Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Lietuva pirmininkavimui ESBO 2011 metais kelia realius lūkesčius

ESBO vėliava
„Scanpix“ nuotr. / ESBO vėliava
Šaltinis: BNS
0
Skaitysiu vėliau
A A

Lietuva pirmininkauti Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai (ESBO) yra pasirinkusi realistiškus lūkesčius, teigia Varšuvoje įsikūrusio analitinio centro ekspertas Vladimiras Školnikovas.

Tačiau jis teigia, kad ESBO kaip organizacija yra efektyvi tik tiek, kiek jai galių yra nusiteikusios suteikti šalys narės.

„Aš manau, kad Lietuva yra geroje pozicijoje, kadangi ji supranta posovietinę erdvę, kur – būkime stačiokiški – yra dauguma grėsmių saugumui. Lietuva pati atliko sunkias diplomatines užduotis prisidėdama prie NATO ir ES. Tie dalykai dar nepasenę ir tai, manyčiau, Lietuvos diplomatams turėtų padėti būti budresniems nei kitiems“, – BNS sakė V.Školnikovas, dalyvavęs praėjusią savaitę Vilniuje vykusioje neformalioje diskusijoje artėjančiam Lietuvos pirmininkavimui ESBO aptarti.

Kalbėdamas apie ESBO vaidmenį ekspertas pabrėžė, kad jos kaip ir kitų tarptautinių organizacijų veiksmingumas bei stiprybė priklauso nuo to, kiek to nori šalys narės.„Taip pat manau, jog svarbu, kad yra nustatyti realūs lūkesčiai, tačiau tai nereiškia, jog nieko nesitikima. Jei neturi ambicijų, nieko nepasieksi, bet turi realiai matyti, ką gali nuveikti. Yra bendras supratimas, jog reikia dirbti tai, kas įmanoma, todėl aš turiu vilties“, – kalbėjo ekspertas, anksčiau dirbęs ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biure Varšuvoje.

Jis teigė, kad ESBO istorijoje buvo ir sėkmingų, ir nevykusių pirmininkavimų, bei pabrėžė, kad mažos šalies pirmininkavimas ESBO nereiškia, jog vien dėl to organizacija taptų mažiau efektyvi kilus krizei.

„Pirmininkavimo uždavinys yra kurti bendrą sutarimą organizacijoje ir vadovauti jai bet kokioje situacijoje. Niekas negali pasakyti, kas laukia ateityje. Tiesą pasakius, didžiosios valstybės iš esmės šalinosi nuo pirmininkavimo ESBO. Pastaraisiais metais su kai kuriomis išimtimis organizacijai pirmininkavo mažos arba vidutinio dydžio ES šalys. Manau, pirmininkavimo sėkmė priklauso nuo vikrumo ir sugebėjimo tvarkyti reikalus ir ESBO būstinėje Vienoje, ir (pirmininkaujančioje – ESBO) sostinėje“, – dėstė V.Školnikovas.

Apsunkinti pirmininkavimą, anot jo, gali sudėtinga politinė situacija pirmininkaujančioje šalyje.

Kalbėdamas apie ESBO vaidmenį ekspertas pabrėžė, kad jos kaip ir kitų tarptautinių organizacijų veiksmingumas bei stiprybė priklauso nuo to, kiek to nori šalys narės.

„Įdomus dalykas apie ESBO yra tas, kad ją sudaro 56 šalys. Kiekviena šalis turi veto teisę, ir jei nėra visų sutarimo, negali būti jokių veiksmų. Jei apie ESBO galvoji su sąlyga, kad dėl ko nors susitarti turi 56 šalys, supranti, jog bet kas, ką organizacija daro, yra mažas stebuklas. Tai yra organizacija, kuri gerai veikia esant geram politiniam klimatui ir nelabai kai politiniai orai subjūra“, – aiškino V.Školnikovas.

Jis priminė, kad šios organizacijos narės nėra susaistomos teisinių įsipareigojimų, tačiau taip pat sakė, jog organizacijoje laikomasi nuostatos, kad žmogaus teisių ir saugumo reikalai nėra vien vidaus dalykas.

„Tai nėra saugumo aljansas, ESBO veiksmingumą nusako mandatas, kurį jai suteikia šalys narės. ESBO požiūris į saugumą sutelktas ne vien į karinį, bet ir ekonominį saugumą, o svarbiausia – žmogiškąją dimensiją, žmogaus ir mažumų teises, kurios yra svarbios viso regiono saugumui“, – sakė V.Školnikovas.

Jis sakė, kad savo laiku ESBO buvo matoma Čečėnijoje ir dar pastebima Vidurinės Azijos bei Balkanų šalyse, tačiau pabrėžė, jog šiuo metu šalys narys nėra nusiteikusios organizacijai suteikti pakankamai galios.

„Tai pasireiškia įvairiais būdais. Pavyzdžiui, Jungtinės Valstijos nenori, kad ESBO taptų dar vienomis Jungtinėmis Tautomis su daugybe teisinių mechanizmų ir struktūrų. Yra tam tikra pasitikėjimo tarptautinėmis institucijomis krizė. Būkime teisingi – JAV turėjome administraciją, kuri nebuvo draugiška daugiašalei diplomatijai ir daugiašalėms organizacijoms. Akivaizdu, kad tai suvaidino savo vaidmenį“, – sakė V.Školnikovas.

Ekspertas taip pat pabrėžė, kad Maskva po pastarųjų rinkimų ciklo Rusijoje ėmė kelti klausimus dėl ESBO vykdomo rinkimų stebėjimo, nors iki šiol niekam, o taip pat ir jokiai pokomunistinei šaliai iš esmės nekilo abejonių dėl šios ESBO funkcijos.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Komentarai
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min