Dabar populiaru
Publikuota: 2013 vasario 1d. 07:09 , atnaujinta: 2013 vasario 1d. 16:44

Lietuva – pigūs vartai į senąją Europą. 15min.lt tyrimas, ar sunku nelegalams sostinėje rasti fiktyvius namus

Nakvynės namuose Filaretų gatvėje turėtų kasdien nakvoti beveik 150 užsieniečių
Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / Nakvynės namuose Filaretų gatvėje turėtų kasdien nakvoti beveik 150 užsieniečių

Išorinę Europos Sąjungos sieną kaip akies vyzdį privalanti saugoti Lietuva pinigų turintiems nelegaliems migrantams sukūrė idealias sąlygas be pėdsakų dingti ES valstybėse. Už kyšį galima įsigyti leidimą gyventi Lietuvoje, fiktyviai prisiregistruoti, įsidarbinti popierinėje įmonėje ir legaliai išvažiuoti į kitas ES šalis.

Neseniai plačiai nuskambėjusi istorija, kad mažiausiai septyni Migracijos departamento pareigūnai įtariami už kyšius užsieniečiams pardavinėję leidimus gyventi Lietuvoje, pritilo. Įtarimai pareikšti, pareigūnai nušalinti nuo darbo, o prokurorai neskubėdami tiria bylą.

Savaitraštis „15min“ išsiaiškino, kad jau seniai it gerai suderintas mechanizmas veikia sistema, padedanti pinigų turintiems, bet dėl įvairių priežasčių įstatymų laikytis nenorintiems užsieniečiams gyventi Lietuvoje arba per mūsų šalį išvykti į kitas ES valstybes.

„Gyvena“ viešbučiuose

Vilniaus Stoties rajone pilna jaunimo nakvynės namų, kurie siūlo turistams pigiai apsistoti sostinėje. Niekada  neįtartum, kad kas nors čia gyventų visus metus. Tačiau taip turėtų būti, nes, pagal oficialius dokumentus, nakvynės namuose savo nuolatinę gyvenamąją vietą yra deklaravę šimtai leidimus laikinai gyventi Lietuvoje gavusių užsieniečių.

Šv. Stepono gatvėje įsikūrę nakvynės namai uždaryti. Ant durų kabo skelbimas, kad apgyvendinimo paslaugos neteikiamos dėl techninių kliūčių. Languose – tamsu. Tačiau būtent šiuose nakvynės namuose šiuo metu nuolat gyventi turėtų 103 užsieniečiai. Čia jie yra oficialiai deklaravę savo nuolatinę gyvenamąją vietą leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu.

Dokumentą, įrodantį, kad užsienietis turės kur gyventi mūsų valstybėje, pateikti Migracijos departamentui reikia kiekvienam ne ES piliečiui, pageidaujančiam gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.

Prirašo už pinigus

Nakvynės namų „Come to Vilnius hostel“ Šv.  Stepono gatvėje administratorė Aleksandra, paklausta, ar būtų galima juose deklaruoti gyvenamąją vietą, nenustebo. Telefonu „15min“ žurnalistei ji pranešė, kad dėl to neturėtų kilti keblumų, nes čia, jos žiniomis, jau prisiregistravę kokie 30–50 žmonių.

Vieneriems metams? Metams imame šimtą eurų. Ateikite rytoj į viešbutį, - dėstė R.Kasparaitis.

Aleksandra dokumentų sutvarkyti negalėjo, bet padiktavo pastato savininko vardą, pavardę ir telefono numerį. „Tarkitės su juo“, – maloniai patarė moteris.

Rolandas Kasparaitis, kurio telefono numerį padiktavo nakvynės namų „Come to Vilnius hostel“  administratorė, yra ne vienus nakvynės namus Vilniuje valdančios bendrovės „Rolvinkas“ direktorius.

Išgirdęs prašymą deklaruoti gyvenamąją vietą viename iš jo viešbučių vyras nesutriko. Jo smalsumo nesukurstė ir paskubomis suregzta istorija, kad man gyvenamąją vietą deklaruoti už pinigus norisi dėl galimybės vaiką įrašyti į netoliese esantį darželį.

