Karštas vasaros pasiūlymas! Prenumerata visai vasarai tik - 1,49 Eur.
Išbandyti
06 09 /06 10 13:08

Europos Parlamentas 2024: ar tai Seimo rinkimų preliudija?

Sekmadienį Lietuva Europos Parlamento (EP) rinkimuose išrinko 11 europarlamentarų, dėl mandatų varžėsi 14 partijų ir vienos koalicijos sąrašai. Pirmadienį partijų lyderiai spaudos konferencijose aiškinasi, kas ir kodėl laimėjo ar pralaimėjo, savo vertinimus pateikia politologai.
Rūšiavimas
Naujausi viršuje
Naujausi apačioje

Daugelis būsimų EP narių iš Lietuvos paramos U.von der Leyen negarantuoja, nori pažadų

14:12

Po sėkmingų Europos Parlamento (EP) rinkimų dabartinei Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen siekiant užsitikrinti antrąją kadenciją, daugelis Lietuvoje išrinktų europarlamentarų paramos jai negarantuoja ir tvirtina, kad apsisprendimas priklausys nuo bendro požiūrio jų atstovaujamose frakcijose.

Paramą U.von der Leyen išreiškia tik tai pačiai politinei šeimai – Europos liaudies partijai – priklausantys konservatoriai.

„Mes tikrai bandysime įtikinti (oponentus palaikyti dabartinės pirmininkės kandidatūrą – BNS), – pirmadienį žurnalistams sakė antrai kadencijai perrinktas konservatorius Andrius Kubilius. – U.von der Leyen tapimas Komisijos prezidente turėtų būti suprantamas kaip bendras Lietuvos interesas.“

„AP“/„Scanpix“/Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen
„AP“/„Scanpix“/Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen

„Pirmas dalykas, būtų tikrai negerai šitomis karo, visų įtampų aplinkybėmis pasimesti ir nesugebėti paskirti Europos Komisijos vadovo rezultatyviai, greitai, racionaliai. Antras dalykas, U.von der Leyen per šį laikotarpį pasirodė kaip ryžtinga lyderė“, – pridūrė jis.

Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai EP rinkimuose iškovojo tris mandatus.

Du mandatus pelnę socialdemokratai, po mandatą iškovoję liberalai, „laisviečiai“, „valstiečiai“, Lenkų rinkimų akcija-Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga žada sprendimą priimti pasitarę EP frakcijų viduje.

„Nemanau, kad mes rinksime pagal paveikslėlį. Rinksime pagal programą, – žurnalistams sakė į EP perrinktas Liberalų sąjūdžio atstovas Petras Auštrevičius. – Derybos, ko gero, užtruks: ir dėl postų, ir dėl atsakomybės sričių pasidalinant.“

„Mes apsitarime. (...) Frakcijoje mes turime daug klausimų, kurie rūpi mums. Ir tada, žinoma, apsispręsime. Manau, kad sutarimus ir sprendimus rasime, gal jie ir nebus lengvi“, – sakė taip pat perrinkta socialdemokratų lyderė Vilija Blinkevičiūtė.

Palaikymo dabartinei vadovei negarantuoja ir šiuo metu eurokomisaro pareigas einantis ir mandatą EP iškovojęs Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovas Virginijus Sinkevičius.

„Mūsų santykiai yra puikūs, bet čia jau bus politinė matematika. Aš galiu kalbėti už save, kad aš būsiu visa širdimi, kad ji tęstų kaip Komisijos pirmininkė darbą. (...) Klausimas, ar mes būsime dalis koalicijos, ar ne. Žinau, kad daugelis deda vilčių ir kitose frakcijose, kad aš būsiu tas balsas, kuris atves žaliuosius į koaliciją. Manau, kad žaliesiems reikia būti koalicijoje, bet tai bus bendras sprendimas“, – kalbėjo EK narys.

Vienintelis Petras Gražulis teigė balsuosiantis prieš U.von der Leyen kandidatūrą.

„Kodėl turėčiau už ją balsuoti?“ – sakė politikas ir pavadino politikę liberale.

EP rinkimuose daugiausia balsų iškovojo Europos liaudies partija, tačiau norėdama suformuoti daugumą partija turės sudaryti koaliciją.

Partijos kandidate užimti EK postą esanti U. von der Leyen dar turės gauti Europos lyderių paramą, o vėliau – ir užsitikrinti palaikymą pačiame Parlamente.

G.Nausėda: pasyvūs EP rinkimai neleidžia teigti, kad atspindėta visų gyventojų nuomonė

14:09

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad menkas aktyvumas sekmadienį vykusiose Europos Parlamento (EP) rinkimuose neleidžia teigti, kad buvo atspindėta visų gyventojų nuomonė.

„Rezultatai tiesiogiai susiję su dalyvavimo aktyvumu, turbūt tai nėra labai netikėta pasakyti, kad kuo dalyvavimas menkesnis, tuo iš to labiau laimi tam tikros konkrečios partijos, taip ir atsitiko“, – pirmadienį žurnalistams viešėdamas Pagėgiuose sakė G.Nausėda.

