Tai numatyta bendroje trišalėje deklaracijoje, kurią kartu paskelbė ministrė pirmininkė Inga Ruginienė, jos Latvijos kolegė Evika Silina ir Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas.
„Mūsų regiono šalys susiduria su bendru iššūkiu, vis naujus pavidalus įgyjančiomis hibridinėmis grėsmėmis. Aiškiai matome, kad tai, ką priešiški režimai išbando prieš vieną iš valstybių, netrukus imama naudoti ir prieš kitas“, – pranešime cituojama I. Ruginienė.
„Todėl būtina į naują lygį pakylėti mūsų bendradarbiavimą – nuo aktyvesnio dalijimosi informacija ir ekspertize iki bendrų pratybų ir atsako mechanizmų. Tai ne tik mūsų sienos, tai visos Europos Sąjungos (ES) išorinės sienos, kurias kartu apsaugoti galime efektyviausiai“, – pažymėjo premjerė.
Vyriausybių vadovų paskelbta deklaracija numato stipresnį bendradarbiavimą siekiant užtikrinti išorinių sienų saugumą nuo hibridinių grėsmių, įskaitant instrumentalizuotą migraciją, kontrabandą ir kitas organizuoto nusikalstamumo formas, hibridines grėsmes sausumoje, jūroje ir oro erdvėje.
Dokumentu šalys išreiškia ryžtą veikti pasirengimo, bendrų veiksmų ir atsako kryptimis.
Pasak Vyriausybės, tai apima dalijimąsi informacija apie Rusijos ir Baltarusijos vykdomus hibridinius išpuolius, galimų bendrų projektų, pratybų ar kitų iniciatyvų identifikavimą ir įgyvendinimą.
Taip pat – bendradarbiavimą nustatant už hibridinius veiksmus atsakingus subjektus, veikimo būdus koordinuojant efektyvų atsaką, konsultacijas dėl kitų bendrų veiksmų, tarp jų – galimas išorės sienos perėjimo punktų valdymo priemones.
BNS rašė, kad praėjusių metų pabaigoje ir šių pradžioje kontrabandiniai balionai iš Baltarusijos keliolika kartų trikdė Lietuvos oro uostų darbą. Dėl šių balionų grėsmės gruodžio viduryje Vyriausybė paskelbė ekstremaliąją situaciją.
Lietuvos politikai kontrabandinių balionų įskridimus laiko hibridine Minsko ataka.
Savo ruožtu, ES yra nustačiusi Baltarusijai plataus masto sankcijas dėl jos vykdomų žmogaus teisių pažeidimų, paramos Rusijos karui prieš Ukrainą ir hibridinių išpuolių prieš Bendriją.
Be to, Europos Komisija (EK) vasarį inicijavo aukšto lygio politinį dialogą. Šis turėtų palengvinti diskusijas apie Bendrijos veiksmus, kurie padidintų su Rusija ir Baltarusija besiribojančių regionų atsparumą ir plėtrą.
Pirmasis šios iniciatyvos renginys įvyks vasario 26-ąją, kai bus pasirašytas „EastInvest Facility“ programos ketinimų protokolas. Dokumentą Lietuvos vardu pasirašys ILTE vadovas Dainius Vilčinskas, renginyje dalyvaus ir I. Ruginienė.
Kaip skelbė BNS, ši programa leis į Baltijos šalis, Suomiją, Lenkiją, Slovakiją, Vengriją, Rumuniją ir Bulgariją investuoti bent 28 mlrd. eurų privačių ir viešų investicijų.
