Europos Parlamentas 2024: ar tai Seimo rinkimų preliudija?

Po sėkmingų Europos Parlamento (EP) rinkimų dabartinei Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen siekiant užsitikrinti antrąją kadenciją, daugelis Lietuvoje išrinktų europarlamentarų paramos jai negarantuoja ir tvirtina, kad apsisprendimas priklausys nuo bendro požiūrio jų atstovaujamose frakcijose.

Paramą U.von der Leyen išreiškia tik tai pačiai politinei šeimai – Europos liaudies partijai – priklausantys konservatoriai.

„Mes tikrai bandysime įtikinti (oponentus palaikyti dabartinės pirmininkės kandidatūrą – BNS), – pirmadienį žurnalistams sakė antrai kadencijai perrinktas konservatorius Andrius Kubilius. – U.von der Leyen tapimas Komisijos prezidente turėtų būti suprantamas kaip bendras Lietuvos interesas.“

„AP“/„Scanpix“/Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen

„Pirmas dalykas, būtų tikrai negerai šitomis karo, visų įtampų aplinkybėmis pasimesti ir nesugebėti paskirti Europos Komisijos vadovo rezultatyviai, greitai, racionaliai. Antras dalykas, U.von der Leyen per šį laikotarpį pasirodė kaip ryžtinga lyderė“, – pridūrė jis.

Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai EP rinkimuose iškovojo tris mandatus.

Du mandatus pelnę socialdemokratai, po mandatą iškovoję liberalai, „laisviečiai“, „valstiečiai“, Lenkų rinkimų akcija-Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga žada sprendimą priimti pasitarę EP frakcijų viduje.

„Nemanau, kad mes rinksime pagal paveikslėlį. Rinksime pagal programą, – žurnalistams sakė į EP perrinktas Liberalų sąjūdžio atstovas Petras Auštrevičius. – Derybos, ko gero, užtruks: ir dėl postų, ir dėl atsakomybės sričių pasidalinant.“

„Mes apsitarime. (...) Frakcijoje mes turime daug klausimų, kurie rūpi mums. Ir tada, žinoma, apsispręsime. Manau, kad sutarimus ir sprendimus rasime, gal jie ir nebus lengvi“, – sakė taip pat perrinkta socialdemokratų lyderė Vilija Blinkevičiūtė.

Palaikymo dabartinei vadovei negarantuoja ir šiuo metu eurokomisaro pareigas einantis ir mandatą EP iškovojęs Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovas Virginijus Sinkevičius.

„Mūsų santykiai yra puikūs, bet čia jau bus politinė matematika. Aš galiu kalbėti už save, kad aš būsiu visa širdimi, kad ji tęstų kaip Komisijos pirmininkė darbą. (...) Klausimas, ar mes būsime dalis koalicijos, ar ne. Žinau, kad daugelis deda vilčių ir kitose frakcijose, kad aš būsiu tas balsas, kuris atves žaliuosius į koaliciją. Manau, kad žaliesiems reikia būti koalicijoje, bet tai bus bendras sprendimas“, – kalbėjo EK narys.

Vienintelis Petras Gražulis teigė balsuosiantis prieš U.von der Leyen kandidatūrą.

„Kodėl turėčiau už ją balsuoti?“ – sakė politikas ir pavadino politikę liberale.

EP rinkimuose daugiausia balsų iškovojo Europos liaudies partija, tačiau norėdama suformuoti daugumą partija turės sudaryti koaliciją.

Partijos kandidate užimti EK postą esanti U. von der Leyen dar turės gauti Europos lyderių paramą, o vėliau – ir užsitikrinti palaikymą pačiame Parlamente.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad menkas aktyvumas sekmadienį vykusiose Europos Parlamento (EP) rinkimuose neleidžia teigti, kad buvo atspindėta visų gyventojų nuomonė.

„Rezultatai tiesiogiai susiję su dalyvavimo aktyvumu, turbūt tai nėra labai netikėta pasakyti, kad kuo dalyvavimas menkesnis, tuo iš to labiau laimi tam tikros konkrečios partijos, taip ir atsitiko“, – pirmadienį žurnalistams viešėdamas Pagėgiuose sakė G.Nausėda.

Gitanas Nauseda / Greta Skaraitienė nuotr.

„Turime susimąstyti, kodėl aktyvumas toks menkas, nes visi už demokratiją pasisakantys žmonės turėtų sakyti, kad 28 proc. dalyvavimas neleidžia teigti, kad buvo atspindėta visų gyventojų nuomonė, bet patys gyventojai, nedalyvaudami rinkimuose, suteikia galimybę šiems 28 proc. nubalsuoti ir išrinkti už juos“, – kalbėjo šalies vadovas.

Pasak jo, tai galėjo lemti ir Lietuvos atstovų veikla EP, apie kurią šalies rinkėjai menkai žino.

„Žmonės žino, kad jie gauna geras algas, bet kitų jų veiklų ir jų veiklos ir žmonių gyvenimo sąryšio nemato“, – dėstė G.Nausėda.

Prezidentas siūlė į EP rinkimų rezultatus žvelgti dvejopai.

„Pirma, kokios yra bendros europinės tendencijos ir čia džiaugtis labai kuo nėra, nes kraštutinės dešinės įtaka, kaip matome, didėja. Kad ir nelabai radikaliai, bet vis dėlto, didėja, reiškia bendrus europinius sprendimus priimti bus dar sudėtingiau, nei anksčiau“, – teigė G.Nausėda.

„To tikrojo gerojo europietiškumo tikrai pasigesime“, – pridūrė jis.

Anot G.Nausėdos, taip pat reikėtų įvertinti, kokį signalą EP rinkimai siunčia prieš rudenį vyksiančius Seimo rinkimus.

„Jeigu kryptingai atskiros partijos žiūrėtų, ką jos čia teigiamo gali surasti, tai socdemai pirmiausia galėtų rodyti, kad jie laimėjo absoliučiojoje daugumoje savivaldybių, bet tokios partijos kaip Tėvynės sąjunga ar Laisvės partija galėtų parodyti, kad procentiniu požiūriu jos pasirodė gerai, o Tėvynės sąjunga formaliai nugalėjo šiuose rinkimuose“, – kalbėjo prezidentas.

G.Nausėda teigė, kad jo nenustebino, jog į EP pateko iš Seimo pašalintas Petras Gražulis.

„Visada atsiranda tokių žmonių, kurie išnaudoja dalies žmonių nuotaikas, daro tai pakankamai gudriai, kalbu apie poną Vaitkų prezidento rinkimuose, apie poną Gražulį ne tik šiuose rinkimuose, bet ir daugybėje kitų rinkimų. Jie dirba savo darbą, o demokratijos jėgos pralaimi, nes nepasiūlo alternatyvos arbo nepasiūlo tų sprendimo būdų, kurių žmonės laukia“, – sakė prezidentas.

„Žvelgiant dar ir iš europinės perspektyvos ir matant, kad tokių gražulių ir net ryškesnių gražulių ten yra daug, jų daugėja, stebėtis neturėtume, bet turėtume daryti išvadas, ką daryti, kad tradicinės partijos būtų pagrindinė alternatyva“, – pridūrė jis.

Europos Parlamento mandatą laimėjęs Petras Gražulis jau ruošiasi išvykoms į Briuselį ir Strasbūrą, tačiau tuo pačiu galvoja ir apie spalį vyksiančius Seimo rinkimus.

Lukas Balandis / BNS nuotr./Petras Gražulis

Jis 15min įvardino, kad tikslas – laimėti rinkimus, tačiau tam reikės suvienyti „tautines jėgas“.

Tuo pačiu iš Seimo išmestas politikas tvirtino, kad lėktuvuose į Briuselį stengsis nesėdėti šalia konservatorių.

Plačiau apie tai skaitykite čia: >>>.

Waldemaras Tomaszewskis pabrėžia, kad jo vadovaujama Lietuvos lenkų rinkimų akcija-krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) Europos Parlamento (EP) rinkimus laimėjo keturiose Lietuvos savivaldybėse, o bendras partijos palaikymas lyginant su buvusiais rinkimais išaugo.

„Iškovojome mandatą Europos Parlamente, bet taip pat rinkimus laimėjome net keturiose savivaldybėse“, – pirmadienį spaudos konferencijoje kalbėjo jis.

Lukas Balandis / BNS nuotr./Waldemaras Tomaszewskis

Anot W.Tomaszewskio, partija EP rinkimus laimėjo Šalčininkų rajono, Vilniaus rajono, Trakų rajono, Visagino savivaldybėse.

Pirminiais Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, LLRA-KŠS EP rinkimuose gavo 5,67 proc. rinkėjų balsų, o minėtose savivaldybėse sulaukė didžiausio palaikymo. Partija išlaikė turėtą vieną mandatą EP, tad sąrašo lyderis W.Tomaszewskis tęs darbą jame.

„Gavome 5,8 proc. balsų nuo galiojančių, tai žymiai padidinome savo rezultatą praeitų rinkimų, tada turėjome 5,3 procentus“, – sakė jis.

Pasak partijos lyderio, LLRA-KŠS ketina gerinti santykius su Baltarusija, skirti dėmesį šeimos stiprinimo politikai, puoselėti krikščioniškas vertybes.

Kalbėdamas apie spalį vyksiančius Seimo rinkimus, W.Tomaszewskis sakė juose ketinantis kovoti už tai, kad parlamente būtų daugiau įvairovės.

Jis taip pat kalbėjo besitikintis, kad per Seimo rinkimus nebus šiurkščių įstatymo pažeidimų.

„Deja, jie buvo prieš pusketvirtų metų anuose rinkimuose ir buvo grubiai pažeistos mūsų teisės, kaip parlamentinės teisės, (teko – BNS) ginti savo teises, rinkimų rezultatus teisme“, – kalbėjo jis.

„Jeigu to neatsitiks, tai turim labai daug šansų šituos rinkimus taip pat laimėti, turėti savo frakciją ir potencialiai formuoti valdančiąją daugumą“, – teigė W.Tomaszewskis.

LLRA-KŠS atstovė Rita Tamašunienė partijos rezultatus vadino labai gerais, pažymėdama, kad politinė jėga išlaikė turimas pozicijas.

„Tai rodo, kad žmonės supranta, ką mes darome politikoje, kad mes atstovaujame tuos interesus ir tai, ką deklaruojame eidami į rinkimus, tą įgyvendiname savo politiniuose sprendimuose visuose lygmenyse – tiek Seime, tiek savivaldoje“, – kalbėjo ji.

Partijos atstovas Waldemaras Urbanas teigė nusivylęs kai kurių apylinkių darbu. Anot jo, Vilniaus mieste fiksuota nemažai negaliojančių biuletenių.

„2 proc. negaliojančių biuletenių yra tikrai labai daug per visą Lietuvą“, – kalbėjo jis.

Pirminiais duomenimis, šiemet EP rinkimuose balsavo 28,35 proc. rinkėjų.

EP rinkimus Lietuvoje laimėjo Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, iškovoję tris mandatus iš 11. Antri liko opoziciniai socialdemokratai su dviem mandatais.

EP narių kadencija trunka penkerius metus.

Konservatorių geras pasirodymas esant santykinai žemam aktyvumui šiuose rinkimuose buvo nuspėjamas. Tačiau kitų partijų rezultatai teikia pagrindo prognozuoti didelę intrigą Seimo rinkimuose.

Lietuvoje įvyko dar vieni rinkimai. Kaip ir buvo galima numatyti, Europos parlamento rinkimuose aktyvumas buvo pastebimai mažesnis, nei neseniai vykusiuose prezidento rinkimuose ir siekė kiek daugiau nei 28 proc. Lyginant su aktyvumu prieš penkerius metus, kai balsavo 53 proc. rinkėjų, jis yra smarkiai mažesnis.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Ramūnas Vilpišauskas

Tačiau lyginimui tinkamesni yra 2009 m., kai rinkimai į Europos parlamentą vyko ne kartu su prezidento rinkimais ir tada aktyvumas buvo dar mažesnis – tik apie 21 proc.

Taigi, šį kartą aktyvumas padidėjo, bet jis išlieka mažesnis, nei nacionaliniuose rinkimuose. Pasitvirtino nusistovėjusi taisyklė, kad santykinai žemas rinkėjų aktyvumas yra naudingas partijoms, kurios turi lojalių ir balsuoti ateinančių rinkėjų. Tai – Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga.

Atrodo, kad stabilų rinkėjų būrį turi ir Laisvės partija, kurios gerą pasirodymą šiuose rinkimuose galima vertinti kaip vieną iš netikėtumų.

Plačiau skaitykite čia:

Sekmadienį Lietuvoje pasirodžius Europos Parlamento (EP) rinkimų rezultatams, politologai sako, kad pagal juos projektuoti spalį vyksiančių Seimo rinkimų rezultatų nebūtų teisinga.

„Man atrodo, kad Europos Parlamento rinkimai ir parlamento rinkimai nebūtinai yra sulyginami, nes pasižiūrėkite, koks dalyvavimo procentas. Tie veikėjai ar tos partijos, kurių parama yra mažesnė, nebūtinai gerai pasirodys parlamento rinkimuose“, – BNS pirmadienį sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) direktorė Margarita Šešelgytė.

Lukas Balandis / BNS nuotr./Mažvydas Jastramskis

„Manau, kad tikrai galime tikėtis mažų mažiausiai 50 proc. (aktyvumo Seimo rinkimuose – BNS), gal ir tarp 50–60. Čia iš principo reikštų beveik dvigubai daugiau negu dabar. Aišku (rezultatai – BNS), gali labai rimtai pasikeisti“, – kalbėjo ir jos kolegė, VU TSPMI profesorė Ainė Ramonaitė.

Šiemet EP rinkimuose balsavo 28,94 proc. rinkėjų.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Ainė Ramonaitė

EP rinkimus Lietuvoje laimėjo Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, iškovoję tris mandatus iš 11. Antri liko opoziciniai socialdemokratai su dviem mandatais. Po vieną mandatą pasidalino Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Laisvės partija, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga, Liberalų sąjūdis ir Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai)

Dalis mandatus pelniusių partijų atstovų porinkiminėse spaudos konferencijose akcentavo, jog šie rezultatai yra signalas rengiantis Seimo rinkimams spalį.

Pasak VU TSPMI docento Mažvydo Jastramskio, mažo aktyvumo rinkimai buvo palankūs „labiau poliarizuojantiems veikėjams“.

Lukas Balandis / BNS nuotr./Margarita Šešelgytė

A. Ramonaitė savo ruožtu pabrėžė, kad tai buvo naudinga tiek „radikalesnio elektorato“ palaikomoms jėgoms, tiek ir politikos senbuvėms, turinčioms ištikimus rinkėjus, taip pat ir liberaliai Laisvės partijai.

Plačiau skaitykite čia:

Mandatų Europos Parlamento (EP) rinkimuose neiškovojusio Nacionalinio susivienijimo atstovas Vytautas Sinica sako, kad nacionalistinių partijų atstovų iš Lietuvos poreikį patenkino iš Seimo pašalinto Petro Gražulio išrinkimas į EP.

„Lietuva buvo paskutinė šalis Europos Sąjungoje, neturėjusi aiškiai išreikštos nacionalistinės partijos ir atstovo EP, pretendavome tapti tokiais atstovais. Galime sakyti, kad vėluojant, bet šitas poreikis buvo atlieptas, reikia pripažinti, Petro Gražulio išrinkimu“, – pirmadienį vykusios spaudos konferencijos metu sakė V.Sinica.

Lukas Balandis / BNS nuotr./Vytautas Sinica

„Visuomenės akyse, tą nacionalizmo-globalizmo skirtį, jei plačiąja prasme elitas ir politinis meinstrymas, šiandien valdantis Lietuvą, įkūnija tą globalistinę liniją, Gražulis didelei daliai visuomenės įkūnijo tą pasipriešinimą tam meinstrymui“, – kalbėjo jis.

Pirminiais Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, Nacionalinis susivienijimas gavo 3,72 proc. rinkėjų balsų.

Petro Gražulio vadovaujama Tautos ir teisingumo partija (centristai, tautininkai) surinko 5,35 proc. ir iškovojo vieną mandatą – į EP turėtų vykti partijos pirmininkas P.Gražulis.

V.Sinica pripažino, kad Nacionalinio susivienijimo rinkimų rezultatai „nuvylė mus pačius“.

„Kalbėjome, kad turime šansą laimėti mandatą ir buvome tuo įsitikinę, kas reiškia, kad planavome tarp 4–6 procentų. (...) Rezultatas yra šiek tiek mažesnis, negu tos žirklės“, – sakė jis.

Pasak partijos atstovo, Nacionalinis susivienijimas dalyje Lietuvos vietų surinko daugiau, nei 2020 metų Seimo rinkimuose ar 2023 metų savivaldos rinkimuose.

„Kaune labai augome, Vilniuje šiek tiek augome. Tas augimas yra, (...) bet mes nenorime apgaudinėti nei savęs, nei jūsų, viskas nėra taip optimistiškai, nes matome, kad pastangos buvo įdėtos labai didelės, kampanija buvo labai plačiai siekianti, (...) tai, kad augimo atitinkamo nebuvo, rodo, kad kažką padarėme neteisingai“, – sakė V.Sinica.