Gitanas Nauseda  / Greta Skaraitienė nuotr.
Gitanas Nauseda / Greta Skaraitienė nuotr.

„Turime susimąstyti, kodėl aktyvumas toks menkas, nes visi už demokratiją pasisakantys žmonės turėtų sakyti, kad 28 proc. dalyvavimas neleidžia teigti, kad buvo atspindėta visų gyventojų nuomonė, bet patys gyventojai, nedalyvaudami rinkimuose, suteikia galimybę šiems 28 proc. nubalsuoti ir išrinkti už juos“, – kalbėjo šalies vadovas.

Pasak jo, tai galėjo lemti ir Lietuvos atstovų veikla EP, apie kurią šalies rinkėjai menkai žino.

„Žmonės žino, kad jie gauna geras algas, bet kitų jų veiklų ir jų veiklos ir žmonių gyvenimo sąryšio nemato“, – dėstė G.Nausėda.

Prezidentas siūlė į EP rinkimų rezultatus žvelgti dvejopai.

„Pirma, kokios yra bendros europinės tendencijos ir čia džiaugtis labai kuo nėra, nes kraštutinės dešinės įtaka, kaip matome, didėja. Kad ir nelabai radikaliai, bet vis dėlto, didėja, reiškia bendrus europinius sprendimus priimti bus dar sudėtingiau, nei anksčiau“, – teigė G.Nausėda.

„To tikrojo gerojo europietiškumo tikrai pasigesime“, – pridūrė jis.

Anot G.Nausėdos, taip pat reikėtų įvertinti, kokį signalą EP rinkimai siunčia prieš rudenį vyksiančius Seimo rinkimus.

„Jeigu kryptingai atskiros partijos žiūrėtų, ką jos čia teigiamo gali surasti, tai socdemai pirmiausia galėtų rodyti, kad jie laimėjo absoliučiojoje daugumoje savivaldybių, bet tokios partijos kaip Tėvynės sąjunga ar Laisvės partija galėtų parodyti, kad procentiniu požiūriu jos pasirodė gerai, o Tėvynės sąjunga formaliai nugalėjo šiuose rinkimuose“, – kalbėjo prezidentas.

G.Nausėda teigė, kad jo nenustebino, jog į EP pateko iš Seimo pašalintas Petras Gražulis.

„Visada atsiranda tokių žmonių, kurie išnaudoja dalies žmonių nuotaikas, daro tai pakankamai gudriai, kalbu apie poną Vaitkų prezidento rinkimuose, apie poną Gražulį ne tik šiuose rinkimuose, bet ir daugybėje kitų rinkimų. Jie dirba savo darbą, o demokratijos jėgos pralaimi, nes nepasiūlo alternatyvos arbo nepasiūlo tų sprendimo būdų, kurių žmonės laukia“, – sakė prezidentas.

„Žvelgiant dar ir iš europinės perspektyvos ir matant, kad tokių gražulių ir net ryškesnių gražulių ten yra daug, jų daugėja, stebėtis neturėtume, bet turėtume daryti išvadas, ką daryti, kad tradicinės partijos būtų pagrindinė alternatyva“, – pridūrė jis.

 

P.Gražulis įvardino, kokie jo partijos tikslai per rudenį vyksiančius Seimo rinkimus

13:47

Europos Parlamento mandatą laimėjęs Petras Gražulis jau ruošiasi išvykoms į Briuselį ir Strasbūrą, tačiau tuo pačiu galvoja ir apie spalį vyksiančius Seimo rinkimus.

Lukas Balandis / BNS nuotr./Petras Gražulis
Lukas Balandis / BNS nuotr./Petras Gražulis

Jis 15min įvardino, kad tikslas – laimėti rinkimus, tačiau tam reikės suvienyti „tautines jėgas“.

Tuo pačiu iš Seimo išmestas politikas tvirtino, kad lėktuvuose į Briuselį stengsis nesėdėti šalia konservatorių.

Plačiau apie tai skaitykite čia: >>>.

Į EP perrinktas W.Tomaszewskis: LLRA-KŠS laimėjo keturiose savivaldybėse

13:07

Waldemaras Tomaszewskis pabrėžia, kad jo vadovaujama Lietuvos lenkų rinkimų akcija-krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) Europos Parlamento (EP) rinkimus laimėjo keturiose Lietuvos savivaldybėse, o bendras partijos palaikymas lyginant su buvusiais rinkimais išaugo.

„Iškovojome mandatą Europos Parlamente, bet taip pat rinkimus laimėjome net keturiose savivaldybėse“, – pirmadienį spaudos konferencijoje kalbėjo jis.

Lukas Balandis / BNS nuotr./Waldemaras Tomaszewskis
Lukas Balandis / BNS nuotr./Waldemaras Tomaszewskis

Anot W.Tomaszewskio, partija EP rinkimus laimėjo Šalčininkų rajono, Vilniaus rajono, Trakų rajono, Visagino savivaldybėse.

