Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2021 05 06, 19:07

Iššūkis Kinijai: Lietuva inicijuoja Taivano kvietimą į PSO renginį

Lietuva ketina kreiptis į Pasaulio sveikatos organizacijos generalinį direktorių, kad itin sėkmingai su COVID-19 pandemija kovojantis Taivanas Pasaulinėje sveikatos asamblėjoje galėtų dalyvauti stebėtojo teisėmis. Pernai dėl tokio raginimo Kinijos ambasada Lietuvoje išsakė „griežtą nepasitenkinimą“.
Pasaulio sveikatos organizacijos būstinė Ženevoje
Pasaulio sveikatos organizacijos būstinė Ženevoje / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

Taivanas – viena sėkmingiausiai su COVID-19 pandemija kovojančių šalių pasaulyje. Nuo koronaviruso protrūkio pradžios šalyje, turinčioje virš 23 mln. gyventojų, nustatyti vos 1 173 užsikrėtimo atvejai ir 12 mirčių nuo COVID-19.

Lietuva laikosi pozicijos, kad Pasaulio sveikatos organizacijoje (PSO) turi būti gerinamas techninis-ekspertinis bendradarbiavimas aktualiems sveikatos apsaugos klausimams spręsti.

O Taivano ekspertų dalyvavimas Pasaulio sveikatos asamblėjoje (PSA) ir dalijimasis patirtimi būtų naudingas visiems, nurodo Užsienio reikalų ministerija (URM).

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./PSO generalinis direktorius Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./PSO generalinis direktorius Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas

„Lietuva, kaip ir praeitais metais, kartu su kitomis bendramintėmis raštu kreipsis į PSO Generalinį direktorių, raginant leisti Taivanui dalyvauti Pasaulio sveiktos asamblėjoje stebėtojo teisėmis.

Tikimės, kad konsensusu pavyks surasti tinkamą formą užtikrinti Taivano ekspertinį dalyvavimą, nepažeidžiant sutartų principų ir tarptautinių organizacijų taisyklių“, – rašoma URM atsakyme.

Balandį 51 Seimo narys pasirašė kreipimąsi PSO generaliniam direktoriui dėl Taivano dalyvavimo stebėtojo teisėmis „PSO susitikimuose, mechanizmuose ir veiklose“.

Didžiojo septyneto (G-7) šalys šiemet pirmą kartą kolektyviai išreiškė paramą Taivano dalyvavimui PSA stebėtojo teisėmis.

Taivanas – de facto nepriklausoma valstybė, nors niekada formaliai nepaskelbė nepriklausomybės. Taivaną pripažįsta tik 15 iš 193 JT narių, tarp jų – nė vienos Europos Sąjungos (ES) ir NATO narės.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Taivano vėliava
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Taivano vėliava

Taivano narystę JT organizacijoje PSO blokuoja Kinija, laikanti salą šalies dalimi, o paramą jos nepriklausomybei – kišimusi į vidaus reikalus, „vienos Kinijos“ politikos pažeidimu.

2009-2016 metais sumažėjus įtampai tarp Taipėjaus ir Pekino, Taivanas į Pasaulio sveikatos asamblėją būdavo kviečiamas stebėtojo teisėmis. Situacija pasikeitė Taivano prezidente išrinkus Pekinui nepalankią prezidentę Tsai Ing-wen.

Pandemijos metu Taivanas skyrė humanitarinę pagalbą nuo koronaviruso nukentėjusioms valstybėms – pernai Lietuva sulaukė apie 100 tūkst. apsauginių kaukių.

Sveikatos apsaugos ministerija 15min nurodė, kad jos specialistai praėjusį pavasarį dalyvavo keliuose internetiniuose seminaruose, kuriuose Taivano atstovai dalijosi pandemijos valdymo patirtimi.

Rėmėsi SARS valdymo patirtimi

15min gautame Taivano sveikatos ir socialinės apsaugos ministro dr. Shih-chung Cheno laiške rašoma, kad šalis per pandemiją rėmėsi patirtimi, įgyta 2003 m. kovojant su sunkaus ūmaus respiracinio sindromo (SARS) protrūkiu.