„Jokiu būdu nesvarstome galimybės keisti pažiūrų, bet taktikos klausimais reikės padaryti pakeitimus ir padaryti juos greitai, nes visai netrukus laukia Seimo rinkimai“, – pridūrė jis.

V.Sinicos teigimu, partija sulaukė žinučių, kad jos retorika rinkimų metu buvo pernelyg sudėtinga.

„Reikia paprastesnės žinios, tai turbūt gerai susisietų su tuo faktu, kad geriausi rezultatai virš 5 proc. pas mus yra didžiausiuose miestuose, o blogiausi – kaimiškose vietovėse“, – kalbėjo politikas.

Pasak V.Sinicos, Lietuvoje nacionalistinės tendencijos vėluoja, palyginus su likusia Europa, tą, anot jo, rodo ir rinkimų rezultatai.

„Būtų socialinis stebuklas, jei Lietuvoje tos tendencijos nacionalizmo kilimo nesikartotų, nes visur be išimčių, kur atsiranda masinė migracija, atsiranda visuomenių pasipriešinimas tam ir poreikis tą įgarsinančių partijų“, – sakė jis.

Nacionalinis susivienijimas, anot partijos lyderio, tai pat bandys patekti į parlamentą ir tikisi vietų jame po rudenį vyksiančių Seimo rinkimų.

„Mes turime uždavinį skubiai taisyti klaidas ir bandysime patekti į parlamentą jau šiais metais. (...) Beprasmiškų veiklų nereikia tęsti, jei nemanytume, kad tai perspektyvu, kad turime galimybę patekti, kaip jūs klausiate, ar būsite parlamente po ketverių metų, šiandien manome, kad tai yra realu ir tikslinga“, – teigė politikas.

Daugiausia lėšų į Europos Parlamento rinkimus investavusi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų partija laimėjo vieną mandatą, o partijos lyderis Ramūnas Karbauskis atsakė, kodėl reikėjo rinkimams skirti tokią didelę sumą pinigų.

15min primena, kad „valstiečiai“ į EP rinkimus investavo daugiausia lėšų iš visų šiuose rinkimuose dalyvavusių politinių jėgų – 477 tūkst. eurų.

Vis dėlto, didelės sėkmės ši investicija neatnešė – į EP važiuos vienintelis Aurelijus Veryga, daugiau mandatų partijai iškovoti nepavyko.

Lukas Balandis / BNS nuotr./Ramūnas Karbauskis

„Verta buvo investuoti į darbą su žmonėmis. Aš manau, kad jo per mažai buvo – jeigu visos partijos būtų investavusios daugiau, tai tikriausiai dar daugiau rinkėjų būtų atėję į rinkimus“, – 15min sakė R.Karbauskis, paklaustas, ar verta buvo investuoti tiek daug pinigų dėl vieno mandato.

Jis pabrėžė, kad tokia investicija šiems rinkimams padaryta ir galvojant apie Seimo rinkimus.

Plačiau skaitykite čia:

Europos Parlamente (EP) mandatą iškovojęs teisininkas Dainius Žalimas sako besitikintis, kad spalį vyksiančiuose Seimo rinkimuose Laisvės partija turės didesnį nei 10 proc. rinkėjų palaikymą.

„Tikiuosi pasieksime dar geresnių rezultatų. Tikiuosi, kad Seimo rinkimuose bus galima kalbėti apie 10 proc. plius“, – pirmadienį spaudos konferencijoje kalbėjo D.Žalimas.

Lukas Balandis / BNS nuotr./Dainius Žalimas, Aušrinė Armonaitė

„Tai (rinkimų rezultatai – BNS) tik įrodo, kad strateginis balsavimas, kuris buvo prezidento rinkimuose, matyt, šį kartą sugrįžo jau mūsų naudai“, – teigė jis, kalbėdamas apie EP rinkimų rezultatus.

D.Žalimas taip pat sakė „artimiausiu protingu laiku“ ketinantis tapti Laisvės partijos nariu.

Pirminiais Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, pirmąkart EP rinkimuose dalyvavusi Laisvės partija liko ketvirta su 7,93 proc. rinkėjų balsų bei iškovojo vieną mandatą. Jį gavo prezidento rinkimuose dalyvavęs sąrašo lyderis, buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas D.Žalimas.

Anot partijos lyderės Aušrinės Armonaitės, EP rinkimų rezultatai parodė, kad Lietuvos žmonėms yra reikalinga tvirta, vertybiška liberali partija.

„Rinkimų rezultatai rodo, jog Laisvės partija turi savo rinkėją, kuris ateina ir, ko gero, jeigu tas rinkimų aktyvumas būtų dar didesnis, rezultatas galėjo būti irgi dar geresnis, ir tai nuteikia pozityviai prieš Seimo rinkimus“, – sakė ji.

„Matome, jog opozicijai vis tik nepavyko atvesti savo rinkėjų ir, matyt, tokia patogi pozicija, kai kažką kalbi, bet per daug nieko nedarai, pozicijų neužimi, rinkėjams gali ir atsibosti“, – kalbėjo A.Armonaitė.

Jos turimais duomenimis, amžiaus grupėje iki 24-erių EP rinkimuose balsavo 17 procentų rinkėjų.

„O Laisvės partija yra pakankamai populiari paprastai jauniausioje rinkėjų grupėje. Vadinasi, tos erdvės, kas dar galėtų palaikyti, yra“, – sakė partijos lyderė.

A.Armonaitė sakė mananti, kad jos vadovaujama politinė jėga gerai pasirodo nacionaliniuose rinkimuose.

„Darome išvadą, kad Laisvės partija yra pagrindinė liberali partija Lietuvoje. (...) Dainiaus Žalimo dalyvavimas tikrai padėjo, kaip ir Remigijaus Šimašiaus dalyvavimas sustiprino kampaniją, kaip ir visų kitų žmonių dalyvavimas“, – teigė ji.

D.Žalimas teigė EP ketinantis skirti dėmesį paramai Ukrainai, žmogaus teisėms, kovai su dezinformacija, naratyvais, kurie nukreipti prieš demokratijos pagrindus.

„Svarbiausia, kad Lietuvoje, galų gale, į teigiamą pasikeistų požiūris tiek į demokratiją, tiek į žmogaus teises ir kad mes, kaip valstybė, stiprėtumėme kaip liberali demokratija“, – kalbėjo jis.

Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas EP rinkimus vadino geru testu apie bendrą rinkėjų bazę.

Tautos ir teisingumo sąjungos sąrašo lyderio Petro Gražulio iškovotą mandatą EP jis siejo su dideliais jo rinkimų kampanijai skirtais finansais ir mažu aktyvumu.

P.Gražulio vedama Tautos ir teisingumo sąjunga EP rinkimuose iškovojo 5,35 proc. rinkėjų balsų ir aplenkė Liberalų sąjūdį.

Pirminiais duomenimis, šiemet EP rinkimuose balsavo 28,35 proc. rinkėjų.

EP rinkimus Lietuvoje laimėjo Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, iškovoję tris mandatus iš 11. Antri liko opoziciniai socialdemokratai su dviem mandatais.

EP narių kadencija trunka penkerius metus.

Porinkiminėse spaudos konferencijoje Europos Parlamento mandatą iškovojęs eurokomisaras, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovas Virginijus Sinkevičius užminė mįslę dėl savo darbo Briuselyje ir Strasbūre. Vis dėlto, vėliau 15min jis teigė, kad ketina vykti dirbti į EP.

V.Sinkevičius, paklaustas, ar ketina likti dirbti Briuselyje, kokie jo planai Seimo rinkimuose, tvirtino, kad tai bus „bendri partijos sprendimai“.

„Visa tai bus mūsų bendri partijos sprendimai. Šiandien mes diskutuojame apie rezultatus EP. Mes tikrai praėjusią naktį skaičiavome iki paskutinio balso mūsų gautus balsus ir dar nebraižėme to, kaip atrodys parlamento rinkimai“, – kalbėjo eurokomisaras.

Dar kartą perklaustas dėl savo dalyvavimo Seimo rinkimuose, jis teigė, kad „partija priims atitinkamus sprendimus“.

Partijos lyderis Saulius Skvernelis pridūrė, kad „iki liepos vidurio tie visi atsakymai bus“, bus patvirtintas ir sąrašas Seimo rinkimams, ir vienmandatininkai.

Lukas Balandis / BNS nuotr./Virginijus Sinkevičius, Saulius Skvernelis

Vėliau 15min paklaustas, ar vyks dirbti į EP, V.Sinkevičius atsakė teigiamai.

Tikisi būti valdančiojoje koalicijoje

V.Sinkevičius tikisi, kad žaliųjų grupė, kuriai priklauso ir jo atstovaujama Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, bus valdančiojoje koalicijoje EP.

„Mūsų žaliųjų frakcija bus apie 50 mandatų, klausimas, ar mes būsime dalis koalicijos ar ne, aš labai tikiuosi ir žinau, kad daugelis deda vilčių ir kitose frakcijose, kad aš būsiu tas balsas, kuris atves žaliuosius į koaliciją, aš manau, kad žaliesiems reikia būti koalicijoje“, – pirmadienį spaudos konferencijos metu sakė V.Sinkevičius.

Praėjusią EP kadenciją valdančiąją koaliciją parlamente sudarė Europos liaudies partija (ELP), socialistai ir liberalai.

Demokratai yra Europos žaliųjų partijos nariai. Pasak V.Sinkevičiaus, nors Europos Komisija (EK) akcentavo žaliąjį kursą, koalicijai nepriklausantys žalieji neturėjo įtakos EK darbotvarkei.

„Žalieji nebuvo ir jokiu būdu neturėjo tiesioginės įtakos nei EK, nei EP darbotvarkei, nes jie nebuvo daugumoje. Labai juokinga, kai Europos žaliesiems reikia už žaliąjį kursą prisiimti atsakomybę, taip, tai buvo jų programos dalis, bet jei grįžtume į 2019-uosius, tai visi mojavo žalia vėliava“, – kalbėjo demokratas.

Žalieji yra vieni daugiausia vietų būsimajame EP praradusių frakcijų – jie iškovojo 52 mandatus ir prarado 19 vietų parlamente.

Preliminariais duomenimis, ELP turėtų likti didžiausia frakcija naujos sudėties EP, jai prognozuojama 191 vieta.

Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso (S&D) frakcija turėtų būti antra pagal dydį su 135 vietomis, taigi, jos dydis išliktų maždaug toks pat. 

Trečia vieta turėtų atitekti frakcijai „Atnaujinkime Europą“ su 83 mandatais.

Nuo jų atsilieka dvi kraštutinių dešiniųjų frakcijos – Europos konservatoriai ir reformuotojai (71 vieta) ir mažesnė Identiteto ir demokratijos frakcija (57 vietos).

Jis teigė nesureikšminantis kraštutinės dešinės partijų sėkmės Europoje.

„Prancūzijoje rezultatas palankus toms radikalioms dešinėm, Vokietijoje jų neblogas pasirodymas, bet bendrai proeuropietiškos partijos gali sudaryti komfortabilią koaliciją, turėti apie 450 balsų EP ir sėkmingai reformuoti Europą“, – kalbėjo V. Sinkevičius.

V. Sinkevičius nuo 2019 metų dirbo eurokomisaru atsakingu  aplinką, vandenynus ir žuvininkystę

Pirminiais Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, demokratai gavo 5,84 proc. rinkėjų balsų ir laimėjo vieną europarlamentaro mandatą.

Plačiau skaitykite čia:

Į Europos Parlamentą (EP) išrinktas buvęs sveikatos apsaugos ministras „valstietis“ Aurelijus Veryga norėtų dirbti Žemės ūkio arba Aplinkos ir visuomenės sveikatos komitetuose.

„Jeigu pavyks, kalbėsimės, derėsimės, kad būtų galimybė atstovauti Lietuvai Žemės ūkio komitete. Dar vienas iš komitetų, kuris mane domina ir kur turiu kompetencijos, tai Aplinkos ir visuomenės sveikatos (komitetas – BNS). Ten ir bandysime nuveikti daugiausia darbų“, – pirmadienį per porinkiminę spaudos konferenciją sakė A.Veryga.

Lukas Balandis / BNS nuotr./Ramūnas Karbauskis, Aurelijus Veryga

Opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovas taip pat planuoja dirbti Europos konservatorių ir reformuotojų frakcijoje.

„Turime preliminarų pažadą priimti mus į Europos konservatorių ir reformuotojų frakciją. Tai tikrai stipri frakcija, stiprios politinės partijos ten veikiančios. Tai yra dabartinių Italijos valdančiųjų vadovaujama partija „Italijos broliai“, buvę lenkų valdantieji „Teisė ir teisingumas“. Tikrai manau, kad su tokia rimta frakcija galėsime nemažai padaryti Lietuvai“, – tvirtino A.Veryga.

LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis apgailestavo, kad rinkėjai nebuvo aktyvūs sekmadienį. Jo teigimu, tai naudingiausia buvo konservatoriams, o tiek „valstiečiams“, tiek socialdemokratams mažas aktyvumas nebuvo naudingas.

Pirminiais duomenimis, šiemet EP rinkimuose balsavo 28,35 proc. rinkėjų.

Per Europos Parlamento rinkimus LVŽS gavo 8,96 proc. rinkėjų balsų ir laimėjo vieną europarlamentaro mandatą. Per praėjusius rinkimus ši partija buvo gavusi du mandatus.

Viltis – I.Vėgėlė

R.Karbauskio teigimu, pagal EP rinkimų rezultatus negalima prognozuoti spalį vyksiančių Seimo rinkimų tendencijų, nes šie rinkimai iš esmės skiriasi. Pasak „valstiečių“ lyderio, parlamento rinkimų baigtį lemia antrasis turas vienmandatėse apygardose, o ne balsavimas už partijas daugiamandatėje apygardoje.

R.Karbauskis pirmadienį pakartojo turįs vilties susitarti su buvusiu kandidatu į prezidentus advokatu Ignu Vėgėle dėl bendradarbiavimo per Seimo rinkimus.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga laukia Europos Parlamento rinkimų rezultatų

+33

„Jeigu mes sugebėsime su Ignu susitarti dėl bendradarbiavimo per Seimo rinkimų kampaniją, tai bus labai stiprus faktorius dėl sėkmės LVŽS sąrašo Seimo rinkimuose“, – sakė „valstiečių“ pirmininkas.

Aptarti šį klausimą planuojama šią savaitę.

Anot R.Karbauskio, I.Vėgėlė turėtų pirmiausia apsispręsti, ar planuoja tęsti politinę veiklą, o paskui jau rinktis su kuo tai daryti.

„Tai pirmas apsisprendimas, o tada jau klausimas su kuo ir kaip. Šitoje situacijoje dalyvauti kaip nepriklausomam kandidatui rinkimuose kalbant apie Seimą daug prasmės nėra, nes tokiu atveju nesi komandos dalis, nešneku apie partiškumą, šneku apie darbą frakcijoje, politines pažiūras ir visa kita. LVŽS turi labai daug argumentų, dėl ko I. Vėgėlė galėtų pasirinkti bendradarbiavimą su mumis, nes mūsų programos praktiškai identiškos“, – pirmadienį kalbėjo LVŽS pirmininkas.

Anksčiau jis yra užsiminęs, kad I.Vėgėlė per Seimo rinkimus galėtų vesti „valstiečių“ kandidatų sąrašą. Juoba, kad pats R.Karbauskis dar nėra apsisprendęs dėl dalyvavimo Seimo rinkimuose.

Pasak „valstiečių“ lyderio, bendradarbiavimas su I.Vėgėle partijai turėtų būti sėkmingesnis nei su Sauliumi Skverneliu. 

S.Skvernelis su komanda drauge su LVŽS dalyvavo parlamento rinkimuose 2016 ir 2020 metais. Tačiau antrojoje kadencijoje jų keliai išsiskyrė, S.Skvernelis su bendražygiais įkūrė Demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos“.

„Mes tikrai esame demokratiška bendruomenė ir mokame bendradarbiauti su nepartiniais žmonėmis, o tai, kas įvyko mūsų istorijoje po 2020 metų, mes visi žinojome, dirbome su Sauliumi Skverneliu, kuris niekada nebuvo tradicinių vertybių politikas, ji – liberalas, mes tą žinojome, dėl to įvyko, kaip įvyko. Dėl Igno Vėgėlės pažiūrų man abejonių nekyla, jis tikrai ne liberalas“, – pirmadienį sakė R.Karbauskis.

Seimo rinkimai vyks spalio 13 dieną. LVŽS dabar parlamente turi 19 narių.

Liberalų sąjūdžio lyderė, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen mano, kad partijos rezultatą nulėmė mažas aktyvumas šiuose Europos Parlamento (EP) rinkimuose.

„Matyt, proporcijos būtų buvę visai kitos, jei kitoks būtų buvęs rinkėjų aktyvumas“, – pirmadienį spaudos konferencijoje kalbėjo ji.