Pirminiais Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, LLRA-KŠS EP rinkimuose gavo 5,67 proc. rinkėjų balsų, o minėtose savivaldybėse sulaukė didžiausio palaikymo. Partija išlaikė turėtą vieną mandatą EP, tad sąrašo lyderis W.Tomaszewskis tęs darbą jame.

„Gavome 5,8 proc. balsų nuo galiojančių, tai žymiai padidinome savo rezultatą praeitų rinkimų, tada turėjome 5,3 procentus“, – sakė jis.

Pasak partijos lyderio, LLRA-KŠS ketina gerinti santykius su Baltarusija, skirti dėmesį šeimos stiprinimo politikai, puoselėti krikščioniškas vertybes.

Kalbėdamas apie spalį vyksiančius Seimo rinkimus, W.Tomaszewskis sakė juose ketinantis kovoti už tai, kad parlamente būtų daugiau įvairovės.

Jis taip pat kalbėjo besitikintis, kad per Seimo rinkimus nebus šiurkščių įstatymo pažeidimų.

„Deja, jie buvo prieš pusketvirtų metų anuose rinkimuose ir buvo grubiai pažeistos mūsų teisės, kaip parlamentinės teisės, (teko – BNS) ginti savo teises, rinkimų rezultatus teisme“, – kalbėjo jis.

„Jeigu to neatsitiks, tai turim labai daug šansų šituos rinkimus taip pat laimėti, turėti savo frakciją ir potencialiai formuoti valdančiąją daugumą“, – teigė W.Tomaszewskis.

LLRA-KŠS atstovė Rita Tamašunienė partijos rezultatus vadino labai gerais, pažymėdama, kad politinė jėga išlaikė turimas pozicijas.

„Tai rodo, kad žmonės supranta, ką mes darome politikoje, kad mes atstovaujame tuos interesus ir tai, ką deklaruojame eidami į rinkimus, tą įgyvendiname savo politiniuose sprendimuose visuose lygmenyse – tiek Seime, tiek savivaldoje“, – kalbėjo ji.

Partijos atstovas Waldemaras Urbanas teigė nusivylęs kai kurių apylinkių darbu. Anot jo, Vilniaus mieste fiksuota nemažai negaliojančių biuletenių.

„2 proc. negaliojančių biuletenių yra tikrai labai daug per visą Lietuvą“, – kalbėjo jis.

Pirminiais duomenimis, šiemet EP rinkimuose balsavo 28,35 proc. rinkėjų.

EP rinkimus Lietuvoje laimėjo Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, iškovoję tris mandatus iš 11. Antri liko opoziciniai socialdemokratai su dviem mandatais.

EP narių kadencija trunka penkerius metus.

Ramūnas Vilpišauskas. Ką reiškia Europos Parlamento rinkimų rezultatai

12:37

Konservatorių geras pasirodymas esant santykinai žemam aktyvumui šiuose rinkimuose buvo nuspėjamas. Tačiau kitų partijų rezultatai teikia pagrindo prognozuoti didelę intrigą Seimo rinkimuose.

Lietuvoje įvyko dar vieni rinkimai. Kaip ir buvo galima numatyti, Europos parlamento rinkimuose aktyvumas buvo pastebimai mažesnis, nei neseniai vykusiuose prezidento rinkimuose ir siekė kiek daugiau nei 28 proc. Lyginant su aktyvumu prieš penkerius metus, kai balsavo 53 proc. rinkėjų, jis yra smarkiai mažesnis.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Ramūnas Vilpišauskas
Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Ramūnas Vilpišauskas

Tačiau lyginimui tinkamesni yra 2009 m., kai rinkimai į Europos parlamentą vyko ne kartu su prezidento rinkimais ir tada aktyvumas buvo dar mažesnis – tik apie 21 proc.

 

 

Taigi, šį kartą aktyvumas padidėjo, bet jis išlieka mažesnis, nei nacionaliniuose rinkimuose. Pasitvirtino nusistovėjusi taisyklė, kad santykinai žemas rinkėjų aktyvumas yra naudingas partijoms, kurios turi lojalių ir balsuoti ateinančių rinkėjų. Tai – Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga.

Atrodo, kad stabilų rinkėjų būrį turi ir Laisvės partija, kurios gerą pasirodymą šiuose rinkimuose galima vertinti kaip vieną iš netikėtumų.

Plačiau skaitykite čia:

Politologai: Europos Parlamento rinkimų rezultatai dar nėra indikatorius Seimo rinkimams

12:33

Sekmadienį Lietuvoje pasirodžius Europos Parlamento (EP) rinkimų rezultatams, politologai sako, kad pagal juos projektuoti spalį vyksiančių Seimo rinkimų rezultatų nebūtų teisinga.

„Man atrodo, kad Europos Parlamento rinkimai ir parlamento rinkimai nebūtinai yra sulyginami, nes pasižiūrėkite, koks dalyvavimo procentas. Tie veikėjai ar tos partijos, kurių parama yra mažesnė, nebūtinai gerai pasirodys parlamento rinkimuose“, – BNS pirmadienį sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) direktorė Margarita Šešelgytė.