„Aha, vieneriems metams? Metams imame šimtą eurų. Ateikite rytoj į viešbutį Sodų gatvėje apie 10 val., kreipkitės į Dianą ir pasakykite, kad kalbėjotės su Rolandu“, – kaip žirnius bėrė vyras fiktyvios deklaracijos planą.

Paklaustas, ar daug tokių fiktyvių gyventojų jo viešbučiai turi, R.Kasparaitis pareiškė, kad lietuvių nėra, tik užsieniečiai.

Įprastas reikalas

Sutartu laiku su slapta kamera atvykstu į vieną iš Stoties rajone įsikūrusių nakvynės namų. Juose susirandu Dianą, kuri, kaip sakė jaunasis verslininkas R.Kasparaitis, turi man sutvarkyti fiktyvios deklaracijos dokumentus.

Tiesa, ši greičiausiai buhaltere nakvynės namuose dirbanti moteris buvo įtaresnė. Ji pasiteirauja, kodėl man tos deklaracijos reikia ir iš kur aš pažįstu poną Rolandą. Be to, ji nutaria pati paskambinti R.Kasparaičiui ir pasitikslinti, ar dėl mano vizito ir fiktyvios deklaracijos sutarta.

„Sakė jis, kad čia tiek kainuos? 100 eurų. Žinote, taip? Tai tada eime, duokite asmens dokumentus“, – lydėdama į nakvynės namų administracines patalpas po skambučio vadovui dar pasitikslina ponia Diana.

Atrodo, fiktyviai registruoti žmogų jai jau įprastas darbas. Moteris pati patikslina adresą, kuriuo būsiu registruota. Vėliau, paklausta, ar žinanti, kad viešbutyje gyvenantys jau yra deklaruoti 100 užsienio piliečių, moteris paaiškina, kad jie čia registruoti dėl darbo.

„Jie dirba Lietuvos įmonėse. Žinoma, domimės, ką registruojame“,  – sunerimusi ima aiškinti Diana.

Vėliau susitikome ir su 35 metų verslininku R.Kasparaičiu. Kelerius nakvynės namus valdančios įmonės „Rolvinkas“ direktorius mus priima viešbutėlio pusrūsyje įsikūrusioje kebabinėje.

Atėjusius mus pasitinka du vyrai, ant užeigos stalo paskleidę krūvą dokumentų, šalia jų stovi ir įsakmiu tonu nurodymus dalija sportine striuke vilkintis R.Kasparaitis.

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./100 eurų – tiek užsieniečiams kainuoja fiktyvi registracija Vilniaus Šv. Stepono gatvėje esančiuose nakvynės namuose.
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./100 eurų – tiek užsieniečiams kainuoja fiktyvi registracija Vilniaus Šv. Stepono gatvėje esančiuose nakvynės namuose.

Paklaustas, ar jam atrodo normalu už pinigus nakvynės namuose priregistruoti užsieniečius, kurie vėliau šio dokumento pagrindu gauna leidimus gyventi Lietuvoje, ir kiek tokių užsieniečių yra deklaravęs, R.Kasparaitis pareiškia, kad tai „nekorektiški klausimai“.

„Nebūtų viskas taip lengva. Dalyvauja čia daug organizacijų: ir valstybinių, ir nevalstybinių. Nėra taip lengva. Tai, kad kažkas kažką pasiūlo už kažką, tai dar nereiškia, kad taip ir bus. Pirmiausia, patikrinama, koks tai žmogus, turi įrašų ar neturi. Deklaracijos nieko negarantuoja“, – paprašytas paaiškinti, kokia tvarka galioja užsieniečiams, papasakojo R.Kasparaitis.

Verslininkas pareiškė, kad žiniasklaida yra „ne tas organas, kuriam jis turėtų aiškintis“, bet pripažino, kad jo veikla domėjosi ir teisėsauga: „Ateina, mes pabendraujame. Policija, pasienis ir migracija jau domėjosi.“

Viename bute – 149 įmonės

Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos neslepia žinantis, kad ne visi leidimų gyventi Lietuvoje prašantys trečiųjų šalių piliečiai ketina mūsų šalyje įsikurti legaliai.