„Net neabejoju, kad jei būtų ne šiek tiek mažiau nei trečdalis dalyvavęs rinkėjų, o apie pusę, tai ir Liberalų sąjūdžio galutinė pozicija būtų buvusi šiek tiek aukščiau“, – sakė V.Čmilytė-Nielsen.

Lukas Balandis / BNS nuotr./Viktorija Čmilytė-Nielsen, Petras Auštrevičius

Pirminiais Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, Liberalų sąjūdis EP rinkimuose gavo 5,3 proc. rinkėjų balsų bei vieną mandatą. Jį iškovojo europarlamentaras Petras Auštrevičius, vienintelis atstovavęs partijai EP ir iki šiol.

„Kalbant apie Seimo rinkimus, tai, visų pirma, mums, be abejo, paskata aktyviau dirbti ir mūsų bendruomenei“, – sakė Liberalų sąjūdžio lyderė.

Ji taip pat pridūrė, kad šiemet iškovotas mandatas partijai kainavo triskart pigiau nei 2019 metais.

Laisvės partijos rezultatą V.Čmilytė-Nielsen vadino geru.

„Tai yra ir sąrašo lyderio, matyt, sėkmė. Taip būna, kad legionieriai kartais atneša sėkmę. Mes nuėjome kitu keliu“, – teigė Liberalų sąjūdžio lyderė.

Laisvės partija EP rinkimuose surinko 7,93 proc. rinkėjų balsų ir iškovojo vieną mandatą. Jį gavo prezidento rinkimuose dalyvavęs buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas.

Mandatą iškovojęs P.Auštrevičius sakė besitikintis, kad liberalų ir demokratų frakcija EP „Atnaujinkime Europą“, nors ir sumažėjusi, išliks aktyvi, darbinga ir proeuropietiška jėga.

Liberalų sąjūdžio lyderė sumažėjusią liberalų ir demokratų frakciją EP siejo su populistinių kraštutinių jėgų stiprėjimu.

„Akivaizdu, jog tokios problemos, tokie iššūkiai, kaip pavyzdžiui, migracijos klausimai kai kuriose valstybėse, Rusijos karo prieš Ukrainą pasekmės ir kiti dalykai, jie sukelia daug įtampų ir dalis žmonių ieško ir randa pačius paprasčiausius sprendimus, kuriuos pasiūlo populistinės kraštutinės jėgos“, – sakė V.Čmilytė-Nielsen.

Tuo metu balsavimą už populistines jėgas Lietuvoje P.Auštrevičius vadino „skambučiu Lietuvos rinkėjams prabusti“.

„Jeigu tendencija tęsis, mes galime turėti ne pačią geriausią situaciją ir pageidaujamą tendenciją šį rudenį“, – kalbėjo europarlamentaras.

EP rinkimus Lietuvoje laimėjo Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, iškovoję tris mandatus iš 11. Antri liko opoziciniai socialdemokratai su dviem mandatais.

EP narių kadencija trunka penkerius metus.

Penktieji Europos Parlamento (EP) rinkimai, kuriuose piliečių aktyvumas buvo vienas pasyviausių, pažėrė keletą staigmenų. Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotasis analitikas, apžvalgininkas Matas Baltrukevičius įvardija keletą didžiausių netikėtumų, kuriuos nulėmė vos 28,35 proc. rinkėjų. Pasak eksperto, vardijant šių rinkimų nugalėtojus ir pralaimėjusius, sunerimti reikėtų ne vienai partijai.

„Turbūt didžiausias netikėtumas buvo tai, kad Petras Gražulis keliauja į Europos Parlamentą ir tai, kad jo partija renka daugiau balsų nei Liberalų sąjūdis. 

Žinoma, kai yra mažas rinkėjų dalyvavimas. Tai partijos, kurios nacionaliniuose rinkimuose tokių rezultatų nepasiektų, kryptingai dirbdamos supranta, kad joms gali pasisekti esant mažesniam aktyvumui.

Aivaro Žydelio / 15min nuotr./Matas Baltrukevičius

P.Gražulio tikrai matėme nemažai, ir dabar matome to rezultatą. Tai yra solidus pasirodymas“, – vertino politologas.

Daugiau skaitykite čia:

Europos Parlamento (EP) rinkimus laimėjusios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovai teigia, kad gerus EP rinkimų rezultatus lėmė ir premjerės Ingridos Šimonytės dalyvavimas prezidento rinkimuose.

Konservatorių rinkimų štabo vadovas Mindaugas Lingė taip pat džiaugėsi dėl paneigtų išankstinių prognozių.

„Mūsų partijos rezultatai džiugina vien jau dėl to, kad tos prognozės, kurios buvo piešiamos ir braižomos dar iki rinkimų, jos nepasiteisino ir jau ne pirmą kartą“, – sakė M. Lingė.

Lukas Balandis / BNS nuotr./Mindaugas Lingė, Andrius Kubilius, Paulius Saudargas

Pasak jo, gerą konservatorių rezultatą lėmė ir I.Šimonytės dalyvavimas prezidento rinkimuose, kuriuose ji liko antra ir nusileido dabartiniam šalies vadovui Gitanui Nausėdai.

„Esame tikrai dėkingi Ingridai Šimonytei už puikų jos įdirbio atstovavimą ką tik pasibaigusiuose prezidento rinkimuose“, – teigė konservatorių štabo vadovas.

Jis nesutiko, kad mažas rinkėjų aktyvumas buvo naudingas TS-LKD.

„Girdime iš oponentų tokių pavirkavimų dėl blogo aktyvumo ir dėl to neva kalti konservatoriai, kad tik jų rinkėjai ateina. (...) Jeigu visi tie rinkėjai būtų atėję, kurie balsavo už Ingridą Šimonytę, tai šiandien Tėvynės sąjunga diskutuotų apie penkis ar šešis mandatus, tad to proporcinio sumažėjimo yra visuose elektoratuose“, – sakė M.Lingė.

TS-LKD rinkimų štabo vadovas nesiėmė svarstyti, ar partijos lyderio Gabrieliaus Landsbergio nedalyvavimas rinkimų kampanijoje pakenkė ar padėjo konservatoriams rinkimuose.

„Ta kryptis užsienio politikoje yra sutelkta ir atstovaujama G.Landsbergio, o šie rinkimai yra ne tik apie vidaus, bet ir apie užsienio laikysenas. (...) Prezidento rinkimai buvo tie, kur partijos lyderystė buvo ryškinama per I.Šimonytės asmenį, Gabrielius, kadangi pats nekandidatavo EP rinkimuose, natūralu, kad ir jo buvimo aktyvioje kampanijoje galima būtų pasigesti. Bet būtų kitas vaizdas, jei jo sprendimas būtų dalyvauti tuose rinkimuose“, – sakė M.Lingė.

Konservatorių sąrašo lyderis Andrius Kubilius taip pat sakė, kad rinkimų rezultatai rodo pasitikėjimą I.Šimonytės Vyriausybe ir tai yra „stiprus signalas“ konservatoriams prieš Seimo rinkimus rudenį.

„Tokie rinkimų rezultatai yra akivaizdi mūsų rinkėjų pasitikėjimo I.Šimonytės Vyriausybės veikla išraiška. Tą patį matėme ir per prezidento rinkimus, (...) nes tada už I.Šimonytę balsavo tiek pat rinkėjų, kiek per 2020 metų rinkimus“, – teigė A.Kubilius.

Lukas Balandis / BNS nuotr./Andrius Kubilius

„Tai yra stiprus signalas, kaip gali klostytis būsimieji Seimo rinkimai ir žinia visiems, kurie prognozuoja tų rinkimų ateitį – mes, konservatoriai, esame tradiciškai per anksti laidojami, o socialdemokratai tradiciškai per anksti skelbiami nugalėtojais“, – kalbėjo jis.

Pirminiais Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, TS-LKD iškovojo tris mandatus. Į EP konservatoriai deleguos iki šiol ten dirbusius A. Kubilių, Rasą Juknevičienę ir naujai išrinktą Seimo vicepirmininką Paulių Saudargą. 

Jie surinko 20,92 rinkėjų balsų.

Antri rinkimuose liko opoziciniai socialdemokratai su 17,64 proc. balsų ir dviem mandatais.

Dėl 11 europarlamentarų mandatų varžėsi 14 partijų ir viena koalicija, iškėlę 319 kandidatų.

EP narių kadencija trunka penkerius metus.

Politologas dr. Mažvydas Jastramskis savo feisbuko paskyroje paaiškino, kodėl rinkimuose laimėjo tie, kurie laimėjo.

„Didžiausias Europos parlamento (EP) rinkimų nustebimas yra nustebimas dėl Tomaševskio ir Gražulio.

Sisteminė priežastis, kodėl jie pateko į EP, yra ta pati, kodėl konservatoriai laimėjo, o Laisvės partija užkopė į ketvirtą vietą po prezidentinės nesėkmės.

Mažo aktyvumo rinkimai yra palankūs poliarizuojantiems veikėjams ir/arba lojalų rinkėją turinčioms partijoms.

Tomaševskis yra užtikrinto Laisvės partijos mandato kaina, Gražulis – papildomo, trečio konservatorių.

Bet gerokai svarbiau už kiemo padaužų naujienas yra tai, kad EP centras išsilaikė ir į jo padorias frakcijas išsiųsime bent 8 iš 11 mūsų europarlamentarų“, – rašo jis.

Naujo Europos Parlamento sudėties projekcija remiasi preliminariais rinkimų 23 ES valstybėse rezultatais ir rezultatų vertinimais likusiose keturiose ES valstybėse.

 

EP portale pateikta Europos Parlamento sudėties projekcija atspindi:

– preliminarius rinkimų rezultatus 23 ES valstybėse: Austrijoje, Belgijoje, Bulgarijoje, Čekijoje, Kipre, Kroatijoje, Danijoje, Estijoje, Suomijoje, Vengrijoje, Vokietijoje, Graikijoje,  Latvijoje, Lietuvoje, Liuksemburge, Maltoje, Nyderlanduose, Portugalijoje, Rumunijoje, Slovakijoje, Slovėnijoje, Ispanijoje ir Švedijoje;
– rezultatų vertinimus ir visuomenės apklausų dėl ketinimo balsuoti duomenis iš likusių 4 ES valstybių: Prancūzijos, Airijos, Italijos,  ir Lenkijos.

Preliminarus ES piliečių aktyvumas 2024 m. Europos Parlamento rinkimuose yra 51 proc.

EP sudėties projekcija remiasi kadenciją baigiančio Parlamento sudėtimi ir veikiančiomis frakcijomis, tačiau tai neturi įtakos EP sudėčiai, kuri bus patvirtinta pirmojoje sesijoje liepos mėnesį. Visos partijos, kurios oficialiai nepriklauso EP frakcijoms, Neprisijungusiųjų grupei ar europinėms partijoms, bus priskirtos grupei laikinu pavadinimu „kiti“.

Parlamento sudėties projekcija bus nuolatos atnaujinama EP rinkimų tinklapyje. Jame taip pat bus publikuojami EP rinkimų ES valstybėse rezultatai, vietų pasiskirstymas pagal frakcijas ar, valstybes ar lytį, o taip pat dalyvavimo rinkimuose aktyvumo duomenys.

Europos Parlamento rinkimų vakarą Darbo partija nubyrėjo – ją paliekantis pranešė frakcijos Seime seniūnas Viktoras Fiodorovas. Tuo metu štabe, kuriame partijos nariai laukė rinkimų rezultatų, nepasirodė jos pirmininkas Andrius Mazuronis, su kuriuo net ir sąrašo lyderiui Valentinui Bukauskui susisiekti nepavyko. Negana to, partija EP rinkimuose gausaus palaikymo nesulaukė ir nelaimėjo nė vieno mandato.

Ramūno Jakubausko nuotr./Darbo partijos būstinė

Apie pirmą valandą nakties Vašingtono alėjoje įsikūrusiame Darbo partijos štabe tebuvo likę keletas jos narių, dauguma jų sėdėjo prie vaišėmis nukrauto stalo. Tiesa, gėrybių nelabai ir apmažėjo nuo 21 valandos, kai partija atvėrė štabo duris žurnalistams.

Vyriausiosios rinkimų komisijos išankstiniais duomenimis, Darbo partija EP rinkimuose iš 15 politinių jėgų liko 13 vietoje. Ji sulaukė viso labo 11 tūkst. 232 balsų – nė vienas partijos sąrašo narys į EP nepateko.

Daugiau skaitykite čia:

Europos liaudies partija (ELP) turėtų likti didžiausia frakcija naujos sudėties Europos Parlamente: jai prognozuojama 191 vieta, rodo Europos Sąjungos pirmadienį paskelbti preliminarūs rinkimų rezultatai.

Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso (S&D) frakcija turėtų būti antra pagal dydį su 135 vietomis, taigi, jos dydis išliktų maždaug toks pat. 

Trečia vieta turėtų atitekti frakcijai „Renew Europe“ su 83 mandatais.

Nuo jų atsilieka dvi kraštutinių dešiniųjų frakcijos – Europos konservatoriai ir reformuotojai (71 vieta) ir mažesnė Identiteto ir demokratijos frakcija (57 vietos).

Dar 53 vietos prognozuojamos žaliesiems.

Preliminarūs rezultatai paremti prieinamais išankstiniais ar galutiniais nacionaliniais rezultatais, paskelbtais pasibaigus balsavimui visose valstybėse narėse.

„Mes laimėjome Europos Parlamento rinkimus, esame stipriausia partija, esame stabilumo inkaras“, – sakė pagrindinė ELP kandidatė ir dabartinė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.

KENZO TRIBOUILLARD / AFP

Ji pabrėžė, kad „centras laikosi“, tačiau taip pat atkreipė dėmesį, kad kraštutiniai kairieji ir dešinieji sulaukė paramos, todėl rinkimų „rezultatas susijęs su didele atsakomybe centro partijoms“.

Anot analitinio centro „European Council on Foreign Relations“ (ECFR) bendradarbio Pawelo Zerkos, pagrindinė šių rinkimų pamoka yra ta, kad jie gali būti labai svarbūs ES valstybių narių nacionalinei politikai.

Pavyzdžiui, Prancūzijoje prasti Emanuelio Macrono stovyklos rezultatai paskatino jį paskelbti pirmalaikius parlamento rinkimus mėnesio pabaigoje. 

Vengrijoje Peteris Magyaras iškilo kaip rimtas Viktoro Orbano varžovas. Lenkijoje pirmą kartą per dešimtmetį premjero Donaldo Tusko Pilietinė koalicija (KO) nugalėjo „Teisę ir teisingumą“ (PiS), taip įtvirtindama tvirtas centristų pozicijas.

Be to, stebimas EP poslinkis į dešinę.

„Gali būti, kad pirmą kartą daugumą turės dešiniosios partijos – nuo centro dešiniųjų iki pačių radikaliausių, – sako P.Zerka. – Jei dešiniosios partijos bendradarbiaus, šis pokytis gali turėti įtakos klimato, migracijos, plėtros, biudžeto ir teisinės valstybės politikai.“

Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas, politologas Ainius Lašas naktį į pirmadienį savo paskyroje „Facebook“ pasidalijo karštais pastebėjimais apie Europarlamento rinkimų rezultatus Lietuvoje:

KTU politologas Ainius Lašas

„Laimėtojai. TS-LKD vienareikšmiškai laimėjo rinkimus ir laimėjo prieš savo tradicinius konkurentus LSDP. Konservatorių rinkėjas vis dar nenuvilia politologų. Laimėjo ir Laisvės partija, nes viršijo lūkesčius ir prie to paties nušluostė nosį Liberalų sąjūdžiui. LVŽS su Karbauskiu parodė, kad jie vis dar gali efektyviai mobilizuoti savo rinkėją ir aplenkti DSVL su Skverneliu. Įdirbis rajonuose ir pinigai daro savo. Privalu prie laimėtojų sąrašo pridėti ir Gražulio Tautos ir teisingumo sąjungą, kuri įrodė, jog „Už Lietuvą, vyrai“ vis dar „veža“ dalį Lietuvos rinkėjų.

Pralaimėtojai. Nepaėjo korta Nacionaliniam susivienijimui, kuris bandė išsukti su Lietuva nelabai ką bendro turinčią migracijos temą. Darbo parcija nusivažiavo vos ne iki paties dugno, kur dar žemiau, sandėliukyje, atsirado Paulauskas su Zuoku. Vos per Marytės plauką vieną mandatą gavęs Liberalų sąjūdis irgi turi apie ką pamąstyti.

Kitų partijų rezultatus – socdemų, Skvernelio demokratų, Žaliųjų, Regionų partijos ir Lenkų rinkimų akcijos – galima traktuoti kaip vidutinius. Dirbo, vargo ir šį tą pasiekė, bet kažko labai netikėto nesukūrė. Tiesa, Regionų partija gal kiek geriau pasirodė nei būtų galima tikėtis prie tokio vargano rinkėjų aktyvumo, bet iš kitos pusės už to rezultato iš esmės stovi Širvintų rajajono administracinis resursas. Savo ruožtu galima argumentuoti, kad kiek silpniau nei tikėtasi pasirodė LSDP, bet jų daug rimtesnės problemos laukia artimiausioje ateityje, jei Blinkevičiūtė pasiliks lukštenti midijų Briuselyje.