Lukas Balandis / BNS nuotr./Mažvydas Jastramskis
Lukas Balandis / BNS nuotr./Mažvydas Jastramskis

„Manau, kad tikrai galime tikėtis mažų mažiausiai 50 proc. (aktyvumo Seimo rinkimuose – BNS), gal ir tarp 50–60. Čia iš principo reikštų beveik dvigubai daugiau negu dabar. Aišku (rezultatai – BNS), gali labai rimtai pasikeisti“, – kalbėjo ir jos kolegė, VU TSPMI profesorė Ainė Ramonaitė.

Šiemet EP rinkimuose balsavo 28,94 proc. rinkėjų.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Ainė Ramonaitė
Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Ainė Ramonaitė

EP rinkimus Lietuvoje laimėjo Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, iškovoję tris mandatus iš 11. Antri liko opoziciniai socialdemokratai su dviem mandatais. Po vieną mandatą pasidalino Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Laisvės partija, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga, Liberalų sąjūdis ir Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai)

Dalis mandatus pelniusių partijų atstovų porinkiminėse spaudos konferencijose akcentavo, jog šie rezultatai yra signalas rengiantis Seimo rinkimams spalį.

Pasak VU TSPMI docento Mažvydo Jastramskio, mažo aktyvumo rinkimai buvo palankūs „labiau poliarizuojantiems veikėjams“.

Lukas Balandis / BNS nuotr./Margarita Šešelgytė
Lukas Balandis / BNS nuotr./Margarita Šešelgytė

A. Ramonaitė savo ruožtu pabrėžė, kad tai buvo naudinga tiek „radikalesnio elektorato“ palaikomoms jėgoms, tiek ir politikos senbuvėms, turinčioms ištikimus rinkėjus, taip pat ir liberaliai Laisvės partijai.

Plačiau skaitykite čia:

V.Sinica: nacionalistinių partijų poreikis atlieptas į EP išrinkus P.Gražulį

12:04

Mandatų Europos Parlamento (EP) rinkimuose neiškovojusio Nacionalinio susivienijimo atstovas Vytautas Sinica sako, kad nacionalistinių partijų atstovų iš Lietuvos poreikį patenkino iš Seimo pašalinto Petro Gražulio išrinkimas į EP.

„Lietuva buvo paskutinė šalis Europos Sąjungoje, neturėjusi aiškiai išreikštos nacionalistinės partijos ir atstovo EP, pretendavome tapti tokiais atstovais. Galime sakyti, kad vėluojant, bet šitas poreikis buvo atlieptas, reikia pripažinti, Petro Gražulio išrinkimu“, – pirmadienį vykusios spaudos konferencijos metu sakė V.Sinica.

Lukas Balandis / BNS nuotr./Vytautas Sinica
Lukas Balandis / BNS nuotr./Vytautas Sinica

„Visuomenės akyse, tą nacionalizmo-globalizmo skirtį, jei plačiąja prasme elitas ir politinis meinstrymas, šiandien valdantis Lietuvą, įkūnija tą globalistinę liniją, Gražulis didelei daliai visuomenės įkūnijo tą pasipriešinimą tam meinstrymui“, – kalbėjo jis.

Pirminiais Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, Nacionalinis susivienijimas gavo 3,72 proc. rinkėjų balsų.

Petro Gražulio vadovaujama Tautos ir teisingumo partija (centristai, tautininkai) surinko 5,35 proc. ir iškovojo vieną mandatą – į EP turėtų vykti partijos pirmininkas P.Gražulis.

V.Sinica pripažino, kad Nacionalinio susivienijimo rinkimų rezultatai „nuvylė mus pačius“.

„Kalbėjome, kad turime šansą laimėti mandatą ir buvome tuo įsitikinę, kas reiškia, kad planavome tarp 4–6 procentų. (...) Rezultatas yra šiek tiek mažesnis, negu tos žirklės“, – sakė jis.

Pasak partijos atstovo, Nacionalinis susivienijimas dalyje Lietuvos vietų surinko daugiau, nei 2020 metų Seimo rinkimuose ar 2023 metų savivaldos rinkimuose.

„Kaune labai augome, Vilniuje šiek tiek augome. Tas augimas yra, (...) bet mes nenorime apgaudinėti nei savęs, nei jūsų, viskas nėra taip optimistiškai, nes matome, kad pastangos buvo įdėtos labai didelės, kampanija buvo labai plačiai siekianti, (...) tai, kad augimo atitinkamo nebuvo, rodo, kad kažką padarėme neteisingai“, – sakė V.Sinica.

„Jokiu būdu nesvarstome galimybės keisti pažiūrų, bet taktikos klausimais reikės padaryti pakeitimus ir padaryti juos greitai, nes visai netrukus laukia Seimo rinkimai“, – pridūrė jis.