„Po SARS epidemijos Taivanas įsteigė nacionalinį infekcinių ligų sveikatos priežiūros tinklą, kuriam vadovauja ir kurį prižiūri infekcinių ligų ekspertai šešiuose regionuose. Daugiau nei 100 antrinės pagalbos ligoninių yra įtrauktos į tinklą, o visos 22 ypatingosios savivaldybės, apskritys ir visi miestai paskyrė savo pirminio reagavimo ligonines.

„Scanpix“/AP nuotr./Taivano sostinė Taipėjus per pandemiją
„Scanpix“/AP nuotr./Taivano sostinė Taipėjus per pandemiją

Tinklas taip pat yra teisiškai įgaliotas labai užkrečiamomis ligomis sergančius pacientus perkelti į specialiai tam numatytas įstaigas, atsižvelgiant į visuomenės sveikatos ir klinikinius poreikius“, – rašoma Shih-chung Cheno laiške.

Pasak ministro, mechanizmas leido apsaugoti sveikatos sistemą ir sveikatos priežiūros specialistus nuo perkrovos, tad dauguma sveikatos tarnybų, dirbančių su kitomis nei COVID-19 ligomis, pandemijos metu galėjo veikti be trikdžių.

Pasak Shih-chung Cheno, iki šiol Taivane buvo tik du su ligoninėmis susiję koronaviruso protrūkiai.

Ministro teigimu, siekiant išsaugoti pagrindines ekonomines veiklas, buvo lanksčiai priderintos darbuotojų karantinavimo priemonės. Taip pat buvo teikiama pirmenybė labiausiai pažeidžiamoms grupėms, įskaitant migruojančius darbininkus, pabrėžiama teisė į būtinas apsaugos priemones.

Kinijos Respublikos (Taivano) Sveikatos ir socialinės apsaugos ministerijos nuotr./Shih-chung Chenas
Kinijos Respublikos (Taivano) Sveikatos ir socialinės apsaugos ministerijos nuotr./Shih-chung Chenas

„Mes raginame PSO ir visas susijusias šalis pripažinti ilgametį Taivano indėlį visuomenės sveikatos, ligų prevencijos ir žmogaus teisės į sveikatą srityse, paremti Taivano įsitraukimą į Pasaulio sveikatos organizaciją ir leisti dalyvauti visuose jos susitikimose, programose ir renginiuose“, – rašoma Taivano sveikatos ir socialinės apsaugos ministro laiške.

Supykdė Kiniją

Pernai buvusiam užsienio reikalų ministrui Linui Linkevičiui paraginus paraginus PSO vadovą pakviesti Taivaną į PSA, Kinijos ambasada trečiadienį išsakė „griežtą nepasitenkinimą ir ryžtingą nepritarimą“

Luko Balandžio / 15min nuotr./Linas Linkevičius
Luko Balandžio / 15min nuotr./Linas Linkevičius

Gruodį prisiekusi naujoji Lietuvos Vyriausybė žadėjo „vertybinę užsienio politiką“.

„Aktyviai pasisakysime prieš bet kokius žmogaus teisių bei demokratinių laisvių pažeidimus ir ginsime kovojančius už laisvę visame pasaulyje – nuo Baltarusijos iki Taivano“, – rašoma koalicijos sutarties projekte.

Taipėjaus diplomatinės misijos Rygoje vadovas Andy Chinas anksčiau lapkritį interviu 15min tokį pažadą vadino neturinčiu precedentu.

Vyriausybė kovo pradžioje paskelbė, kad šiemet ketina atidaryti verslo atstovybę Taivane, siekdama plėsti ekonominę diplomatiją Azijos regione.

Šį pavasarį Lietuva pasitraukė iš 17+1 bendradarbiavimo formato su Kinija. Formatas skirtas plėsti ryšius tarp Pekino bei Rytų ir Vidurio Europos valstybių.

Pasak ekspertų, tokie žingsniai supykdė Kiniją.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min