Ar šie Europarlamento rinkimai gali kažką pasakyti apie būsimus Seimo rinkimus? Atskirais atvejais taip, bet bendrai – ne“.

Vieną mandatą Europos Parlamento (EP) rinkimuose iškovojusio Liberalų sąjūdžio lyderė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen rezultatą laiko geru, bet pripažįsta, kad bus, ką paanalizuoti ruošiantis Seimo rinkimams.

„Kaip ir sakiau iki rinkimų, vienas mandatas būtų geras rezultatas. Tai vertinu tą vieną iškovotą mandatą kaip gerą rezultatą“, – žurnalistams sekmadienį sakė V.Čmilytė-Nielsen. 

„Be abejonės, bus tikrai ką paanalizuoti ruošiantis Seimo rinkimams“, – pridūrė ji, paklausta kaip vertina atotrūkį tarp Liberalų sąjūdžio ir Laisvės partijos. 

Liberalų sąjūdis laukia Europos Parlamento rinkimų rezultatų

+27

Pirminiais Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK), Liberalų sąjūdis EP rinkimuose gavo 5,3 proc. rinkėjų balsų bei vieną mandatą. Tuo metu Laisvės partija surinko 7,93 proc. rinkėjų balsų ir iškovojo vieną mandatą.

Politikės teigimu, pastarosios partijos elektoratas yra „šiek tiek kitoks“, tačiau ji džiaugėsi, kad EP bus „ne vienas liberalų atstovas, o du“. 

„Matyt, ir neaukštas dalyvavimo procentas Liberalų sąjūdžiui buvo neparankus“, – sakė V.Čmilytė-Nielsen. 

Liberalų sąjūdžio vedlys EP rinkimuose Eugenijus Gentvilas teigė, kad šiemet partija panaudojo pustrečio karto mažiau lėšų nei 2019-aisiais.

„Didžiuojuosi, kad iš esmės be pinigų mes sugebėjome pasiekti tą patį rezultatą“, – žurnalistams sakė E.Gentvilas. 

Jis teigė, kad jam buvo netikėta Laisvės partijos „stipri sėkmė“. 

„Galima spėti, kad vakar vykęs LGBT paradas (LGBTIQ eitynės Vilniuje – BNS) mobilizavo jų rinkėjus. Mes neturėjome tokios priemonės, instrumento kaip sumobilizuoti savo rinkėjus“, – kalbėjo E.Gentvilas. 

„O mes dar ir pinigų neturėjome. Tai nėra pasiteisinimas, tai pasididžiavimas, kad ir be pinigų galima pasiekti tą patį, ką prieš penketą metų turėjome“, – pridūrė jis. 

Europarlamentaro mandatą iškovojus antram Liberalų sąjūdžio sąraše buvusiam Petrui Auštrevičiui, E.Gentvilas teigė rezultatu nenusivylęs. 

„Jeigu nebūčiau dalyvavęs aš, spėju, kad mes būtume žemiau 5 proc. Dabar mes parodėme dviejų įdomių, patyrusių politikų pozicijas ir tautai tai galėjo būti priimtina“, – sakė E.Gentvilas.

EP rinkimus Lietuvoje laimėjo Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, iškovoję tris mandatus iš 11. Antri liko opoziciniai socialdemokratai su dviem mandatais.

Italijoje rinkimuose į Europos Parlamentą pirmauja premjerės Giorgios Meloni kraštutiniai dešinieji „Italijos broliai“, rodo balsavusiųjų apklausos.

Remiantis keliomis apklausomis, kurias skelbia transliuotojai RAI ir „Mediaset“ bei televizijos kanalai „La7“ ir „SkyTG24“, Italijos valdančioji partija rinkimuose į EP sulaukė 27–31 proc. rinkėjų palaikymo.

G.Meloni pergalė buvo plačiai prognozuojama atsižvelgiant į jos sėkmę 2022 metų rugsėjį vykusiuose nacionaliniuose rinkimuose, kai „Italijos broliai“ surinko 26 proc. balsų, ir jos neblėstantį populiarumą.

Giorgia Meloni / Matteo Nardone / ZUMAPRESS.com

Per 2019 metų Europos Parlamento rinkimus Italijoje jos neofašistinių šaknų turinti partija buvo užsitikrinusi tik 6 proc. balsų.

Apklausų duomenimis, antroje vietoje liko kairioji Demokratų partija, surinkusi 21–25,5 proc. balsų, o trečia vieta atiteko „Penkių žvaigždučių judėjimui“, sulaukusiam 10–14 proc. rinkėjų palaikymo.

Prognozuojama, kad G.Meloni koalicijos sąjungininkai – Matteo Salvini kraštutinių dešiniųjų partija „Lyga“ ir dešinioji partija „Forza Italia“ – gaus 7–12 proc. balsų.

M.Salvini pirmavo 2019 metų Europos Parlamento rinkimuose, surinkęs 34 proc. balsų.

G.Meloni šių metų rinkimus į EP laikė referendumu dėl jos asmeninio vadovavimo, prašydama rinkėjų balsavimo biuleteniuose parašyti tiesiog „Giorgia“.

Ji pati dalyvavo rinkimuose, bet į Briuselį nevyks, nes EP nario mandatas nesuderinamas su nacionalinėmis politinėmis pareigomis.

Jei rezultatai bus patvirtinti artimiausiomis valandomis, bus atsigręžta į tai, ką G.Meloni darys su savo išaugusia įtaka Briuselyje.

Mandatų Europos Parlamento (EP) rinkimuose neiškovojusi Darbo partija rengs tarybos posėdį ir ieškos nesėkmės priežasčių, sako partijos pirmininko pavaduotojas Valentinas Bukauskas. 

„Rezultatai yra tokie, kokie yra (...). Neišvengiamai turėsime turėti tarybą, ji turės įvertinti rezultatus tiek prezidento, tiek Europos Parlamento ir priimti atitinkamus sprendimus“, – pirmadienio naktį paaiškėjus rinkimų rezultatams BNS sakė V.Bukauskas.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Valentinas Bukauskas

Kaip rodo pirminiai Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenys, EP rinkimuose Darbo partija surinko 1,63 proc. balsų ir mandatų negavo.

Iki tol „darbiečiai“ turėdavo savo atstovą Europos Parlamente. Pastarąsias kelias kadencijas Darbo partijai atstovavo buvęs jos pirmininkas Viktoras Uspaskichas.

Kovo mėnesį Darbo partijos būstinėje atlikta krata. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba paskelbė atliekanti ikiteisminį tyrimą dėl galimo daugiau nei 500 tūkst. eurų įgijimo apgaule imituojant ir nevykdant Europos Parlamento narių padėjėjų darbo funkcijų.

Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis partijos sekmadienį rinkimų štabe nepasirodė. Žurnalistams juo susisiekti nepavyko.

„Aš tikrai neturiu atsakymo (...). Skambinau, buvo parašęs, kad „esu renginyje“, daugiau pokalbių neturėjau“, – sakė V.Bukauskas.

Paklaustas, ar sekmadienį partiją palikus „darbiečių“ frakcijos Seime seniūnui Viktorui Fiodorovui, A. Mazuronio nepasirodymas štabe gali reikšti galimą jo pasitraukimą iš pareigų, partijos vicepirmininkas kalbėjo abstrakčiai.

„Čia klausimas yra ne man, o būtent lyderiui, bet, kaip ir minėjau, tai yra visgi – kas po to. Vienas gali palikti, kitas gali palikti, bet struktūra vis tiek yra kaip politinė dermė, ji niekur nedingsta“, – sakė V.Bukauskas

Ispanijos dešinioji Liaudies partija (PP) laimėjo sekmadienį vykusius rinkimus į Europos Parlamentą, nežymiai aplenkusi ministro pirmininko Pedro Sanchezo socialistus, rodo oficialūs rezultatai.

Suskaičiavus 99 proc. balsalapių, pergalė atiteko opozicinei PP, kuri, surinkusi 34,2 proc. balsų, turėtų gauti 22 mandatus. Socialistai su 30,2 proc. balsų turėtų turėti 20 mandatų, o kraštutinių dešiniųjų partija „Vox“ liko trečia su 9,6 proc. balsų ir šešiais mandatais.

Per ankstesnius 2019 metų Europos Parlamento rinkimus Ispanijos socialistai užėmė pirmąją vietą su didele persvara ir gavo 21 vietą, o PP turėjo 13 mandatų.

Nauja kraštutinių dešiniųjų frakcija „Se Acabo la Fiesta“ („Vakarėlis baigėsi“), kurią įkūrė prieštaringai vertinamas „YouTube“ turinio kūrėjas, debiutavo tvirtai – surinko apie 4,6 proc. balsų ir pateks į Europos Parlamentą su trimis vietomis.

Estijoje daugiausiai vietų – po du mandatus – Europos Parlamente užsitikrino Socialdemokratų partija (SDE) ir konservatoriai „Isamaa“ („Tėvynė“).

Po vieną mandatą atiteko Reformų, Centro ir kraštutinių dešiniųjų EKRE partijų atstovams.

Estijos Nacionalinis rinkimų komitetas paskelbė, kad šalyje balsavo 369 426 rinkėjai, arba 37,7 proc. visų rinkimų teisę turinčių piliečių.

Didžiausias rinkėjų aktyvumas – 51,4 proc. – užfiksuotas Tartu mieste.

Rinkėjų palaikymas rinkimuose į Europos Parlamentą Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbano partijai „Fidesz“, palyginus su ankstesniu balsavimu, sumažėjo, rodo daliniai rezultatai.

Tai gali būti prasčiausias dešiniojo sparno partijos rezultatas per visą 14 metų valdymo laikotarpį.

Viktoras Orbanas / Szilard Koszticsak / AP

Suskaičiavus daugiau nei pusę balsų, „Fidesz“ gavo daugiau nei 43 proc. balsų, o 2019-aisiais ji laimėjo 52 procentus balsų.

Lietuvos eurokomisaras, atsakingas už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę Virginijus Sinkevičius dirbs kitos kadencijos Europos Parlamente (EP).

Pirminiais Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, V.Sinkevičius į EP išrinktas pagal opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ sąrašą.

„Taip, turbūt taip“, – BNS pirmadienio naktį sakė politikas paklaustas, ar planuoja dirbti EP.

„Aš tikiuosi pirmiausia, kad mes kelsime tuos klausimus, apie kuriuos kalbėjome, – tiek apie gynybos pajėgumų stiprinimą, tiek europinio finansavimo paiešką, bendrą suvokimo apie gynybą Europos Sąjungoje, galų gale apie socialinius klausimus – mes norime, kad jie būtų aptarinėjami Europos Parlamente, būtina, kad jie būtų aptarinėjami Europos Parlamente, tik tuo atveju žmonės jausis, kad ta europinė politika yra arčiau jų“, – kitos kadencijos EP uždaviniu vardijo V.Sinkevičius.

Robertas Riabovas/BNS/Virginijus Sinkevičius

Anot jo, darbas naujajame Europos Parlamente nebus lengvas, nes parlamento sudėtis bus labai fragmentuota.

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis savo ruožtu sakė esąs patenkintas rinkimų rezultatu.

„Tikrai nelengva buvo, jūs matote, kokie buvo skaičiai, ir kitos partijos, kurios dešimt metų gyvuoja, liko sąrašo apačioje, bet nesvarbu – mes žiūrime į save“, – žurnalistams pirmadienio naktį teigė S.Skvernelis.

Kaip rodo pirminiai Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenys, EP rinkimus Lietuvoje laimėjo Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, iškovoję tris mandatus iš 11. Antri liko opoziciniai socialdemokratai su 17,67 proc. balsų ir dviem mandatais.

Šešios partijos, tarp jų ir Demokratų sąjunga, iškovojo po vieną mandatą.

Dėl 11 europarlamentarų mandatų varžėsi 14 partijų ir viena koalicija, iškėlę 319 kandidatų.

Pirminiais duomenimis, šiemet EP rinkimuose balsavo 28,35 proc. rinkėjų.

Mandatą Europos Parlamento (EP) rinkimuose iškovojusios Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė sako, kad tai rodo geras jos vadovaujamos politinės jėgos perspektyvas prieš spalį vyksiančius Seimo rinkimus.

„Puiki perspektyva (Seimo rinkimuose – BNS). Vienintelė tikra gyventojų apklausa, vieninteliai tikri reitingai yra rinkimai, šie rinkimai parodė – Laisvės partija yra ketvirta Lietuvoje, aštuoni procentai“, – žurnalistams pirmadienio naktį sakė A.Armonaitė.

Laisvės partija laukia Europos Parlamento rinkimų rezultatų

+63

„Man asmeniškai norėjosi, kad dar daugiau žmonių ateitų balsuoti, manau, kai jų ateis daugiau, tas rezultatas gali būti ir dar geresnis“, – teigė Laisvės partijos lyderė. 

Pirminiais Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, EP rinkimuose Laisvės partija surinko 7,93 proc. rinkėjų balsų ir iškovojo vieną mandatą. Jis atiteko sąrašo lyderiui, buvusiam Konstitucinio Teismo pirmininkui Dainiui Žalimui.

Politikas teigė manantis, jog jo dalyvavimas rinkimuose padėjo pritraukti partijai balsų.

„Sunku pasakyti, ko tikiesi, kada prezidento rinkimuose strateginis balsavimas atsisuko konkrečiai prieš mane, tai aš džiaugiuosi, kad šiuo atveju jis suveikė priešingai. Mano dalyvavimas Laisvės partijos sąraše padėjo pritraukti partijai balsų. (...) Tai tikrai geras rezultatas, žinant, kad tai viena iš valdančiųjų partijų. Paprastai tai nėra pats geriausias fonas dalyvaujant rinkimuose Lietuvoje“, – sakė D.Žalimas.

„Aštuoni procentai yra tikrai fantastinis rezultatas. Manau, kad galima pasiekti dar daugiau ateityje“, – pridūrė jis.

Sėkmės EP rinkimuose atveju D.Žalimas žadėjo įstoti į Laisvės partiją. Jis tą ketina padaryti artimiausiu metu.

„Aš visada, ką žadu, tą ir padarau“, – sakė D.Žalimas.

VRK duomenimis, EP rinkimus Lietuvoje laimėjo Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, iškovoję tris iš 11 mandatų, konservatorius rinkosi 20,92 proc. rinkėjų.

Antri rinkimuose liko opoziciniai socialdemokratai su 17,67 proc. balsų ir dviem mandatais.

Pirminiais duomenimis, šiemet EP rinkimuose balsavo 28,35 proc. rinkėjų.

EP narių kadencija trunka penkerius metus.

Konservatoriams Europos Parlamento (EP) rinkimuose iškovojus tris mandatus, štabo vadovas Mindaugas Lingė sako, kad tokie rezultatai prognozuoja „rimtą kovą“ rudenį vyksiančiuose Seimo rinkimuose.

„Panašu, kad Tėvynės Sąjunga tvirtina tą reitingų paneigimo, tikimybių pranokimo tendenciją. Galime džiaugtis šiandien pergale, džiaugiamės koalicijos partnerių geru pasirodymu. Ir matome, kad pagal tų mandatų gavimo skaičių, žiūrint į artėjantį rudenį, kuris netrukus čia ir ištiks, tikrai gali būti principinga, rimta kova dėl būsimo Seimo sudėties“, – žurnalistams pirmadienį naktį sakė M.Lingė.

Seimo rinkimai vyks spalio 13-ąją. Apklausų duomenimis, daugiausia gyventojų palaikymo turi Lietuvos socialdemokratų partija.

„Tie galios svertai, kurie jau formavo Vyriausybę, aktyviai gal jau ir dalinosi ministerijas, gali tekti dar padirbėti dėl tų mandatų ir galėsime turėti tą konkurencinę kovą ir ginti toliau provakarietiškas liberalias vertybes“, – sakė politikas.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Mindaugas Lingė

Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenys (VRK) rodo, kad konservatoriai gavo daugiau nei 20 proc. balsų ir iškovojo tris mandatus. Pirminiais duomenimis, jie atitenka iki šiol EP dirbusiems Andriui Kubiliui ir Rasai Juknevičienei, taip pat Pauliui Saudargui.

Pastarasis į dabartinės kadencijos Seimą išrinktas kaip vienmandatininkas. Tai reiškia, jog išvykus dirbti į EP konservatoriai Lietuvos parlamente neteks vieno frakcijos nario.

Vis tik M. Lingė teigė nemanantis, kad politikas galėtų atsisakyti EP mandato.

„Jeigu tuos duomenis patvirtins VRK, (...) nustebtume, jei jis dėl kažkokių motyvų atsisakytų laimėjęs mandatą vykti ir atstovauti“, – kalbėjo konservatorių štabo vadovas.