V.Sinicos teigimu, partija sulaukė žinučių, kad jos retorika rinkimų metu buvo pernelyg sudėtinga.

„Reikia paprastesnės žinios, tai turbūt gerai susisietų su tuo faktu, kad geriausi rezultatai virš 5 proc. pas mus yra didžiausiuose miestuose, o blogiausi – kaimiškose vietovėse“, – kalbėjo politikas.

Pasak V.Sinicos, Lietuvoje nacionalistinės tendencijos vėluoja, palyginus su likusia Europa, tą, anot jo, rodo ir rinkimų rezultatai.

„Būtų socialinis stebuklas, jei Lietuvoje tos tendencijos nacionalizmo kilimo nesikartotų, nes visur be išimčių, kur atsiranda masinė migracija, atsiranda visuomenių pasipriešinimas tam ir poreikis tą įgarsinančių partijų“, – sakė jis.

Nacionalinis susivienijimas, anot partijos lyderio, tai pat bandys patekti į parlamentą ir tikisi vietų jame po rudenį vyksiančių Seimo rinkimų.

„Mes turime uždavinį skubiai taisyti klaidas ir bandysime patekti į parlamentą jau šiais metais. (...) Beprasmiškų veiklų nereikia tęsti, jei nemanytume, kad tai perspektyvu, kad turime galimybę patekti, kaip jūs klausiate, ar būsite parlamente po ketverių metų, šiandien manome, kad tai yra realu ir tikslinga“, – teigė politikas.

R.Karbauskis atsakė, ar verta buvo į vieną mandatą investuoti 477 tūkst. eurų

12:02

Daugiausia lėšų į Europos Parlamento rinkimus investavusi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų partija laimėjo vieną mandatą, o partijos lyderis Ramūnas Karbauskis atsakė, kodėl reikėjo rinkimams skirti tokią didelę sumą pinigų.

15min primena, kad „valstiečiai“ į EP rinkimus investavo daugiausia lėšų iš visų šiuose rinkimuose dalyvavusių politinių jėgų – 477 tūkst. eurų.

Vis dėlto, didelės sėkmės ši investicija neatnešė – į EP važiuos vienintelis Aurelijus Veryga, daugiau mandatų partijai iškovoti nepavyko.

Lukas Balandis / BNS nuotr./Ramūnas Karbauskis
Lukas Balandis / BNS nuotr./Ramūnas Karbauskis

„Verta buvo investuoti į darbą su žmonėmis. Aš manau, kad jo per mažai buvo – jeigu visos partijos būtų investavusios daugiau, tai tikriausiai dar daugiau rinkėjų būtų atėję į rinkimus“, – 15min sakė R.Karbauskis, paklaustas, ar verta buvo investuoti tiek daug pinigų dėl vieno mandato.

Jis pabrėžė, kad tokia investicija šiems rinkimams padaryta ir galvojant apie Seimo rinkimus.

Plačiau skaitykite čia:

„Buvo dūzgės“: A.Mazuronis atskleidė, kodėl EP rinkimų naktį neapsilankė partijos štabe

11:49

Darbo partijos lyderis Andrius Mazuronis Europos Parlamento rinkimų rezultatus stebėjo ne su partijos kolegomis, kurie jo negalėjo pasiekti netgi telefonu. Pirmadienį jis paskelbė svarstantis apie pasitraukimą iš pirmininko pareigų, o 15min atskleidė, kodėl sekmadienį neatvyko į partijos būstinę bei nubrėžė ateities scenarijus.

Lukas Balandis / BNS nuotr./Andrius Mazuronis
Lukas Balandis / BNS nuotr./Andrius Mazuronis

15min paklaustas, kodėl neatvyko stebėti EP rinkimų rezultatų į partijos būstinę, jis teigė dalyvavęs kino apdovanojimuose „Sidabrinė gervė“, o po jų – dūzgėse.

Plačiau skaitykite čia:

D.Žalimas Seimo rinkimuose Laisvės partijai tikisi daugiau nei 10 proc. rinkėjų palaikymo

11:39

Europos Parlamente (EP) mandatą iškovojęs teisininkas Dainius Žalimas sako besitikintis, kad spalį vyksiančiuose Seimo rinkimuose Laisvės partija turės didesnį nei 10 proc. rinkėjų palaikymą.

„Tikiuosi pasieksime dar geresnių rezultatų. Tikiuosi, kad Seimo rinkimuose bus galima kalbėti apie 10 proc. plius“, – pirmadienį spaudos konferencijoje kalbėjo D.Žalimas.

Lukas Balandis / BNS nuotr./Dainius Žalimas, Aušrinė Armonaitė
Lukas Balandis / BNS nuotr./Dainius Žalimas, Aušrinė Armonaitė

„Tai (rinkimų rezultatai – BNS) tik įrodo, kad strateginis balsavimas, kuris buvo prezidento rinkimuose, matyt, šį kartą sugrįžo jau mūsų naudai“, – teigė jis, kalbėdamas apie EP rinkimų rezultatus.

