rusijoje buvo nuteisti 2016 metais.

Maskvos teismas Lietuvos pilietį A.Tamošaitį buvo nuteisęs kalėti 12 metų, Karaliaučiaus srities teismas dvigubą Lietuvos ir Rusijos pilietybę turinčiam J.Mataičiui buvo skyręs 13 metų nelaisvės.

Rusijos teisėsauga skelbė, kad atsargos karininkas J.Mataitis Lietuvos karinei žvalgybai sutiko teikti informaciją apie Rusijos ginkluotąsias pajėgas.

Rusijos Federalinė saugumo tarnyba FSB apie J.Mataičio nuteisimą pranešė 2016 m. balandžio 13 dieną.

Apie J.Mataičio sulaikymą FSB pranešė 2015 metų vasarį. Teigiama, kad jis buvo registruotas Černiachovsko mieste, bet gyveno Vilniuje su žmona ir dviem nepilnamečiais vaikais.

2015 m. Rusijoje sulaikytam 1964 metais gimusiam A.Tamošaičiui nuosprendis paskelbtas 2016 m. kovą. Maskva teigė, kad lietuvis prisipažino dirbęs Lietuvos karinėje žvalgyboje.

Anot Rusijos pareigūnų, lietuvis buvo sulaikytas su įrodymais, jog gavo slaptos informacijos iš Rusijos piliečio.

Ir J.Mataitis, ir A.Tamošaitis jau 2016 m. pateikė prašymus jiems paskirtas bausmes atlikti Lietuvoje. Manoma, kad jau tuomet buvo pradėta rengti Lietuvos ir Rusijos apsikeitimo įkalintais šnipinėjimu apkaltintais asmenimis operacija, kuri baigėsi šiandien, 2019 lapkričio 15-ąją.

Į ką iškeisti Lietuvos ir Norvegijos piliečiai?

J.Mataitis, A.Tamošaitis ir F.Bergas iškeisti į Lietuvoje įkalintus rusų šnipus Nikolajų Filipčenką ir Sergejų Moisejenką.

15min yra aprašiusi S.Moisejenkos užverbuoto kariškio istoriją: „Lietuvos karines paslaptis šnipas nešė į Rusijos GRU pulkininko garažą Šiauliuose“

Jiems šalies vadovas G.Nausėda penktadienį dekretu suteikė malonę. Jie abu dėl šnipinėjimo buvo nuteisti 2017 metais.

N.Filipčenka buvo sulaikytas 2015 metų balandžio 29 dieną, kai vyko traukiniu per Lietuvą iš Karaliaučiaus srities į Baltarusiją.

Vilniaus apygardos teismas 2017 metų liepos 7 dieną dėl šnipinėjimo jam skyrė 10 metų laisvės atėmimo bausmę.

Anot teisėsaugos, jis buvo Federalinės saugumo tarnybos (FSB) Karaliaučiaus srities valdybos karininkas, o šnipinėdamas naudojosi netikra tapatybe.

Lietuvos žvalgybos teigimu, tai buvo pirmas atvejis Lietuvoje, kai dėl šnipinėjimo buvo sulaikytas kadrinis Rusijos saugumo tarnybos darbuotojas.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Nikolaj Filipčenko
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Nikolaj Filipčenko

Teisėsauga buvo skelbusi, kad N.Filipčenka siekė užverbuoti Vadovybės apsaugos departamento pareigūnus įtaisyti pasiklausymo įrangą prezidentės Dalios Grybauskaitės kabinete ir rezidencijoje.

Rusijos karinės žvalgybos GRU karininkas S.Moisejenka sulaikytas 2014 metų pabaigoje.

Šiaulių apygardos teismas 2017 metų vasario 28 dieną jam skyrė 10 metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Pagal specialybę karo chirurgas S.Moisejenka Lietuvoje gyveno nuo aštuntojo dešimtmečio, dirbo Šiaulių karo ligoninėje. Jis yra turėjęs ir Lietuvos pilietybę, tačiau ji buvo panaikinta paaiškėjus, kad vyras nuslėpė taip pat esąs Rusijos pilietis.

Linos Šlipavičiūtės piešinys/Sergejus Pušinas pastebėjo, kad Sergejus Moisejenka įrašinėja pokalbį
Linos Šlipavičiūtės piešinys/Sergejus Pušinas pastebėjo, kad Sergejus Moisejenka įrašinėja pokalbį

2012 metais jis užverbavo nuo vaikystės pažįstamą Lietuvos karinių oro pajėgų Aviacijos bazės Šiauliuose karininką Sergejų Pušiną teikti informaciją apie Lietuvos kariuomenę bei NATO oro policijos misiją, karinių orlaivių skrydžius, karinius mokymus, pajėgumų dislokacijos vietas, operacijas Afganistane.

Rusijos žvalgybai buvo perduotos ir Lietuvos krašto apsaugos ministerijos dokumentų kopijos, kai kurių Aviacijos bazės karininkų asmens bylų kopijos. Bylos duomenimis, S.Moisejenka už surinktą ir perduotą informaciją S.Pušinui mokėjo nuo 500 iki 1000 eurų, susitikimai Lietuvoje vyko laikantis ypatingos konspiracijos S.Moisejenkos garaže.

S.Moisejenka savo kaltę neigė, skundė nuosprendį, bet Apeliacinis teismas ir Aukščiausiasis Teismas jo skundus atmetė.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Praktiški patarimai

Skanumėlis

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min