Antrieji rinkimuose liko socialdemokratai, iškovoję du mandatus. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų koalicijos partneriai – Laisvės partija ir Liberalų sąjūdis – iškovojo po vieną mandatą.

Mandatą į Europos Parlamentą gavęs Petras Gražulis, kuris per apkaltą buvo pašalintas iš Seimo, džiaugiasi rezultatu ir sako, kad tuo netgi dar sunku patikėti. Jis 15min atskleidė, prie kurios politinės jėgos ketina prisijungti, ko sieks ten dirbdamas ir ką pasiims į savo komandą.

Vyriausiosios rinkimų komisijos išankstiniais duomenimis, P.Gražulio atstovaujama Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai) EP rinkimuose sulaukė 36 tūkst. 890 balsų, o partijos sąrašo lyderis P.Gražulis, surinkęs 18 tūkst. 464 reitingo balus, gavo mandatą EP.

Jis 15min sakė vis dar netikintis tuo, kas įvyko.

Plačiau skaitykite čia:

Pagal preliminarius duomenis, į Europos Parlamentą nuo LVŽS važiuos Aurelijus Veryga, pagal pirmumo balsus gerokai aplenkęs ligšiolinį europarlamentarą Bronį Ropę.

A.Veryga sakė, kad rezultatus matant jausmas yra geras – kaip padarius darbą ir žinant, kad „mūsų rinkėjas bus atstovaujamas“.

Lukas Balandis / BNS nuotr./Aurelijus Veryga

Jis teigė, kad vienas iš pažadų rinkėjams – toliau atstovauti žemdirbiams. Esą gal jis pats ir norėtų rinktis kiek kitą komitetą, vis dėlto ketinąs dirbti Žemės ūkio komitete.

Kitos idėjos, kaip sakė A.Veryga, konservatyvios – dėl migracijos, šeimų politikos. Jis žadėjo, kad ir „sveiko proto žaliosios idėjos“ ras vietos darbotvarkėje, bet tai neturėtų būti „žaliasis diktatas“.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) pirmininkas ir rinkimų sąrašo vedlys Waldemaras Tomaszewskis  sako, kas šiemet partija gavo daugiau balsų nei prieš penkerius metus. 

„Gavome didesnį palaikymą. Tada turėjome 5,3 proc. (rinkėjų paramą – BNS) dabar – 5,7 procento, negalutiniais duomenis. Yra didėjimas. Tai džiugina“, – sekmadienį žurnalistams Lenkų kultūros namuose Vilniuje laukiant rinkimų rezultatų sakė partijos pirmininkas.

Jis pabrėžė, kad už LLRA-KŠS balsavo ne tik Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose, bet ir kitur. 

LLRA laukia EP rinkimų rezultatų

+6

„Taip pat yra labai geri rezultatai kai kuriose savivaldybėse. Laimėjome ne tik Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose, bet ir Visagine užėmėme pirmą vietą, o Trakuose dalijamės pirmą0antrą. Aišku, Šalčininkų rajone pasiektas rekordas – 84 procentai“, – teigė W.Tomaszewskis. 

LLRA-KŠS lyderis pabrėžė, kad iškovoto mandato kitam LLRA-KŠS nariui neužleis. 

Ši kadencija Europos Parlamente jam bus ketvirtoji. 

W.Tomaszewskis taip pat pabrėžė, kad rudenį jis LLRA-KŠS ves į Seimo rinkimus. 

„Tie rinkimai bus labai svarbūs“, – tvirtino politikas.

W.Tomaszewskis šiuo metu yra vienintelis LLRA-KŠS atstovas Europos Parlamente. 

Opozicinių „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis sako, jog vieną partijos mandatą Europos Parlamento (EP) rinkimuose lėmė mažas rinkėjų aktyvumas. 

„Bet esmė yra ta, kad prie tokio aktyvumo daug partijų peržengė penkis procentus ir atitinkamai pagal mūsų dalmenį, matyt, nebeišėjo“, – žurnalistams štabe sakė politikas.

„Norėjosi dviejų. Socdemų pirmininkė norėjo trijų. Dar kažkas norėjo keturių. Visi kažkiek prarado dėl to, kad labai daug kas gavo. Tikimės, kad kolegos, kurie pirmąsyk gavo mandatą, jie aktyviai dirbs ir papildys Lietuvos pastangų derlių“, – pridūrė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas. 

Lukas Balandis / BNS nuotr./Aurelijus Veryga, Bronis Ropė, Ramūnas Karbauskis

Suskaičiavus balsus 1892 apylinkėse iš 1985, LVŽS su 8,95 proc. balsų gauna vieną mandatą. Į Briuselį turėtų vykti pirmas sąraše buvęs ir po reitingavimo išlikęs parlamentaras Aurelijus Veryga.

Pasak R.Karbauskio, spalį vyksiančiuose Seimo rinkimuose vaizdas bus kitoks dėl didesnio rinkėjų aktyvumo, o LVŽS turi ruoštis kovai antruose turuose. 

„Tos trys partijos, kurios dabar yra priekyje, jos tikriausiai bus pagrindinės kovotojos antruose turuose. Aišku, konservatoriai, antruose pralaiminės. Tai ir tas mano siūlymas, kad mes su socialdemokratais sudarytumėme (susitarimą – BNS), kad tose apygardose, kur susidursime su konservatoriais ir liberalais, lieka galioti (susitarimas palaikyti vienas kitą – BNS), ir tokiu atveju antrieji turai gali būti sėkmingi tradicinių vertybių politikams“, – sakė R.Karbauskis.

Pirminiais duomenimis, šiemet EP rinkimuose balsavo 28,35 proc. rinkėjų.

EP narių kadencija trunka penkerius metus.

Seimo rinkimai vyks spalio 13 dieną.

Ispanijos dešinioji Liaudies partija (PP) laimėjo sekmadienį vykusius rinkimus į Europos Parlamentą, nežymiai aplenkusi ministro pirmininko Pedro Sanchezo socialistus, rodo oficialūs rezultatai.

Suskaičiavus 99 proc. balsalapių, pergalė atiteko opozicinei PP, kuri turėtų gauti 22 mandatus. Socialistai turėtų turėti 20 mandatų, o kraštutinių dešiniųjų partija „Vox“ liko trečia su šešiais mandatais.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) politologas Ignas Kalpokas, vertindamas preliminarius rinkimų rezultatus teigė, I.Kalpoko manymu, reikėtų palaukti galutinių rezultatų, kad būtų galima pasakyti, ar tikrai skandalingasis Petras Gražulis užsitikrino mandatą Europos parlamente. 

„Bendras kandidatų ir politinių jėgų laukas yra pakankamai blankus, o rinkėjai ieško vis radikalesnių antisisteminių alternatyvų, ką pamatėme jau per prezidento rinkimus, tai P.Gražulio retorika šioje plotmėje turbūt buvo ryškiausia. Jei galiausiai P.Gražulis gautų mandatą, tai reikštų vieną – jis puikiai išsiskyrė iš minios, ką moka labai gerai daryti“, – tvirtino politikos ekspertas. 

Eriko Ovčarenko / BNS nuotr./Ignas Kalpokas

I.Kalpoko vertinimu, agitacinės rinkimų kampanijos buvo gerokai blankesnės dėl kelių priežasčių – EP rinkimai nėra ypatingai įdomūs rinkėjams, todėl politinės jėgos galėjo užsimanyti sutaupyti, ir buvo sudėtinga konkuruoti su prieš Prezidento rinkimus išaugusiais reklamos kaštais. 

Eksperto vertinimu, aršesnė kova virė tarp politinių jėgų, kurios bandė viena iš kitos „pavogti“ barjero įveikimui reikalingus balsus. 

„Taikos koalicija ir P.Gražulio partija labai akivaizdžiai konkuravo dėl to paties elektorato simpatijų, dėl to jų reklamos buvo tikrai nemažai. Kitos politinės jėgos greičiausiai šiek tiek kitaip vertino kaštų ir naudos santykį“, – teigė ekspertas.  

Po vidurnakčio į LSDP rinkimų štabą sugrįžusi partijos pirmininkė europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė sakė, kad rinkimų rezultatai parodė, jog socialdemokratai yra stiprūs, tai – geras startas į Seimo rinkimus.

Ji akcentavo, kad partija neprarado nė vienos EP nario vietos – kaip ir 2019-2024 metų, taip ir būsimąją kadenciją Briuselyje dirbs du socialdemokratai.

Robertas Riabovas/BNS/Vilija Blinkevičiūtė

„Du mandatai yra mūsų išlaikyti, vadinasi, mes turime visoje Lietuvoje žmonių pasitikėjimą. Ačiū jiems“, – į partijos bičiulius kreipėsi LSDP lyderė.

Ji aiškino, kad tai, jog LSDP nepagerino savo rezultato, priklausė ir nuo EP rinkimų aktyvumo.

Pasak V.Blinkevičiūtės, kai į rinkimus atėjo vos 28 proc. rinkėjų, tikėtis, daugiau dalinant 11 mandatų, yra labai sudėtinga. Esą jeigu aktyvumas būtų toks, kaip per prezidento rinkimus, būtų kitas reikalas. 

Konservatorių partijos lyderis, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sveikina bendrapartiečius ir koalicijos partnerius Seime su Europos Parlamento rinkimų rezultatais.

Jis pabrėžė, kad jo vadovaujamos partijos rezultatas rinkimuose yra solidus.

Gabrielius Landsbergis / Irmantas Gelūnas nuotr.

„Dėkojame rinkėjams už pasitikėjimą ir pergalę šiuose rinkimuose. Sveikiname su gerais rezultatais bei iškovotais mandatais ir abi koalicijos partneees. Tai – solidus tiek mūsų partijos, tiek ir visos koalicijos rezultatas bei geras valdančiosios koalicijos nuveiktų darbų įvertinimas“, – 15min perduotame komentare teigė G.Landsbergis.

Jis taip pat džiaugėsi tuo, kad EP rinkimus tiek Lietuvoje, tiek Europos Sąjungoje laimėjo „mūsų šeimos – Europos Liaudies partijos atstovaujamos – centro dešinės jėgos“.

„Svarbu, kad Rusijos karo prieš Ukrainą, o kartu ir Europą metu rinkėjai suteikė didžiausią pasitikėjimą solidžioms, patikrintoms ir pro-europietiškoms politinėms jėgoms“, – sakė konservatorių lyderis.

Slovakijos ministro pirmininko Roberto Fico kairioji nacionalistinė partija „Smer-SD“ sekmadienį pripažino pralaimėjimą rinkimuose į Europos Parlamentą opoziciniams liberalams.

Tomas Benedikovic / AP

Rinkimai vyko praėjus kelioms savaitėms po to, kai R.Fico buvo sunkiai sužeistas per pasikėsinimą nužudyti.

„Smer-SD“ savo „Facebook“ puslapyje išreiškė „sveikinimus rinkimų nugalėtojai „Progresyviajai Slovakijai“ ir naujiesiems Europos Parlamento nariams“.

Liberalų sąjūdžio lyderė, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen mano, kad Liberalų sąjūdis turi vieną mandatą. Anot jos, tai rodo preliminarūs duomenys, bet reikia dar sulaukti oficialių duomenų.

Liberalai dabar turi vieną europarlamentarą – Petrą Auštrevičių. Tačiau jis sąraše yra antras. Pirmas – sąrašo lyderis Seimo narys Eugenijus Gentvilas, kuris teigia pasirengęs važiuoti dirbti į Europos Parlamentą. Tačiau viskas paaiškės po rinkėjų reitingavimo.

Lietuvos regionų partijos sąrašo lyderė Živilė Pinskuvienė sako dar nežinanti, ar užsitikrino mandatą Europos Parlamente.

„Nieko nežinau, tikrai nežinau. Žinočiau, tai pasakyčiau. Neturime duomenų. Sakė, kad Vilniaus, Kauno trūksta, dar kažko trūksta“, – 15min sakė Širvintų rajono merė.

Lietuvos regionų partija laukia Europos Parlamento rinkimų rezultatų

+8

Jeigu Ž.Pinskuvienė užsitikrintų mandatą EP, jai tektų spręsti – ar jo neatsisakyti ir keliauti dirbti į EP, ar atsisakyti ir toliau likti vadovauti Širvintų rajonui. Ji jau ne kartą pareiškė, kad tokiu atveju važiuotų dirbti į Europos Parlamentą.

Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, politikos ekspertas Mindaugas Jurkynas 15min teigė nebuvęs nustebintas tokio mažo rinkėjų aktyvumo ir pridūrė, kad greičiausiai tai susiję su prioritetais, kurie atveda žmones prie balsadėžių. 

Dar prieš rinkimus spėjęs galimą rinkėjų dalyvavimą, politologas tvirtino, kad galėtų ateiti apie 30 proc., tad galutiniai rezultatai jo nenustebino.

Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Mindaugas Jurkynas

„Lyginant su 2009 metais, kai atėjo apie 21 proc., dabar turime 28 proc. Didesnis rinkėjų skaičius galėtų būti susijęs su tuo, kad prie balsadėžių atėjo galbūt labiau praprususi rinkėjų karta. 

Antras dalykas, Ukrainos karas mobilizuoja žmones. Ir sakyčiau, kad trečiu dalyku galėtų būti tai, kad dar ne visiškai atvėso nuotaikos po antrojo prezidentų rinkimų turo“, – svarstė politikos ekspertas.

Pasak M.Jurkyno, rinkimai į Europos Parlamentą įprastai yra laikomi antraeilės svarbos, tad nenuostabu ir dėsninga, kad pritraukia mažiau rinkėjų. 

Tačiau, pasak eksperto, rudenį renkant Seimą, balso teisę turintys piliečiai turėtų vėl mobilizuotis ir pasiekti maždaug 50 proc. aktyvumą.

Konservatorių sąrašo EP rinkimuose lyderis Andrius Kubilius sakė, kad sunku pasakyti, kaip tarp Lietuvos partijų pasiskirstys mandatai.

„Mes ir socdemai tikrai gauname po du mandatus, ar mes gausime ir trečią mandatą, paaiškės vėliau, nes formulė yra pakankamai sofistikuota. Jeigu daugiau partijų perlips penkių procentų barjerą, gali būti, kad liksime su dviem, bet gali būti, kad gausime ir trečią mandatą“, – kalbėjo A.Kubilius.

Pasak jo, rinkimuose visoje Europos Sąjungoje geriausiai atrodo Europos liaudies partija, kurios europinei partijų šeimai priklauso ir TS-LKD. Tuo metu kairieji, žalieji ir liberalai praranda mandatus, o kraštutinės dešinės partijos gali gauti daugiau vietų EP.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai laukia Europos Parlamento rinkimų rezultatų

„Bet iki galo yra neaiški jų afiliacija. Žinome, kad Europos konservatoriai ir reformistai (...), jie prisideda šešias ar septynias vietas ir su jais mes galime sutarti dėl Ukrainos, dėl kritikos Putinui, dėl Rusijos dalykų. Mes nesutariame su jais dėl teisės viršenybės, jie yra ir euroskeptiški. Blogiau mūsų santykiai su vadinamąja „Identity“ grupe, kur įeina Marine Le Pen, Italijos (Matteo – BNS) Salvini, ta grupė šiek tiek didėja, bet nežymiai“, – komentavo A.Kubilius.

Konservatoriaus teigimu, būsimajame EP ryškiausiai daugės vadinamoji nepriskirtųjų grupė, į kurią pateks Vokietijos kraštutinių dešiniųjų partija „Alternatyva Vokietijai“, Vengrijos premjero Viktoro Orbano partija „Fidesz“.

„Situacija nėra iki galo aiški, kur kas atsidurs, bet pasikeitimai nėra tokie dramatiški. (...) Jeigu viską sudėti maksimaliai, tai ta kraštutinė dešinė turės 210–221, reiškia, kad visos likusios (vietos – BNS) lieka normalioms europinėms partijoms“, – sakė A.Kubilius.

Konservatorių štabe susirinko TS-LKD priklausantys Seimo nariai, kandidatai į EP, trumpam užsukusi buvo premjerė Ingrida Šimonytė, partijos lyderis Gabrielius Landsbergis štabe nepasirodė, nes yra išvykęs į užsienį.

Lietuva EP rinkimuose renka 11 europarlamentarų, dėl mandatų varžėsi 14 partijų ir vienos koalicijos sąrašai.

Konservatoriai šiuo metu turi tris atstovus EP: A.Kubilių, Rasą Juknevičienę ir Liudą Mažylį.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen naujos sudėties Europos Parlamente žada pastatyti bastioną prieš kraštutinius kairiuosius ir dešiniuosius.

U.von der Leyen Europos liaudies partijos (ELP) nariams teigė, kad jie saugos Europos Sąjungą nuo populistų.

„Šiandien gera diena ELP. Mano draugai, mes laimėjome Europos Parlamento rinkimus. Esame stipriausia partija, esame stabilumo inkaras, – teigė ji. – Kartu su kitais pastatysime bastioną prieš kraštutinumus iš kairės ir iš dešinės. Mes juos sustabdysime!“

Ursula von der Leyen/Geert Vanden Wijngaert / AP

ES anksčiau sekmadienį paskelbė pirmąją projekciją, rodančią, kad ELP turėtų likti didžiausia frakcija naujos sudėties Europos Parlamente.

Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso (S&D) frakcija turėtų būti antra pagal dydį su 135 vietomis, o trečia vieta turėtų atitekti frakcijai „Renew Europe“ su 82 mandatais.

Nuo jų atsilieka dvi kraštutinių dešiniųjų frakcijos – Europos konservatoriai ir reformistai (71 vieta) ir mažesnė Identiteto ir demokratijos frakcija (62 vietos).

Po rinkimų į EP teks nuspręsti, kas užims svarbiausius bloko institucijų, įskaitant Europos Komisiją, postus.

Dabartinė Komisijos pirmininkė vokietė U. von der Leyen siekia antrosios kadencijos EK vadovo poste ir yra laikoma favorite.

EP rinkimuose debiutuojanti Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ balsavimo rezultatų laukia kavinėje „Nacionalinė“ sostinės centre.

Partijos pirmininkas Saulius Skvernelis ragino palaukti vidurnakčio, kai bus pradėti skelbti rinkimų rezultatai.

Tačiau iš pranešimų, gaunamų iš savo stebėtojų rinkimų apylinkėse, sakė, kad viskas atrodo neblogai.

„Vardan Lietuvos“ laukia Europos Parlamento rinkimų rezultatų

+15

„Turėtume mes vieną mandatą turėti“, – mano politikas.

Tas vienas europarlamentaro mandatas, pasak S.Skvernelio, būtų tai, ko reikia. 

„Kaip pirmą kartą tokiuose rinkimuose, tai būtų tikrai sėkmė“, – demokratų rinkimų štabe komentavo jis. 

Taip pat Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ svarstė, kad, sprendžiant pagal rinkėjų aktyvumą, pirma pagal iškovotų EP narių mandatų skaičių gali būti Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai. 

S.Skvernelis apgailestavo dėl mažo rinkėjų aktyvumo.

„Žiauriai mažai atėjo žmonių. Dėl to tenka apgailestauti, kad žmonės netapatina savo problemų sprendimų su sprendimais, kurie daromi Briuselyje“, – kalbėjo politikas.

Į Europos Parlamento rinkimų rezultatų laukiančių konservatorių štabą „Hilton Garden Inn“ viešbutyje atvyko premjerė Ingrida Šimonytė.

Atvykusi ji trumpai šnektelėjo su vienu Laisvės partijos lyderių Remigijumi Šimašiumi, kuris užsuko į šalimais esantį koalicijos partnerių Seime štabą.

Netrukus po to Vyriausybės vadovė pasisveikino su konservatorių sąrašo lyderiu Andriumi Kubiliumi ir nuėjo į atskirą salę privačiam pokalbiui.

Vis dėlto po kelių minučių I.Šimonytė išvyko iš konservatorių štabo, o rinkimų rezultatų ir kitų aktualų žurnalistams nekomentavo

LRT studijoje apsilankęs Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis teigė manantis, kad jo vadovaujama partija jau tikrai turi bent vieną mandatą EP rinkimuose. 

Teodoro Biliūno / BNS nuotr./Ramūnas Karbauskis

„Mes, kaip ir socialdemokratai, turime apytikslius duomenis. Tai dėl vieno mandato abejonių nekyla“, – teigė R.Karbauskis. 

Jis sakė, kad dar anksti svarstyti, kas tai galėtų būti – Bronis Ropė, ar Aurelijus Veryga.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sekmadienį pranešė paleidžiantis parlamentą ir paskelbė naujus rinkimus birželio 30-ąją.

Apie tai paskelbta balsavusiųjų apklausoms parodžius, kad Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų Nacionalinis sambūris (RN) sekmadienį vykusiuose rinkimuose į Europos Parlamentą smarkiai lenkia prezidento centristinę stovyklą.

Pirmasis žemųjų parlamento rūmų – Nacionalinės Asamblėjos – rinkimų turas vyks birželio 30 dieną, o antrasis – liepos 7-ąją, paskelbė E.Macronas kreipdamasis į tautą.

E.Macronas sakė: „Nusprendžiau jums grąžinti galimybę balsuojant pasirinkti mūsų parlamento ateitį.“

Jis pripažino, kad EP rinkimų rezultatai „nėra geri Europą ginančioms partijoms“.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Emmanuelis Macronas

Kelių bendrovių, tarp jų – IPSOS, paskelbtų Prancūzijoje rinkimuose į EP balsavusių žmonių apklausų duomenys rodo, kad 28-erių Jordano Bardellos vedamas RN sąrašas turi daugiau kaip 30 proc. balsų.

RN dar nėra pavykę surinkti tokios didelės balsų dalies.

Prezidento E. Macrono Atgimimo partija, kurios sąrašą veda Valerie Hayer, užima antrąją vietą su 15,2 proc. balsų.

J.Bardella, kreipdamasis į šalininkus, anksčiau sekmadienį sakė, kad prancūzai „išreiškė permainų troškimą“, ir paragino E.Macroną surengti pirmalaikius parlamento rinkimus.

E.Macronas ketvirtadienį perspėjo, kad po rinkimų ES gresia pavojus, kad ji gali būti „užblokuota“ dėl didelio kraštutinių dešiniųjų atstovų skaičiaus Europos Parlamente.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) Europos Parlamente siekia prisijungti prie Europos konservatorių ir reformistų, tai BNS patvirtino primas partijos sąraše esantis Aurelijus Veryga.

„Esame padavę dokumentus“, – sekmadienio vakarą sakė parlamentaras.

Pasak A Verygos,  Europos konservatorių ir reformistai prieš rinkimus nenorėjo priimti naujų narių, tačiau pasibaigus balsavimui LVŽS siekia tapti šios frakcijos nare.

Šiuo metu LVŽS turi vieną atstovą EP – Bronį Ropę, jis dirba Žaliųjų frakcijoje/Europos laisvajame aljanse.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga laukia Europos Parlamento rinkimų rezultatų

+33

„Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis yra sakęs, „tikrieji konservatoriai“ EP po šių rinkimų bus stipresni.

Į LVŽS rinkimų štabą Vilniuje atvykęs A.Veryga teigė, jog „valstiečiams“ realu gauti du mandatus.

„Iš tų pirmų, kurie keliauja, atrodo visai neblogai. Matome, bent jau iš ten, kur atkeliauja kažkokių žinių, kad esam antri, treti. Norėtųsi, kad ne blogiau ir liktų“, – žurnalistams štabe, kuriame susirinkę keliasdešimt žmonių, tarp jų Seimo frakcijos narių, sakė buvęs sveikatos apsaugos ministras.

Liberalų sąjūdžio rinkiminio sąrašo vedlys Seimo narys Eugenijus Gentvilas sako, kad patekęs į Europos Parlamentą (EP) neatsisakytų šio mandato ir vyktų dirbti į Briuselį.

„O čia būtų keista? Čia Ramūnas Karbauskis ar Kazimiera Prunskienė būdavo, kad juos išrenka, o jie užleidžia (mandatą – BNS) kam nors. Išrinks – važiuosiu, dirbsiu, dalyvausiu“, – žurnalistams sekmadienį Vilniuje sakė E.Gentvilas. 

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Eugenijus Gentvilas

„Aš turiu ambicijų ir aš esu pasiruošęs. Manau, kad esu pasiruošęs ne tik dvasiškai, kelionės požiūriu, bet aš pasiruošęs ir kompetencijos požiūriu, nenuvertindamas kitų kolegų“, – kalbėjo Liberalų sąjūdžio sąrašo lyderis. 

E.Gentvilas teigė, jog du iškovoti mandatai partijai „būtų idealu“, tačiau pripažino, kad realu iškovoti vieną. 

„Aš esu optimistas, bet su didele realizmo doze. Jokių stebuklų aš neįsivaizduoju“, – sakė E.Gentvilas. 

„Mandatas – mes tradiciškai patvirtinsime savo stabilumą, praeinamumą, patikimumą rinkėjų akyse“, – pridūrė jis. 

EP rinkimuose Lietuvoje balsavus kiek mažiau nei trečdaliui rinkėjų, E.Gentvilas teigė, kad toks aktyvumas Liberalų sąjūdžiui yra „nežalingas, ganėtinai neutralus“. 

„Sutinku, kad jis labiau naudingas Lenkų rinkimų akcijai ir konservatoriams“, – teigė E.Gentvilas. 

„Žmonės elgiasi bedieviškai neatsakingai. Paskui keiksis trys ketvirtadaliai Lietuvos žmonių: Nesąmonė, ką ten išrinko į tą patį Briuselį. O kur tu buvai, ar užpakalį pajudinai?“, – kalbėjo jis. 

E.Gentvilas EP nariu buvo 2004–2009 metais.

Šiuo metu EP dirba Liberalų sąjūdžio atstovas Petras Auštrevičius.

Lietuva EP rinkimuose sekmadienį rinko 11 europarlamentarų, dėl mandatų varžėsi 14 partijų ir vienos koalicijos sąrašai.

Pasveikinti LVŽS atėjo ir buvęs kandidatas į prezidentus Ignas Vėgėlė. Ši partija parėmė jį Prezidento rinkimuose, tuomet kandidatuoti atsisakė jo naudai Aurelijus Veryga, tapęs LVŽS sąrašo vedliu. Tad dabar atsidėkodamas I.Vėgėlė išsakė paramą „valstiečiams“. Ir atėjo rinkimų vakarą laukti rezultatų kartu. Jis atnešė braškių.

2019 m. Europos Parlamento rinkimuose Lietuvoje daugiausia mandatų – 3 – iškovojo Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai. Už juos balsavo 19,58 proc. rinkėjų.

Po du mandatus iškovojo LSDP, už kuriuos balsavo 15,88 proc. rinkėjų, ir LVŽS, už kuriuos balsavo 12,56 proc. rinkėjų.

Po vieną mandatą iškovojo Darbo partija (8,99 proc. rinkėjų balsų), Liberalų sąjūdis (6,59 proc. rinkėjų balsų), visuomeninis rinkimų komitetas „Aušros Maldeikienės traukinys“ (6,51 proc. rinkėjų balsų) ir „Valdemaro Tomaševskio blokas“, už kurį balsavo 5,50 proc. rinkėjų.

2019 m. rinkimuose į Europos Parlamentą balsavo 53,48 proc. rinkėjų.

Europos liaudies partija (ELP) turėtų likti didžiausia frakcija naujos sudėties Europos Parlamente ir turėtų gauti 181 vietą, rodo pirmoji Europos Sąjungos sekmadienį paskelbta projekcija.

Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso (S&D) frakcija turėtų būti antra pagal dydį su 135 vietomis, taigi, jos dydis išliktų maždaug toks pat. 

Trečia vieta turėtų atitekti frakcijai „Renew Europe“ su 82 mandatais.

Nuo jų atsilieka dvi kraštutinių dešiniųjų frakcijos – Europos konservatoriai ir reformistai (71 vieta) ir mažesnė Identiteto ir demokratijos frakcija (62 vietos).

EP projekcija yra jo sudėties, kurią nulemia rinkimų rezultatai, apytikris apskaičiavimas, remiantis prieinamais rezultatais, apytikriais skaičiavimais ar ES narėse paskelbtais apklausų duomenimis pasibaigus balsavimui.

Mažas rinkėjų aktyvumas gali pakišti koją ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai (LVŽS), mano sąrašo lyderis Aurelijus Veryga. Jo teigimu, jų rinkėjas nėra tas, kuris labai drausmingai ateina balsuoti, tačiau vis dėlto jis vylėsi, gal šįkart bus kitaip.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga laukia Europos Parlamento rinkimų rezultatų

+27

Prognozuoti rezultatų jis sakė nemėginsiąs, esą kai paaiškės, tada ir visi sužinos. Vis dėlto atskleidė, kad geras rezultatas būtų trys mandatai.

Valdančiosios partijos lyderė Aušrinė Armonaitė sako, kad pergale Europos Parlamento rinkimuose laikytų, jeigu pavyktų laimėti bent vieną mandatą.

„Būtų smagu, kad Laisvės partija turėtų bent vieną atstovą EP, prisijungsime prie Renew Europe šeimos, kuri yra šiuo metu trečia pagal dydį frakcija, galbūt bus dar didesnė, pažiūrėsime (...)“, – 15min sakė Seimo narė, ekonomikos ir inovacijų ministrė.

Ji taip pat sakė apgailestaujanti dėl menko rinkėjų aktyvumo, tačiau tvirtino, kad iš apylinkių gauti „pirmi duomenys nuteikia visai optimistiškai“.

Laisvės partija laukia Europos Parlamento rinkimų rezultatų

+63

„Santūrus pozityvumas (...) Yra geros galimybės gauti mandatą“, – pasakojo A.Armonaitė.

Jos vadovaujamos partijos sąrašą EP rinkimuose veda buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas, prezidento posto nesėkmingai siekęs Dainius Žalimas.

Jis 15min teigė, kad jeigu pavyktų gauti mandatą, jis jo neatsisakytų.

„O kodėl turėčiau jo atsisakyti? Čia, sakyčiau, toks rinkėjų apgaudinėjimas išeina. Net ne smulkus, o stambus. 100 proc. važiuočiau, nes kitaip yra nerimta. Kaip kitaip galima kalbėti apie žmonių pasitikėjimą“, – tvirtino D.Žalimas.

Jo teigimu, per penkerius metus EP būtų galima jį priartinti prie žmonių.

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė sėkme Europos Parlamento (EP) rinkimuose laikytų tris iškovotus mandatus.

„Tiesą pasakius, prisimenant 2009–uosius, kada buvo labai mažas aktyvumas, kai (Europos Parlamento rinkimai – BNS) nesutapo su prezidento rinkimais, tuomet socialdemokratai iškovojo tris vietas“, – sekmadienį žurnalistams Vilniuje sakė partijos pirmininkė.

„Nežinau, kaip dabar. Jeigu tai pavyktų pakartoti, tai būtų sėkmė“, – pridūrė ji.

Robertas Riabovas/BNS/Vilija Blinkevičiūtė

2009 metais rinkimuose į EP dalyvavo beveik 21 proc., šiemet – daugiau nei 28 procentai rinkėjų.

Šiuose EP rinkimuose V.Blinkevičiūtė yra LSDP sąrašo lyderė, antroje vietoje – europarlamentaras Juozas Olekas, o trečioje vietoje rikiuojasi Seimo narė Orinta Leiputė.

LSDP lyderė kartojo mananti, kad partija iškovos du mandatus šiuose rinkimuose, pridūrė besitikinti neprastesnio rezultato nei rinkimuose prieš penkerius metus. Tąsyk partija iškovojo du mandatus.

Anot V.Blinkevičiūtės, jei EP padaugės dešiniųjų radikalų nacionalistų, teks ieškoti kompromisų, susitelkti priimant svarbius sprendimus.

„Būtų didelė žala stiprybei Europos Sąjungos, visai mūsų Bendrijai, visoms valstybėms, jeigu pagausėtų būrys dešiniųjų radikalų nacionalistų, kurių tikslas silpninti Europos Sąjungą, iš vidaus ją griauti. To tikrai nesinorėtų“, – sakė V.Blinkevičiūtė.

Lietuva EP rinkimuose renka 11 europarlamentarų, dėl mandatų varžėsi 14 partijų ir vienos koalicijos sąrašai.

Regionų partijos lyderiai Živilė ir Jonas Pinskai drąsiomis prognozėmis, kad jų partija tikrai laimės Europos Parlamento mandatą, nesisvaido. Tačiau Širvintų rajono merė Ž.Pinskuvienė užtikrina, kad tikrai važiuos dirbti į Briuselį, jeigu tokia bus rinkėjų valia.

Lukas Balandis / BNS nuotr./Živilė Pinskuvienė, Jonas Pinskus

Paklaustas, kaip vertina tai, kad rinkėjų aktyvumas buvo labai mažas, J.Pinskus neslėpė – tai naudinga tikrai ne tokioms jaunoms partijoms kaip jo vadovaujama. Esą tai naudingiausia konservatoriams ir socialdemokratams, dar galbūt vienai kitai žinomai politinei jėgai. Tiems, kurie dar tik esą mėgina atrasti savo rinkėją, tai tikrai nebus naudinga.

Lietuvos regionų partija laukia Europos Parlamento rinkimų rezultatų

+2

Širvintose rinkėjų aktyvumas buvo didesnis, nei bendras visos Lietuvos vidurkis, ar tai reiškia, kad visi balsavo už Širvintų merę?

„Širvintose vyko labai didelės diskusijos, žmonės pasiskirstė į dvi dalis – vieni sakė, kad merė neturėtų išeiti, kiti, kad ji verta patekti į EP“, – sakė J.Pinskus.

Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų Nacionalinis sambūris (RN) sekmadienį vykusiuose rinkimuose į Europos Parlamentą smarkiai lenkia prezidento Emmanuelio Macrono stovyklą, rodo balsavusiųjų apklausos.