D.Žalimas taip pat sakė „artimiausiu protingu laiku“ ketinantis tapti Laisvės partijos nariu.

Pirminiais Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, pirmąkart EP rinkimuose dalyvavusi Laisvės partija liko ketvirta su 7,93 proc. rinkėjų balsų bei iškovojo vieną mandatą. Jį gavo prezidento rinkimuose dalyvavęs sąrašo lyderis, buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas D.Žalimas.

Anot partijos lyderės Aušrinės Armonaitės, EP rinkimų rezultatai parodė, kad Lietuvos žmonėms yra reikalinga tvirta, vertybiška liberali partija.

„Rinkimų rezultatai rodo, jog Laisvės partija turi savo rinkėją, kuris ateina ir, ko gero, jeigu tas rinkimų aktyvumas būtų dar didesnis, rezultatas galėjo būti irgi dar geresnis, ir tai nuteikia pozityviai prieš Seimo rinkimus“, – sakė ji.

„Matome, jog opozicijai vis tik nepavyko atvesti savo rinkėjų ir, matyt, tokia patogi pozicija, kai kažką kalbi, bet per daug nieko nedarai, pozicijų neužimi, rinkėjams gali ir atsibosti“, – kalbėjo A.Armonaitė.

Jos turimais duomenimis, amžiaus grupėje iki 24-erių EP rinkimuose balsavo 17 procentų rinkėjų.

„O Laisvės partija yra pakankamai populiari paprastai jauniausioje rinkėjų grupėje. Vadinasi, tos erdvės, kas dar galėtų palaikyti, yra“, – sakė partijos lyderė.

A.Armonaitė sakė mananti, kad jos vadovaujama politinė jėga gerai pasirodo nacionaliniuose rinkimuose.

„Darome išvadą, kad Laisvės partija yra pagrindinė liberali partija Lietuvoje. (...) Dainiaus Žalimo dalyvavimas tikrai padėjo, kaip ir Remigijaus Šimašiaus dalyvavimas sustiprino kampaniją, kaip ir visų kitų žmonių dalyvavimas“, – teigė ji.

D.Žalimas teigė EP ketinantis skirti dėmesį paramai Ukrainai, žmogaus teisėms, kovai su dezinformacija, naratyvais, kurie nukreipti prieš demokratijos pagrindus.

„Svarbiausia, kad Lietuvoje, galų gale, į teigiamą pasikeistų požiūris tiek į demokratiją, tiek į žmogaus teises ir kad mes, kaip valstybė, stiprėtumėme kaip liberali demokratija“, – kalbėjo jis.

Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas EP rinkimus vadino geru testu apie bendrą rinkėjų bazę.

Tautos ir teisingumo sąjungos sąrašo lyderio Petro Gražulio iškovotą mandatą EP jis siejo su dideliais jo rinkimų kampanijai skirtais finansais ir mažu aktyvumu.

P.Gražulio vedama Tautos ir teisingumo sąjunga EP rinkimuose iškovojo 5,35 proc. rinkėjų balsų ir aplenkė Liberalų sąjūdį.

Pirminiais duomenimis, šiemet EP rinkimuose balsavo 28,35 proc. rinkėjų.

EP rinkimus Lietuvoje laimėjo Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, iškovoję tris mandatus iš 11. Antri liko opoziciniai socialdemokratai su dviem mandatais.

EP narių kadencija trunka penkerius metus.

V.Sinkevičius užminė mįslę dėl darbo Europos Parlamente

11:24 Atnaujinta 11:30

Porinkiminėse spaudos konferencijoje Europos Parlamento mandatą iškovojęs eurokomisaras, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovas Virginijus Sinkevičius užminė mįslę dėl savo darbo Briuselyje ir Strasbūre. Vis dėlto, vėliau 15min jis teigė, kad ketina vykti dirbti į EP.

V.Sinkevičius, paklaustas, ar ketina likti dirbti Briuselyje, kokie jo planai Seimo rinkimuose, tvirtino, kad tai bus „bendri partijos sprendimai“.

„Visa tai bus mūsų bendri partijos sprendimai. Šiandien mes diskutuojame apie rezultatus EP. Mes tikrai praėjusią naktį skaičiavome iki paskutinio balso mūsų gautus balsus ir dar nebraižėme to, kaip atrodys parlamento rinkimai“, – kalbėjo eurokomisaras.

Dar kartą perklaustas dėl savo dalyvavimo Seimo rinkimuose, jis teigė, kad „partija priims atitinkamus sprendimus“.

Partijos lyderis Saulius Skvernelis pridūrė, kad „iki liepos vidurio tie visi atsakymai bus“, bus patvirtintas ir sąrašas Seimo rinkimams, ir vienmandatininkai.

Lukas Balandis / BNS nuotr./Virginijus Sinkevičius, Saulius Skvernelis
Lukas Balandis / BNS nuotr./Virginijus Sinkevičius, Saulius Skvernelis

Vėliau 15min paklaustas, ar vyks dirbti į EP, V.Sinkevičius atsakė teigiamai.