Tarnybinio patikrinimo, kurį Vidaus reikalų ministerija atliko Migracijos departamente, metu nustatyta, kad dažniausiai trečiųjų šalių piliečiai atvyksta į Lietuvą pasinaudodami fiktyviomis įmonėmis ir fiktyviomis pažymomis apie gyvenamąją vietą.

Vien per praėjusius metus Migracijos departamentas išdavė daugiau nei 13 tūkst. laikinų leidimų gyventi Lietuvoje. Bent kelių šimtų iš jų išdavimo aplinkybės kelia įtarimų.

Vidinio tyrimo metu nustatyta, jog didelė dalis Lietuvoje norinčių gyventi trečiųjų šalių piliečių registruojasi gyvenantys tais pačiais adresais, kuriais, kaip paaiškėjo, įsikūrę pigūs sostinės viešbutukai.

Be to, keli šimtai atvykėlių dirba šimte įmonių, kurios taip pat registruotos vienu adresu Vilniaus priemiesčiuose.

Schema buvo tokia: įkurta fiktyvi įmonė, ta įmonė kviečiasi užsieniečius, paskui jie tampa tų įmonių savininkais, akcininkais, nors ji jokių veiksmų nevykdo, - sako A.Paulauskas.

Tarnybinio tikrinimo metu fiksuota, kad, pavyzdžiui, adresu Eišiškių sodų 5-oji g. 19 užsieniečiai įregistravo 100 įmonių, Panerių g. – 85 įmones, 147 užsieniečiai savo gyvenamąją vietą deklaravo nakvynės namuose Filaretų gatvėje, o dar 103 – viešbutuke Šv. Stepono gatvėje.

„Schema buvo tokia: įkurta fiktyvi įmonė, ta įmonė kviečiasi užsieniečius, paskui jie tampa tų įmonių savininkais, akcininkais, nors ji jokių veiksmų nevykdo. Yra fiksuota, kad viename bute 149 tokios užsieniečių valdomos įmonės registruotos yra. Pats esu girdėjęs, kad tokios įmonės įsteigiamos ir parduodamos už 1–1,5 tūkst. litų, tai tie užsieniečiai tokiu būdu gali ir pasinaudoti“, – patikrinimo išvadą komentavo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Artūras Paulauskas.

Nemokėtų įrodyti

Migracijos departamentui tokie įtarimai neatrodo pakankama priežastis neįleisti į Lietuvą galbūt fiktyviomis deklaracijomis ir fiktyviu darbu prisidengusių imigrantų iš trečiųjų šalių.  Jis teisinasi, kad įmonių veiklos fiktyvumo niekaip neapibrėžia mūsų šalies įstatymai, todėl jį itin sudėtinga įrodyti teismuose.

„Mes negalime atsisakyti išduoti leidimo, nes jie kreipsis į teismą, o mes negalėsime teisme įrodyti to fiktyvumo, apie kurį galbūt nutuokiame. Mes nesame kokia nors operatyvinė tarnyba, tik atliekame procedūras, mums trūks įrodymų“, – departamento poziciją citavo A.Paulauskas.

Tačiau, pasak jo, tokia pozicija yra mažų mažiausiai keista. A.Paulauskui įtartina, kad trūkumų išduodant leidimus gyventi Lietuvoje atvykėliams iš trečiųjų šalių Migracijos departamente nerado ir Vidaus reikalų ministerijos tyrėjai, atlikę tarnybinį patikrinimą. Ministerijos tyrėjai tik nurodė, kad „teisinis reguliavimas yra tobulintinas, nes jis sudaro prielaidas plisti nelegaliai migracijai“.

Taip pat nustatyta, kad dažniausiai nesąžiningai leidimus gyventi Lietuvoje gavusių užsieniečių tikslas yra tolesnis judėjimas Šengeno erdvėje.

Šimtas ar tūkstančiai?

Migracijos departamento išduodamais leidimais pradėjusi domėtis Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) greitai rado, ką tirti.

Per šį STT pradėtą ikiteisminį tyrimą paaiškėjo, kad Migracijos departamento pareigūnai galėjo prekiauti leidimais laikinai gyventi Lietuvoje.