28-erių Jordano Bardellos vedamas RN sąrašas turi daugiau kaip 30 proc. balsų, rodo kelių bendrovių, tarp jų – IPSOS, paskelbtų apklausų duomenys.

J. Bardella / JULIEN DE ROSA / AFP

RN dar nėra pavykę surinkti tokios didelės balsų dalies.

Prezidento E.Macrono Atgimimo partija, kurios sąrašą veda Valerie Hayer, užima antrąją vietą su 15,2 proc. balsų.

Rinkėjų aktyvumas Prancūzijoje buvo maždaug 51 procentas. Jis šiek tiek didesnis nei 2019 metais, kai siekė 50,12 procento.

Vėliau sekmadienį į tautą dėl rinkimų rezultatų rengiasi kreiptis E.Macronas, nurodė Eliziejaus rūmai.

Tuo metu J.Bardella, kreipdamasis į šalininkus, sakė, kad prancūzai „išreiškė permainų troškimą“, ir paragino E.Macroną surengti pirmalaikius parlamento rinkimus.

„Prezidentas negali likti kurčias prancūzų žinutei, – sakė J.Bardella. – Mes prašome, kad jis atsižvelgtų į šią naują politinę situaciją, grįžtų prie Prancūzijos žmonių ir surengtų naujus parlamento rinkimus.“

Šie rezultatai yra smūgis E.Macronui, kuris ilgą laiką save vaizdavo kaip ramstį prieš kraštutinius dešiniuosius Europoje. Prezidento rinkimuose jis du kartus įveikė RN atstovę Marine Le Pen.

E.Macronas ketvirtadienį perspėjo, kad po rinkimų ES gresia pavojus, kad ji gali būti „užblokuota“ dėl didelio kraštutinių dešiniųjų atstovų skaičiaus Europos Parlamente.

Rinkimų rezultatai taip pat žymi svarbų momentą, žvilgsniams krypstant į 2027 metų Prancūzijos prezidento rinkimus. E.Macronas nebegalės kandidatuoti, o M.Le Pen tikisi turėti geriausius šansus patekti į Eliziejaus rūmus.

Darbo partijos būstinėje – pilna vaišių: vienkąsnių sumuštinių, vaisių, kibinių, kai kas geria nealkoholinį alų, tačiau nuotaikos – niūrokos, kadangi partiją paliekantis sekmadienio vakarą paskelbė vienas jos lyderių Viktoras Fiodorovas. 

Partijos sąrašo lyderis Europos Parlamento rinkimuose Valentinas Bukauskas 15min teigė, kad jam toks kolegos sprendimas buvo staigmena.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Valentinas Bukauskas

„Tokia netikėta žinia visuomet yra staigmena. Tuo labiau, kad mes jau ne vienus metus kaip kolegos, kaip bendrapartiečiai, tai mane, važiuojant į Vilnių iš Telšių, būtent ir pasiekė tokia žinia. Ji yra tokia, kokia yra“, – kalbėjo Seimo narys, siekiantis mandato EP.

Jis kol kas miglotai kalbėjo ir apie tai, ar tikisi laimėti šį mandatą.

„Ką reiškia tikitės? Rinkėjai sprendžia, rinkėjai pasirenka ir rinkėjai žiūri, kaip mes atrodome viešojoje erdvėje, kokia mūsų komanda. Aš manau, kad darėme, bandėme įtikinti savo programinėmis nuostatomis. Ar tai bus priimta, pamatysime“, – teigė politikas.

Paklaustas apie partijos likimą, atsižvelgiant į pastaruoju metu įvykusį vienų iš lyderių nubyrėjimą, jis kalbėjo taip pat miglotai, tačiau tikino, kad partijos vadovybė ketina rinktis ir kalbėtis apie tai.

„Rinksis taryba, padarysime analizę ir svarstysime, ką mes toliau čia galime daryti – ar tęsti“, – tikino V.Bukauskas.

Neseniai paliekanti partiją pranešė ir Seimo narė Ieva Kačinskaitė–Urbonienė.

LSDP laukia Europos Parlamento rinkimų rezultatų

+57

Lietuvos socialdemokratų partijos rinkimų štabe, kuris įsikūręs restorane „Elven“ sostinės centre, po 21 valandos vakaro jau buvo susirinkęs visas partijos elitas su partijos pirmininke Vilija Blinkevičiūte priešakyje. Drauge su socialdemokratais vakarojo ir penkiakovininkė Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė.

Europos Parlamento (EP) rinkimuose valią pareiškė kiek daugiau nei ketvirtadalis arba 28,35 proc. rinkėjų, rodo pirminiai Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenys.

Aktyvumas juose buvo mažesnis nei per keletą pastarųjų balsavimų renkant europarlamentarus, tačiau tuomet EP rinkimai sutapdavo su Lietuvoje vykdavusiais prezidento rinkimais.

Mažiau balsavusiųjų būta tik 2009 metais, tuomet prie balsadėžių atėjo 564,8 tūkst. arba beveik 21 proc. rinkėjų. 

Sekmadienį, rinkimų dieną, savo valią pareiškė beveik 0,5 mln. arba 20,93 proc. rinkėjų. Dar 7,41 proc. balsavo iš anksto. 

Šie skaičiai dar truputį keisis gavus balsavusiųjų užsienyje duomenis.

„Mūsų rinkėjai turbūt įpratę, kad tai turi būti su prezidento rinkimais, tris kartus mums yra taip pavykę. Ir dar turbūt šį kartą pakišo koją rinkimų nuovargis – trečią kartą, kai kas antrą savaitgalį reikėjo eiti balsuoti, turbūt jau dalis rinkėjų nebepasiryžo to daryti“, – sekmadienį per spaudos konferenciją sakė VRK pirmininkė Lina Petronienė.

Skirmanto Lisausko / BNS nuotr./Lina Petronienė

Aktyviausiai sekmadienį balsuoti ėjo Šalčininkų rajono (45,57 proc.), Neringos (42,17 proc.), Birštono (41,93 proc.), Palangos (39,97 proc.), Širvintų rajono (37,97 proc.), Vilniaus rajono (33,87 proc.), pasyviausiai – Visagino (15,54 proc.) gyventojai.

EP narių rinkėjų sąraše šiemet buvo 2 mln. 386 tūkst. 422 asmenys – 4,2 proc. mažiau nei prieš penkerius metus.

„Šiemet vyko penktieji Europos Parlamento rinkimai, bet pirmieji, kuriuose galėjo balsuoti jau Europos Sąjungoje gimę Lietuvos piliečiai, tai yra tie, kurie gimė po to, kai mes įstojome į Europos Sąjungą. Tokių rinkėjų turime virš 66 tūkstančių“, – teigė L.Petronienė.

EP rinkimuose Lietuvoje gali dalyvauti ne tik Lietuvos, bet ir čia gyvenantys Europos Sąjungos šalių piliečiai. Jie turi būti deklaravę gyvenamąją vietą Lietuvoje ir turėti leidimą gyventi. 

Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, tokių asmenų yra apie 8 tūkst., norėdami balsuoti Lietuvoje, jie turėjo išsibraukti iš savo valstybės rinkėjų sąrašų.

VRK pirmininkės duomenimis, visi jie buvo informuoti apie galimybę balsuoti, tačiau ta teise ketino pasinaudoti iki 300 žmonių.

„Turbūt dauguma, kaip ir Lietuvos piliečių, gyvenančių užsienyje, balsuoja už savo valstybę“, – sakė L.Petronienė.

Tokia pati tvarka galioja ir Lietuvos piliečiams, kurie nori balsuoti ne už Lietuvos kandidatus į EP, o už tos valstybės, kurioje gyvena. 1688 Lietuvos piliečių buvo išbraukti iš Lietuvos rinkėjų sąrašų, nes jie išreiškė norą balsuoti kitose šalyse.

Rinkimų rezultatai bus pradėti skelbti po vidurnakčio, kai užsidarys paskutinė rinkimų apylinkė Europos Sąjungoje.

EP narių kadencija trunka penkerius metus.

Aktyvumas ankstesniuose Europos Parlamento rinkimuose:

2019 metais – 1 mln. 332 tūkst. 20 (53,48 proc.);

2014 metais – 1 mln. 211 tūkst. 279 (47,35 proc.);

2009 metais – 564 tūkst. 803 (20,98 proc.);

2004 metais – 1 mln. 284 tūkst. 50 (48.38 proc.).

Lietuva į Europos Sąjungą įstojo 2004 metų gegužės 1 dieną.

Rinkėjų aktyvumas rinkimuose į Europos Parlamentą Latvijoje siekė 33,8 proc., o Estijoje – 37,7 proc., sekmadienį užsidarius apylinkėms pranešė institucijos.

Latvijos Centrinė rinkimų komisija sakė, kad šių metų EP rinkimuose balsavo mažiausiai 521 219 rinkėjų, arba 33,83 proc. visų rinkimų teisę turinčių piliečių. Tačiau prie šio rodiklio dar turi būti pridėtas palyginti nedidelis balsų, atiduotų paštu, skaičius.

Europos Parlamento rinkimai Rygoje. / Ints Kalnins / REUTERS

Didžiausias aktyvumas buvo centrinėje Latvijos dalyje esančioje Vidžemėje, kur balsavo 44,44 proc. registruotų rinkėjų.

Tuo metu Estijos Nacionalinis rinkimų komitetas paskelbė, kad šalyje balsavo 369 426 rinkėjai, arba 37,7 proc. visų rinkimų teisę turinčių piliečių.

Didžiausias rinkėjų aktyvumas – 51,4 proc. – užfiksuotas Tartu mieste.

Per Europos Parlamento (EP) rinkimus ikiteisminių tyrimų nepradėta, vienam triukšmavusiam girtam rinkėjui surašytas administracinio nusižengimo protokolas, sekmadienį pranešė policijos generalinis komisaras.

„Lietuvos kriminalinės policijos biuras, kaip ir ankstesniais rinkimais, vykdė stebėseną, kurios metu rizikų, kurios galėtų turėti įtakos rinkimų procesams, nefiksavo“, – per spaudos konferenciją sakė Renatas Požėla.

Nuo birželio 3-iosios policija sulaukė 19 pranešimų apie galimus pažeidimus per EP rinkimus – gerokai mažiau nei per gegužę vykusius prezidento rinkimus.

Gretos Skaraitienės / BNS nuotr./Renatas Požėla, Lina Petronienė

Anot policijos vadovo, surašytas vienas administracinių nusižengimų protokolas dėl viešosios tvarkos pažeidimo.

„Vilniaus rajone vyras, pasiėmęs biuletenį, konfliktavo, bandė išeiti. Jis sulaikytas įvykio vietoje, į alkotesterį pripūtė arti sunkaus girtumo laipsnio“, – teigė R.Požėla.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) rinkimų rezultatų laukti renkasi „Stars and Legends“ bare Konstitucijos prospekte. Tačiau nuo 20.30 val., kaip buvo suplanuota, čia dar nieko nebuvo, tik Vilniaus skyriaus vadovė Vilma Aasrum su kolege.

Partijos lyderis Ramūnas Karbauskis turėtų pasirodyti tik po 22val.

Opozicinių „darbiečių“ frakcijos Seime vadovas Viktoras Fiodorovas sekmadienį pranešė paliekantis Darbo partiją, tačiau žada likti politikoje.

„Kodėl toks sprendimas? Organizacijai reikia pokyčių, o tam pritrūko noro, tikėjimo, drąsos... Nors palieku partiją, tačiau iš politikos nesitraukiu. Ar toliau aktyviai dalyvausiu? Taip. Rinkimuose? Taip“, – feisbuko įraše teigė politikas.

Lukas Balandis / BNS nuotr./Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, Viktoras Fiodorovas

Apie savo sprendimą V.Fiodorovas pranešė pasibaigus balsavimui Europos Parlamento rinkimuose.

„Buvau davęs pažadą sprendimo neskelbti iki Europos Parlamento rinkimų, kad tai niekaip negalėtų daryti įtakos rinkėjams ir, svarbiausia, komandai, kuri stengėsi dėl rezultato. Apylinkės jau uždarytos“, – nurodė politikas.

„Pareiškimą darau nelaukdamas balsavimo rezultatų, nes tai iš esmės niekaip nekeistų mano jau anksčiau priimto sprendimo“, – pridūrė jis.

Jis teigė toliau ketinantis dirbti Kėdainiams, tačiau nenurodė, kokiu būdu tą ketina daryti.

„Tiek aš, tiek kėdainiečiai, kurie tiki, kad „Kėdainiai yra visų“, esame pasiruošę toliau aktyviai dirbti siekiant šio tikslo“, – sakė V.Fiodorovas.

Kovo pabaigoje iš partijos pasitraukė ir Seimo narė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė.

Tuomet ji teigė, kad sprendimui įtakos turėjo teisėsaugos atliekamas tyrimas dėl galimo daugiau nei 500 tūkst. eurų įgijimo apgaule imituojant ir nevykdant Europos Parlamento (EP) narių padėjėjų darbo funkcijų. Dėl to buvo atliktos kratos „darbiečių“ būstinėje.

Šią besibaigiančią kadenciją EP dirba Darbo partijos įkūrėjas Viktoras Uspaskichas. Paaiškėjus apie teisėsaugos tyrimą, jis suspendavo narystę partijoje.

V.Fiodorovas 2009–2012 metais buvo V. Uspaskicho padėjėju EP, 2011–2012 metais buvo Kėdainių rajono savivaldybės tarybos nariu, 2012–2016 ėjo Seimo nario pareigas. Į parlamentą jis buvo išrinktas ir 2020 metais.

15min Vilniuje pasiteiravo žmonių, ką ir kodėl jie rinkosi Europos Parlamento rinkimuose. 15min žurnalistai rinkėjus kalbino per išankstinį balsavimą, kalbėjosi su jais pasirinktinai, todėl ši apklausa atskleidžia tik konkrečių rinkėjų pasirinkimus.

VIDEO: Vilniečiai pasidalino: už ką balsavo EP rinkimuose ir apie ką Europoje reikėtų kalbėti garsiau?

Vilniečiai pasidalino: už ką balsavo EP rinkimuose ir apie ką Europoje reikėtų kalbėti garsiau?

15min žurnalistė Urtė Alksninytė, operatorius Erlandas Abukauskas.

Daugiau skaitykite: Europos Parlamento rinkimų apklausa: už ką ir kodėl balsavo žmonės Lietuvoje?

Šiąnakt, apie 23.15-23.45 val. (00.15-00.45 val. Lietuvos laiku), EP plenarinių posėdžių salėje bus skelbiami pirmieji preliminarūs 2024 m. Europos Parlamento rinkimų rezultatai.

Preliminarūs Europos Parlamento rinkimų rezultatai gali būti paskelbti sekmadienį tik po 23 val. Briuselio laiku (24 val. Lietuvos laiku), kai užsidarys paskutinė rinkimų Italijoje apylinkė. Iki tol Europos Parlamentas nuo 18.15 val. (19.15 val. Lietuvos laiku) publikuos nacionalinių rezultatų vertinimus, o apie 20.15-20.30 val. (21.15-21.30 val. Lietuvos laiku) skelbs naujo Parlamento sudėties projekciją remiantis savo balsą jau atidavusių rinkėjų apklausomis (valstybėse, kuriose šios apklausos atliekamos) arba paskutinių visuomenės apklausų duomenimis.

Antroji Europos Parlamento sudėties projekcija bus skelbiama apie 23.15-23.45 val. (00.15-00.45 val. Lietuvos laiku) Ji remsis preliminariais rinkimų rezultatų duomenimis arba rezultatų vertinimais, jei ES valstybė dar neturi preliminarių rezultatų. Europos Parlamento sudėtis bus nuolatos atnaujinama gavus naujus rinkimų rezultatų duomenis. Paskutinis atnaujinimas bus skelbiamas pirmadienį, 1 val. nakties (2 val. nakties Lietuvos laiku). 

Šeštuose Bulgarijos parlamento rinkimuose per trejus metus konservatyvioji ekspremjero Boiko Borisovo partija užėmė pirmąją vietą, rodo sekmadienį paskelbti apklausų rezultatai.

Boiko Borisovas / NIKOLAY DOYCHINOV / AFP

B.Borisovo partija GERB surinko 26–28 proc. balsų ir aplenkė reformistinę koaliciją PP-DB, kuri, apklausų duomenimis, gaus maždaug 15 proc. balsų.

Analitikai įžvelgia nemažą tikimybę, jog didžiausi politiniai neramumai šalyje nuo pat komunizmo pabaigos tęsis ir rudenį įvyks dar vieni pirmalaikiai rinkimai.

Tuo pat metu bulgarai rinko ir savo atstovus Europos Parlamente. Šiame balsavime tikimasi panašių rezultatų

GERB partnerė galėtų būti turkų mažumos partija MRF, kuriai vadovauja 43 metų įstatymų leidėjas ir buvęs verslininkas Delianas Pejevskis, kuriam Jungtinės Valstijos ir Britanija yra pritaikiusios sankcijas už korupciją.