Tikisi būti valdančiojoje koalicijoje

V.Sinkevičius tikisi, kad žaliųjų grupė, kuriai priklauso ir jo atstovaujama Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, bus valdančiojoje koalicijoje EP.

„Mūsų žaliųjų frakcija bus apie 50 mandatų, klausimas, ar mes būsime dalis koalicijos ar ne, aš labai tikiuosi ir žinau, kad daugelis deda vilčių ir kitose frakcijose, kad aš būsiu tas balsas, kuris atves žaliuosius į koaliciją, aš manau, kad žaliesiems reikia būti koalicijoje“, – pirmadienį spaudos konferencijos metu sakė V.Sinkevičius.

Praėjusią EP kadenciją valdančiąją koaliciją parlamente sudarė Europos liaudies partija (ELP), socialistai ir liberalai.

Demokratai yra Europos žaliųjų partijos nariai. Pasak V.Sinkevičiaus, nors Europos Komisija (EK) akcentavo žaliąjį kursą, koalicijai nepriklausantys žalieji neturėjo įtakos EK darbotvarkei.

„Žalieji nebuvo ir jokiu būdu neturėjo tiesioginės įtakos nei EK, nei EP darbotvarkei, nes jie nebuvo daugumoje. Labai juokinga, kai Europos žaliesiems reikia už žaliąjį kursą prisiimti atsakomybę, taip, tai buvo jų programos dalis, bet jei grįžtume į 2019-uosius, tai visi mojavo žalia vėliava“, – kalbėjo demokratas.

Žalieji yra vieni daugiausia vietų būsimajame EP praradusių frakcijų – jie iškovojo 52 mandatus ir prarado 19 vietų parlamente.

Preliminariais duomenimis, ELP turėtų likti didžiausia frakcija naujos sudėties EP, jai prognozuojama 191 vieta.

Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso (S&D) frakcija turėtų būti antra pagal dydį su 135 vietomis, taigi, jos dydis išliktų maždaug toks pat. 

Trečia vieta turėtų atitekti frakcijai „Atnaujinkime Europą“ su 83 mandatais.

Nuo jų atsilieka dvi kraštutinių dešiniųjų frakcijos – Europos konservatoriai ir reformuotojai (71 vieta) ir mažesnė Identiteto ir demokratijos frakcija (57 vietos).

Jis teigė nesureikšminantis kraštutinės dešinės partijų sėkmės Europoje.

„Prancūzijoje rezultatas palankus toms radikalioms dešinėm, Vokietijoje jų neblogas pasirodymas, bet bendrai proeuropietiškos partijos gali sudaryti komfortabilią koaliciją, turėti apie 450 balsų EP ir sėkmingai reformuoti Europą“, – kalbėjo V. Sinkevičius.

V. Sinkevičius nuo 2019 metų dirbo eurokomisaru atsakingu  aplinką, vandenynus ir žuvininkystę

Pirminiais Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, demokratai gavo 5,84 proc. rinkėjų balsų ir laimėjo vieną europarlamentaro mandatą.

Plačiau skaitykite čia:

A.Veryga EP norėtų dirbti Žemės ūkio arba Aplinkos komitetuose

11:16

Į Europos Parlamentą (EP) išrinktas buvęs sveikatos apsaugos ministras „valstietis“ Aurelijus Veryga norėtų dirbti Žemės ūkio arba Aplinkos ir visuomenės sveikatos komitetuose.

„Jeigu pavyks, kalbėsimės, derėsimės, kad būtų galimybė atstovauti Lietuvai Žemės ūkio komitete. Dar vienas iš komitetų, kuris mane domina ir kur turiu kompetencijos, tai Aplinkos ir visuomenės sveikatos (komitetas – BNS). Ten ir bandysime nuveikti daugiausia darbų“, – pirmadienį per porinkiminę spaudos konferenciją sakė A.Veryga.

Lukas Balandis / BNS nuotr./Ramūnas Karbauskis, Aurelijus Veryga
Lukas Balandis / BNS nuotr./Ramūnas Karbauskis, Aurelijus Veryga

Opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovas taip pat planuoja dirbti Europos konservatorių ir reformuotojų frakcijoje.

„Turime preliminarų pažadą priimti mus į Europos konservatorių ir reformuotojų frakciją. Tai tikrai stipri frakcija, stiprios politinės partijos ten veikiančios. Tai yra dabartinių Italijos valdančiųjų vadovaujama partija „Italijos broliai“, buvę lenkų valdantieji „Teisė ir teisingumas“. Tikrai manau, kad su tokia rimta frakcija galėsime nemažai padaryti Lietuvai“, – tvirtino A.Veryga.

LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis apgailestavo, kad rinkėjai nebuvo aktyvūs sekmadienį. Jo teigimu, tai naudingiausia buvo konservatoriams, o tiek „valstiečiams“, tiek socialdemokratams mažas aktyvumas nebuvo naudingas.

Pirminiais duomenimis, šiemet EP rinkimuose balsavo 28,35 proc. rinkėjų.