Įtarimai jau pareikšti septyniems departamento darbuotojams: keturiems buvusiems skyrių vedėjams, vienam skyriaus vedėjo pavaduotojui, dviem vyr. specialistams.

Be jų, įtarimai taip pat pareikšti dviem advokatams, dviem advokatų padėjėjams bei dar dviem fiziniams asmenims.

Įtariama, kad leidimus laikinai gyventi Lietuvoje gauti arba tokius leidimus prasitęsti pageidaujantys ne ES šalių piliečiai mokėdavo pinigus tarpininkaujantiems advokatams bei advokatų padėjėjams. Pastarieji dalį pinigų perduodavo savo pažįstamiems asmenims, turintiems ryšių Migracijos departamente, o šie – Migracijos departamento pareigūnams, turintiems įtakos greitesniam leidimų išdavimui užsieniečiams.

Kas gali pasakyti, kad čia tik šimtas nelegaliai atvažiavo? O gal ir tūkstančio būta, nes, kai pradedi aiškintis, nėra nieko konkretaus, - pastebi A.Paulauskas.

Manoma, kad leidimus gyventi Lietuvoje už kyšius nusipirko šimtas ne ES šalių gyventojų. Bet gali būti, kad tai tik ledkalnio viršūnė.

„Jei atvirai, tai kas gali pasakyti, kad čia tik šimtas nelegaliai atvažiavo, o gal ir tūkstančio būta, nes, kai pradedi aiškintis, nėra nieko konkretaus apie tai, kas vyko iki STT atliko tyrimą“, – apibendrino A.Paulauskas, kurio vadovaujamas komitetas artimiausiu metu išsamiau gilinsis į leidimų gyventi Lietuvoje išdavimo trūkumus.

Nelegalų niekas neieško

STT pradėjus ikiteisminį tyrimą kilo skandalas, buvo daug kalbama apie Migracijos departamento pareigūnų ir jo direktoriaus Almanto Gavėno atsakomybę. Tačiau niekas taip ir nesusidomėjo, kur dabar yra tie trečiųjų šalių piliečiai, kurie įtariami už kyšius pirkę galimybę gyventi Lietuvoje.

Migracijos departamentas, paklaustas, ar aiškinosi, kur dabar gyvena per kyšius į Lietuvą atsigavęs šimtas žmonių, atsakė „neturintis informacijos, susijusios su ikiteisminio tyrimo medžiaga“. 

Tyrimą kuruojantis Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras  Linas Kuprusevičius „15min“ sakė, kad tiems užsieniečiams, kurie leidimus gyventi Lietuvoje galbūt gavo už kyšius, įtarimų pareikšti neketinama. Todėl jis jų ir neieškos.

„Tyrimo metu aš norėčiau atsiriboti nuo tų asmenų, nes jeigu imti kiekvieną atskirai ir dar tirti, tai tas tyrimas užsitęs dar dešimt metų, nes dėl jų reiks kreiptis į viso pasaulio institucijas, klausinėti, laukti atsakymų, kodėl jie ten, kieno prašė leidimų. Nenoriu apkrauti tyrimo, nes nematau tikslo“, – atviravo prokuroras.

Jis tik atskleidė žinąs, kad tai asmenys iš Rusijos, Baltarusijos, Kazachstano, Gruzijos, Kinijos.

Prokuroro žiniomis, tarp atvykėlių yra ištisos šeimos, bičiulių kompanijos, o pagrindinis atvykėlių tikslas, spėjama, buvo ne gyvenimas Lietuvoje, bet su leidimu gyventi Lietuvoje atsiveriantys vartai į kitas Šengeno erdvės šalis.

Politikus stebina toks prokuroro požiūris. Kad be jų, pagrindinių kyšių davėjų, bus sunku įrodyti Migracijos departamento pareigūnų korupcinius nusikaltimus, tvirtino ir buvęs STT vadovas, dabartinis vidaus reikalų viceministras Žimantas Pacevičius, ir NSGK pirmininkas, buvęs generalinis prokuroras A.Paulauskas.

„Jei jie įtaria, kad kažkas pardavė Igoriui leidimą, kad Igoris už tai kažkam davė kyšius, bet paties Igorio net neieško, tai koks čia tyrimas?“ – retoriškai klausė politikai.

