Pasak L.Linkevičiaus, trečiadienio vakarą Romoje trijų Baltijos šalių ministrų susitikime su Jonhu Kerry į Estijos ministro Urmo Paeto komentarus sureaguota nebuvo.
„Netikėtas man toks pareiškimas. Tai vertinu kaip estų planus. Gal kiek stebina pateikimo būdas, bet, matyt, toks jų pasirinktas kelias“, – BNS ketvirtadienį sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras.
„Visi sako, kad tuos dalykus pirmiausia reikia spręsti tarpusavyje. Beje, jokių komentarų ir nebuvo šiuo klausimu. Estų kolega šitą mintį pateikė kaip vieną iš aspektų, bet į ją nebuvo niekaip sureaguota“, – kalbėjo L.Linkevičius.
Estijos užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį pranešė, kad keturšaliame susitikime su JAV valstybės sekretoriumi J.Kerry ministras U.Paetas pareiškė, kad Estija siekia, jog nuo 2015 metų kasmet viena iš trijų NATO oro policijos misijos rotacijų vyktų iš atnaujintos Amario bazės Estijoje.
Lietuva pasisako už tai, kad karinių oro pajėgų bazė Šiauliuose liktų pagrindine ir nuolatine NATO partnerių naikintuvų dislokacijos vieta, argumentuodama, jog dėl rotacijos misija labai pabrangtų.
Šį mėnesį Lietuvoje viešėjęs NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas sakė, kad NATO kaip aljansas nesikiša į Vilniaus ir Talino diskusijas, o „Baltijos šalys turi pačios nuspręsti, kaip organizuoti šią oro policijos dalį“.
Panašią poziciją interviu BNS sausio mėnesį išsakė ir JAV ambasadorius NATO Ivo Daalderis, kuris teigė, kad „detalės, kas ir iš kur vykdo šią misiją, yra operaciniai klausimai, kuriuos aptaria kariškiai“.
Baltijos šalys neturi oro erdvės patruliavimui tinkamų orlaivių, todėl greitojo reagavimo oro pajėgų funkcijas vykdo kitų NATO valstybių kariai. Misijoje bent po kelis mėnesius jau yra tarnavusios 14 Aljanso šalių pajėgos.