Prieš rinkimus darytų apklausų duomenimis, šią partiją remia apie 15 proc. rinkėjų.

Tačiau analitikai mano, kad oficialus partijos prisijungimas prie ministrų kabineto gali išprovokuoti protestus ir pakenkti šalies įvaizdžiui.

Kita vertus, analitikų teigimu, GERB ir MRF užkulisinė partnerystė jau tęsiasi ne vienerius metus.

Belgija aiškinasi galimus pažeidimus per rinkimus, kai balsavo nepilnamečiai

Virginia Mayo / AP

Kai kurie nepilnamečiai Belgijos rinkėjai, kurie turėjo teisę balsuoti tik Europos Parlamento rinkimuose, galėjo atiduoti savo balsą ir regioniniuose bei federaliniuose rinkimuose, kuriuose dalyvauti neturėjo teisės, sekmadienį pareiškė šalies vidaus reikalų ministrė.

Belgijos rinkėjai rinko ne tik naują federalinį parlamentą, bet ir regioninius įstatymų leidėjus bei Europos Parlamento narius.

Šiuose Europos Parlamento rinkimuose, be kita ko, galėjo balsuoti 16 ir 17 metų paaugliai, tačiau kituose rinkimuose valią gali pareikšti tik Belgijos piliečiai, sulaukę 18-os.

Sekmadienį vietos žiniasklaidai pranešus, kad visuose trejuose rinkimuose balsavo jaunesni nei 18 metų asmenys, vidaus reikalų ministrė Annelies Verlinden regioniniam transliuotojui VRT sakė, kad „klaidų, regis, buvo nedaug“ ir kad visi skundai bus ištirti.

„Kol kas darau prielaidą, kad poveikis buvo ribotas. Mes tęsime šiuos rinkimus“, – sakė ji.

Daugiau nei prieš dvejus metus Belgija nusprendė išplėsti rinkimų į EP teisę ir leisti balsuoti jaunuoliams nuo 16 metų.

Belgijos konstitucinis teismas anksčiau šiemet nusprendė, kad 16 ir 17 metų piliečiai privalo balsuoti EP rinkimuose. Anksčiau prievolė balsuoti buvo taikoma piliečiams nuo 18 metų.

Neatvykusiems balsuoti belgams gresia bauda, o vėliau gali būti atimtos pilietinės teisės, taigi ir teisė balsuoti.

Praktiškai, dėl specialistų trūkumo prokuratūrose paprastai nebalsuojantys asmenys nėra traukiami baudžiamojon atsakomybėn.

 

Vyriausioji rinkimų komisija surinko ankstesnių rinkimų į Europos Parlamentą duomenis apie rinkėjų aktyvumą ir mažiausią balsų skaičių, kuris nulėmė gautą europarlamentaro mandatą.

11 Europos Parlamento nario mandatų bus skirstomi pagal kvotų ir liekanų metodą. Mandatą galima gauti ir surinkus balsų mažiau, nei kvota, tačiau visais atvejais kandidatų sąrašas turi būti gavęs daugiau kaip 5 procentus rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų.

Kitaip tariant, kuo aktyviau rinkėjai balsuoja, tuo daugiau balsų reikia vienam mandatui iškovoti.

Vokietijoje rinkimuose į Europos Parlamentą pirmauja konservatoriai, antrą vietą turėtų užimti kraštutiniai dešinieji, o kanclerio Olafo Scholzo socialdemokratai lieka treti, rodo sekmadienį paskelbti balsavusiųjų apklausos rezultatai.

Krikščionių demokratų CDU ir CSU gali surinkti 30 proc. balsų, kraštutinių dešiniųjų „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) – apie 16 proc. balsų, o Socialdemokratų partija (SPD) atsilieka su 14 proc. balsų, rodo televizijų ARD ir ZDF apklausa.

Tokie SPD rezultatai būtų prasčiausi bet kokiuose Vokietijos visuotiniuose rinkimuose.

„Mums tai labai skaudus rezultatas“, – sakė SPD generalinis sekretorius Kevinas Kuehnertas ir pridūrė, kad partija turės išsiaiškinti, kas buvo padaryta ne taip mobilizuojant rinkėjus.

Remiantis apklausomis, O.Scholzo koalicijos partneriai federalinėje vyriausybėje žalieji surinko apie 12 proc., o liberalioji FDP – 5 proc. balsų.

Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Gitanas Nausėda kartu su Olafu Scholzu lankėsi Generolo Silvestro Žukausko poligone

Jei rezultatai pasitvirtins, likus keliems mėnesiams iki regioninių rinkimų keliose rytinėse Vokietijos žemėse, kuriose AfD, kaip prognozuojama, užims pirmąją vietą, dar labiau padidės spaudimas O.Scholzo koalicijai.

Nuo pat atėjimo į valdžią 2021 metų gruodį O.Scholzo vyriausybei tenka susidurti su viena krize po kitos.

Jai teko susidurti su Rusijos invazija į Ukrainą ir dėl to kilusia energetikos krize, kuri Vokietiją įstūmė į recesiją.

Nors šiuo metu ekonomikoje pasirodo geresnių naujienų, atsigavimas tebėra trapus.

Rinkėjų nepasitenkinimas tebėra didelis dėl įvairių klausimų: nuo klimato įstatymų iki išlaidų mažinimo, o nusikalstamumas ir imigracija kelia vis didesnį visuomenės susirūpinimą.

Austrijoje rinkimuose į Europos Parlamentą pirmauja kraštutinių dešiniųjų Laisvės partija (FPOe), rodo balsavusiųjų apklausos rezultatai, paskelbti sekmadienį užsidarius balsavimo apylinkėms.

Tai yra pirmas kartas, kai ši partija pirmauja visos Alpių šalies mastu vykstančiuose rinkimuose.

FPOe surinko 27 proc. balsų ir aplenkė valdančiąją konservatyviąją Liaudies partiją (OeVP) bei socialdemokratus (SPOe). Pastarosios politinės jėgos turi po maždaug 23 proc. balsų, rodo apklausos rezultatai.

Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Europos Parlamento rinkimai

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) sekmadienį vykstant Europos Parlamento (EP) rinkimams teigia gavusi apie 20 skundų dėl netinkamos politinės reklamos, tyrimų kol kas nėra pradėta.

„VRK yra gavusi apie 20 įvairių pranešimų dėl galimai netinkamo politinės reklamos skleidimo socialiniuose tinkluose ir išorinės politinės reklamos, kuri, rinkėjų nuomone, yra arčiau nei 50 metrų nuo rinkimų apylinkės“,  – BNS informavo VRK atstovė Indrė Ramanavičienė.

Pasak jos, komisija kol kas nėra pradėjusi tyrimų dėl šių atvejų ir aiškinasi situaciją.

Policija anksčiau taip pat skelbė gavusi kelis pranešimus dėl neleistinos agitacijos bei taip pat tiria gautą informaciją.

Rinkimų agitacija draudžiama nuo sekmadienio vidurnakčio iki rinkimų pabaigos. Balsavimas EP rinkimuose sekmadienį vyksta nuo 7 ryto iki 20 vakaro.

Rinkimų biuletenyje įrašyta 14 partijų ir viena koalicija. Iš viso Lietuva išsirinks 11 europarlamentarų.

Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Waldemaras Tomaszewskis

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) pirmininkas ir rinkiminio sąrašo vedlys Waldemaras Tomaszewskis tikisi, jog partijai pavyks išlaikyti vieną mandatą Europos Parlamente (EP).

„Tikimės gero rezultato (...), pozityvaus. Mandatų nėra daug, per visą Lietuvą 11. Aš manau, kad turime šansų išlaikyti savo mandatą žiūrint į stiprų rinkėjų palaikymą“, – po balsavimo sekmadienį EP rinkimuose Vilniaus rajone žurnalistams sakė W. Tomaszewskis.

Šiuo metu jis yra vienintelis LLRA-KŠS atstovas Europos Parlamente. 

W. Tomaszewskis sakė kiek nuogąstaujantis dėl mažo aktyvumo sekmadienį vykstančiuose EP rinkimuose – 15 val. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, su balsavusiais iš anksto savo valią pareiškė 20,1 proc. rinkėjų. Toks aktyvumas yra žemiausias nuo 2009-ųjų.

„Aktyvumas nėra pats didžiausias, bet tai nėra nuostabu: žmonės balsuoja jau trečią kartą per pastarąjį mėnesį“, – teigė jis.

Visą tekstą skaitykite čia.

Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Europos Parlamento rinkimai

Atstovus į Europos Parlamentą (EP) renkantys gyventojai sekmadienį balsuoja pasyviausiai nuo 2009-ųjų, rodo naujausi Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenys.

Iki 14 val., VRK duomenimis, balsavo 10,79 proc. rinkėjų, o kartu su 7,41 proc. balsavusiųjų iš anksto bendras aktyvumas rinkimuose siekia 18,2 procento.

2019-aisias iki 14 val. balsavo 23,99 proc. rinkėjų, o sudėjus ir 10,74 proc. balsavusiųjų iš anksto, aktyvumas siekė 34,73 procento. Tuomet EP rinkimai vyko kartu su prezidento antruoju rinkimų turu.

2014-ųjų rinkimuose iki 14 val. buvo balsavę 23,41 proc. rinkėjų, o su balsavusiais iš anksto (6,69 proc.) aktyvumas jau tada siekė 30,1 procento. Tuomet rinkimų dieną taip pat buvo renkamas prezidentas antrajame ture.

Tiesa, 2009-aisiai, kuomet EP rinkimai taip pat, kaip ir šiemet, nesutapo su kitais rinkimais, rinkėjai buvo dar pasyvesni – bendrai rinkimų dieną ir iš anksto balsavusiųjų buvo 12,63 procento.

2005-aisiais, pirmąkart renkant Lietuvos atstovus EP, iki 14 val. ir iš anksto bendrai balsavo 30,53 proc. rinkėjų.

Aktyviausiai rinkimų dieną balsuojama Šalčininkų rajono (19,18 proc.), Palangos (17,43 proc.), Neringos (16,46 proc.), Birštono (14,51 proc.), Akmenės rajono (12,81 proc,), Druskininkų (12,67 proc.) savivaldybėse, pasyviausiai rinkėjai sekmadienį – Visagino (8,54 proc.), Kalvarijos (7,54 proc.), Marijampolės (8,95 proc.), Kelmės rajono (8,11 proc.) savivaldybėse.

Sekmadienį vykstant pagrindiniam balsavimui, valią pareikšti galima bet kurioje rinkimų apylinkėje.

EP rinkėjų sąraše iš viso šiemet yra 2 mln. 386 tūkst. 422 asmenys – 104 tūkst. arba 4,2 proc. mažiau nei prieš penkerius metus.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Vytautas Radžvilas

Nacionalinio susivienijimo pirmininkas Vytautas Radžvilas sako besitikintis bent vienos vietos Europos Parlamente (EP) savo atstovaujamai politinei jėgai.

„Tikiuosi, kad Lietuva neliks vienintelė ES valstybė, kuri neturės savo atstovų EP priklausančių tautinių partijų spektrui“, – BNS sekmadienį po balsavimo sostinės Antakalnio mikrorajone kalbėjo V. Radžvilas.

„Manau, kad šitie lūkesčiai yra tikrai pagrįsti“, – paklaustas, ar tikisi bent vienos vietos EP, sakė Nacionalinio susivienijimo sąrašo vedlys. 

Visą tekstą skaitykite čia.

Vyriausioji rinkimų komisija informuoja apie trumpalaikį elektros sutrikimą vienoje rinkimų apylinkėje.

Radviliškio rajono Daugėlaičių rinkimų apylinkė informavo, kad anksti ryte, dar iki balsavimo pradžios, jiems ruošiantis atidaryti apylinkę, dar prieš 7 ryto nutrūko elektros tiekimas.

Incidentas buvo nedelsiant registruotas ESO ir elektros tiekimas rinkimų apylinkei buvo atstatytas greičiau nei per 20 minučių.

Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Europos Parlamento rinkimai

Daugėlaičių apylinkė nėra didelė, joje yra 548 rinkėjai. Trumpalaikio elektros sutrikimo metu rinkimų apylinkėje dar nebuvo rinkėjų, tad balsavimo procesas nebuvo sutrikdytas. 

Visos rinkimų komisijos dar prieš rinkimus yra gavę instrukcijas, kaip dirbti nesant elektros energijos.

Atvykusių balsuoti, bet dar nepažymėtų elektroniniame apylinkės rinkėjų sąraše, rinkėjų duomenys yra kaupiami ir atsiradus galimybei nedelsiant suvedami į elektroninį apylinkės rinkėjų sąrašą. Balsavimo organizavimo tvarka numato, kad tokiais atvejais atvykusių balsuoti rinkėjų žymėjimas elektroniniame apylinkės rinkėjų sąraše gali būti atliekamas ir vėliau.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Andrius Mazuronis

Darbo partijos lyderis Andrius Mazuronis sako, kad tikisi bent vienos vietos Europos Parlamente (EP), tačiau lūkesčius temdo mažas rinkėjų aktyvumas sekmadienį vykstančiuose rinkimuose.

Jis taip pat tvirtino, kad po EP partija neišvengiamai turės imtis permainų, nors konkrečiai jų kol kas neįvardijo. 

„Tikimės išlaikyti bent vieną vietą, kurią turime, tokia būtų viltis maksimum, nėra čia ką labai slėpti, reikia turbūt realiai matyti situaciją“, – žurnalistams sakė A. Mazuronis, sekmadienį savo valią pareikšti atvykęs į sostinės Senamiesčio rinkimų apylinkę. 

„Aktyvumas ženkliai mažesnis – manau, kad mums, turbūt, nepalanku ir toms naujoms ar nesisteminėms, netradicinėms partijoms irgi nebus labai palanku. Manyčiau, kad tai bus palanku senesnėms politinėms jėgoms, ypatingai – Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščioniams demokratams“, – tvirtino politikas.

Visą tekstą skaitykite čia.

Europos Parlamentą (EP) renkantys gyventojai sekmadienį balsuoja gerokai pasyviau, nei ankstesniuose rinkimuose, rodo naujausi Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenys.

VRK duomenimis, 10 val. balsavo 2,24 proc. rinkėjų, o bendras aktyvumas su 7,41 proc. balsavusiųjų iš anksto siekia 9,65 procento.

Gretos Skaraitienės / BNS nuotr./Europos Parlamento rinkimai

2019-aisias iki 10 val. balsavo 5,88 proc. rinkėjų, o sudėjus ir 10,74 proc. balsavusiųjų iš anksto, aktyvumas siekė 16,62 procento. Tuomet EP rinkimai vyko kartu su prezidento antruoju rinkimų turu.

2014-iais iki 10 val. rinkimų dieną taip pat balsavo 7,4 proc. rinkėjų, su balsavusiais iš anksto (6,69 proc.) aktyvumas siekė 14,09 procento. Tuomet rinkimų dieną taip pat buvo balsuojama ir antrajame prezidento rinkimų ture. 

Aktyviausiai sekmadienį balsuojama Ignalinos (19,28 proc.), Lazdijų (15,66 proc.) rajonų, Neringos (15,45 proc.), Kupiškio rajono (15,01 proc.) savivaldybėse, pasyviausiai – Kaišiadorių rajono (1,38 proc.), Elektrėnų (1,44 proc.),  Alytaus miesto (1,5 proc.) savivaldybėse.

Sekmadienį vykstant pagrindiniam balsavimui, valią pareikšti galima bet kurioje rinkimų apylinkėje.

Per penkias dienas iš anksto Europos Parlamento (EP) rinkimuose balsavo kiek daugiau nei 7,4 proc. rinkėjų. 

Naujausiais Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, nuo antradienio iki šeštadienio, kai vyko išankstinis balsavimas savivaldybėse, ligoninėse, kariuomenėje, kalėjimuose, namuose, savo valią pareiškė 173 tūkst. 569 rinkimų teisę turintys asmenys.

Išankstinis rinkėjų aktyvumas yra gerokai mažesnis, nei prieš penkerius metus, tačiau tuomet kartu vyko ir antrasis prezidento rinkimų turas. 2019-aisiais iš anksto buvo balsavę per 10,7 proc. rinkėjų.

Aktyviausi renkant europarlamentarus iš anksto šiemet buvo Ignalinos rajono (16,5 proc.), Lazdijų rajono (13,67 proc.), Neringos (13,2 proc.), Kupiškio rajono (13,18 proc.), Birštono (12,27 proc.) gyventojai.

Pasyviausiai iki rinkimų dienos balsavo Klaipėdos miesto (3,51 proc.), Kauno rajono (4,01 proc.) Visagino (4,42 proc.), Šiaulių (6,33 proc.), Kauno (5,54 proc.) miestų gyventojai. 

Sekmadienį vyksta pagrindinė balsavimo diena, valią pareikšti galima bet kurioje rinkimų apylinkėje.

EP rinkėjų sąraše iš viso šiemet yra 2 mln. 386 tūkst. 422 asmenys – 104 tūkst. arba 4,2 proc. mažiau nei prieš penkerius metus.