Įkliūva tik vienetai

Migracijos departamento Imigracijos reikalų skyriaus vyriausioji specialistė Vilma Vaitkevičiūtė aiškina, kad užsieniečiai gali apsigyventi ir viešbutyje, jei nustatoma, kad jame tinkamos sąlygos gyventi. Ar sąlygos tinkamos, anot V.Vaitkevičiūtės, sprendžia Migracijos departamentas.

Ar užsienietis iš tiesų gyvena ten, kur pažadėjo, turėtų tikrinti teritorinės policijos įstaigos migracijos padalinys (migracijos tarnyba). Tiesa, tai daroma tik tada „kai tai būtina“ arba gavus Migracijos departamento rašytinį pavedimą.

Be to, V.Vaitkevičiūtė pažymėjo, kad šiuo metu departamentas neišduoda leidimų gyventi Lietuvoje arba juos panaikina, jei teritorinės policijos įstaigos migracijos tarnybos pateikia duomenų apie tai, kad įmonės, kurių savininkai ir bendraturčiai yra užsieniečiai, nevykdo deklaruotos veiklos.

13 tūkst. – tiek laikinų leidimų gyventi Lietuvoje vien pernai išdavė Migracijos departamentas.

Pernai dėl šios priežasties panaikinti tik 3 leidimai gyventi Lietuvoje.

Migracijos departamentas pažymi, kad leidimas laikinai gyventi Lietuvoje iš užsieniečių atimamas ir tuo atveju, jei nustatoma, kad jis ilgiau nei pusę metų nebegyvena mūsų valstybėje.

Per praėjusius metus tokių atvejų buvo vos 13.

Tiesa, Migracijos departamentas pripažįsta, kad beveik neįmanoma suskaičiuoti, kiek leidimus gyventi Lietuvoje gavusių užsieniečių dar yra mūsų šalyje, o kiek jų pasklido po Šengeno erdvės valstybes.

„Migracijos departamentas neturi duomenų, koks procentas užsieniečių, gavusių leidimus laikinai gyventi, liko gyventi Lietuvoje, o koks procentas – išvyko į kitas Šengeno valstybes“, – rašoma Migracijos departamento atsakyme „15min“.  

Pernai Migracijos departamentas dėl įvairių priežasčių netenkino 69 iš 13 432 pateiktų prašymų išduoti arba pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

VIDEO: Deklaruoti gyvenant nakvynės namuose galima už 100 eurų .

Papildyta: Nakvynės namai „Come to Vilnius" informavo su galimai neteisėta UAB „Rolvinkas" veika esantys visiškai nesusiję ir nepriklausantys UAB „Rolvinkas". Minimi nakvynės namai vykdo tik oficialią nakvynės teikimo veiklą, leidžiamą Lietuvos Respublikos įstatymų, kaip atskiras verslo vienetas, t.y., užsieniečiams fiktyvi registracija Vilniaus Šv. Stepono gatvėje esančiuose nakvynės namuose „Come to Vilnius" nepardavinėjama. 

Savaitraštis „15min“
Pažymėkite klaidą tekste pele, paspaudę kairįjį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Aktualu

Palanga aklavietėje: dėl pavojingų nutrūktgalvių su paspirtukais gali nukentėti ir dviratininkai

Vardai

Žuvusios manekenės D.Didžiūnaitytės artimuosius nuvylė Generalinės prokuratūros atsakymas

Aktualu

S.Skripalio apnuodijimą tiriantys britai žvilgsnius meta į Rusijos karinę žvalgybą – GRU

Sportas

Sensacija: APOEL išmetusi „Sūduva“ – kitame Čempionų lygos atrankos etape

Pasaulis kišenėje

2 savaičių maršrutas Kambodžoje – tikrasis šalies veidas

Gyvenimas

Mes lygūs. Vandenlentininkė iš BOBų A.Čepliejūtė: „Moteris priverčiam raukytis, o vyrus – juoktis“

Aktualu

Donaldas Trumpas: susitikimas su Vladimiru Putinu buvo dar geresnis nei su NATO

Kultūra

Aukščiausiais balais vertinamas muziejus, kuriame lankytojai supranta esą svarbūs

Gazas

Vilniečiai pasipiktino: išklotas naujas asfaltas, o gatvė tuoj dings po smėlio sąnašom

Išrinkti geriausi šių metų šunų fotografijos kadrai

Gyvenimas

Psichoterapeutas E.Laurinaitis: Antikos komedijų ir šiandienos žmonės beveik nesiskiria

Verslas

Naujovė apkarto: Nidos gyventojai nebeapsikenčia „tuktukų“ skleidžiamo triukšmo

15min recenzija Kultūra

Knygų recenzija. Trupantys dvasios ir kūno kaulai

Kultūra

Menotyrininkė: „Laisvės karys“ bus nepastebimas, nes tokia estetika nebeveikia

Vardai

M.Kavaliausko sužadėtinės Rusnės mergvakaris: vyrų choro serenada ir uždaras SPA vakarėlis Sopote

Vardai

Vashos ir krepšininko R.Rutkausko medaus mėnuo Tailande: džiunglių egzotika ir nustebinę „lady boys“

Vardai

Netikėtas posūkis Žilvino Grigaičio ir jo žmonos Elle santykiuose: „Jokių skyrybų nebuvo“

Verslas

ES nubaus „Google“ už piktnaudžiavimą rinkos padėtimi

Maistas

Idėja, kai lieka vištienos: meksikietiškos tortilijos

Sportas

Prancūzų talentas pavergė pasaulį – laimėtą premiją paaukojo kilniam tikslui

Naujienos

Aktualu

Palanga aklavietėje: dėl pavojingų nutrūktgalvių su paspirtukais gali nukentėti ir dviratininkai

Vardai

Žuvusios manekenės D.Didžiūnaitytės artimuosius nuvylė Generalinės prokuratūros atsakymas

Aktualu

S.Skripalio apnuodijimą tiriantys britai žvilgsnius meta į Rusijos karinę žvalgybą – GRU

Sportas

Sensacija: APOEL išmetusi „Sūduva“ – kitame Čempionų lygos atrankos etape

Pasaulis kišenėje

2 savaičių maršrutas Kambodžoje – tikrasis šalies veidas

Gyvenimas

Mes lygūs. Vandenlentininkė iš BOBų A.Čepliejūtė: „Moteris priverčiam raukytis, o vyrus – juoktis“

Aktualu

Donaldas Trumpas: susitikimas su Vladimiru Putinu buvo dar geresnis nei su NATO

Kultūra

Aukščiausiais balais vertinamas muziejus, kuriame lankytojai supranta esą svarbūs

Gazas

Vilniečiai pasipiktino: išklotas naujas asfaltas, o gatvė tuoj dings po smėlio sąnašom

Išrinkti geriausi šių metų šunų fotografijos kadrai

Gyvenimas

Psichoterapeutas E.Laurinaitis: Antikos komedijų ir šiandienos žmonės beveik nesiskiria

Verslas

Naujovė apkarto: Nidos gyventojai nebeapsikenčia „tuktukų“ skleidžiamo triukšmo

15min recenzija Kultūra

Knygų recenzija. Trupantys dvasios ir kūno kaulai

Kultūra

Menotyrininkė: „Laisvės karys“ bus nepastebimas, nes tokia estetika nebeveikia

Vardai

M.Kavaliausko sužadėtinės Rusnės mergvakaris: vyrų choro serenada ir uždaras SPA vakarėlis Sopote

Vardai

Vashos ir krepšininko R.Rutkausko medaus mėnuo Tailande: džiunglių egzotika ir nustebinę „lady boys“

Vardai

Netikėtas posūkis Žilvino Grigaičio ir jo žmonos Elle santykiuose: „Jokių skyrybų nebuvo“

Verslas

ES nubaus „Google“ už piktnaudžiavimą rinkos padėtimi

Maistas

Idėja, kai lieka vištienos: meksikietiškos tortilijos

Sportas

Prancūzų talentas pavergė pasaulį – laimėtą premiją paaukojo kilniam tikslui

Vardai

Idėjos savaitgaliui

Svajonių virtuvė

Išmanus kaimas

Festivalis „Galapagai”

Parašykite atsiliepimą apie 15min