Per Europos Parlamento rinkimus LVŽS gavo 8,96 proc. rinkėjų balsų ir laimėjo vieną europarlamentaro mandatą. Per praėjusius rinkimus ši partija buvo gavusi du mandatus.

Viltis – I.Vėgėlė

R.Karbauskio teigimu, pagal EP rinkimų rezultatus negalima prognozuoti spalį vyksiančių Seimo rinkimų tendencijų, nes šie rinkimai iš esmės skiriasi. Pasak „valstiečių“ lyderio, parlamento rinkimų baigtį lemia antrasis turas vienmandatėse apygardose, o ne balsavimas už partijas daugiamandatėje apygardoje.

R.Karbauskis pirmadienį pakartojo turįs vilties susitarti su buvusiu kandidatu į prezidentus advokatu Ignu Vėgėle dėl bendradarbiavimo per Seimo rinkimus.

„Jeigu mes sugebėsime su Ignu susitarti dėl bendradarbiavimo per Seimo rinkimų kampaniją, tai bus labai stiprus faktorius dėl sėkmės LVŽS sąrašo Seimo rinkimuose“, – sakė „valstiečių“ pirmininkas.

Aptarti šį klausimą planuojama šią savaitę.

Anot R.Karbauskio, I.Vėgėlė turėtų pirmiausia apsispręsti, ar planuoja tęsti politinę veiklą, o paskui jau rinktis su kuo tai daryti.

„Tai pirmas apsisprendimas, o tada jau klausimas su kuo ir kaip. Šitoje situacijoje dalyvauti kaip nepriklausomam kandidatui rinkimuose kalbant apie Seimą daug prasmės nėra, nes tokiu atveju nesi komandos dalis, nešneku apie partiškumą, šneku apie darbą frakcijoje, politines pažiūras ir visa kita. LVŽS turi labai daug argumentų, dėl ko I. Vėgėlė galėtų pasirinkti bendradarbiavimą su mumis, nes mūsų programos praktiškai identiškos“, – pirmadienį kalbėjo LVŽS pirmininkas.

Anksčiau jis yra užsiminęs, kad I.Vėgėlė per Seimo rinkimus galėtų vesti „valstiečių“ kandidatų sąrašą. Juoba, kad pats R.Karbauskis dar nėra apsisprendęs dėl dalyvavimo Seimo rinkimuose.

Pasak „valstiečių“ lyderio, bendradarbiavimas su I.Vėgėle partijai turėtų būti sėkmingesnis nei su Sauliumi Skverneliu. 

S.Skvernelis su komanda drauge su LVŽS dalyvavo parlamento rinkimuose 2016 ir 2020 metais. Tačiau antrojoje kadencijoje jų keliai išsiskyrė, S.Skvernelis su bendražygiais įkūrė Demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos“.

„Mes tikrai esame demokratiška bendruomenė ir mokame bendradarbiauti su nepartiniais žmonėmis, o tai, kas įvyko mūsų istorijoje po 2020 metų, mes visi žinojome, dirbome su Sauliumi Skverneliu, kuris niekada nebuvo tradicinių vertybių politikas, ji – liberalas, mes tą žinojome, dėl to įvyko, kaip įvyko. Dėl Igno Vėgėlės pažiūrų man abejonių nekyla, jis tikrai ne liberalas“, – pirmadienį sakė R.Karbauskis.

Seimo rinkimai vyks spalio 13 dieną. LVŽS dabar parlamente turi 19 narių.

V.Čmilytė atsakė, ar vestų Liberalų sąjūdžio sąrašą į Seimo rinkimus

11:04

Seimo pirmininkė ir Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad yra pasiruošusi vesti partijos sąrašą rudenį vyksiančiuose Seimo rinkimuose. Ji taip pat sakė matanti galimybę takoskyroje tarp jos vadovaujamos partijos ir Laisvės partijos, kuri Europos Parlamento rinkimuose sulaukė daugiau palaikymo.

Liberalų sąjūdžio ir Seimo vadovė porinkiminėse spaudos konferencijose kartu su Petru Auštrevičiumi aptarė Europos Parlamento rinkimų rezultatus.

Lukas Balandis / BNS nuotr./Viktorija Čmilytė-Nielsen
Lukas Balandis / BNS nuotr./Viktorija Čmilytė-Nielsen

Šiuose rinkimuose liberalai, surinkę 5,31 proc. balsų, laimėjo vieną mandatą – darbą Briuselyje ir Strasbūre tęs P.Auštrevičius.

Koalicijos partnerė ir greičiausiai pagrindinė oponentė kovoje dėl rinkėjų balsų – Laisvės partija – irgi gavo vieną mandatą, tačiau balsų surinko kiek daugiau nei liberalai – 7,93 proc.

V.Čmilytė-Nielsen 15min teigė šioje takoskyroje matanti galimybę.

„Takoskyrą vertinu kaip galimybę, o EP rinkimų rezultatų proporcijos būtų buvusios kitokios, jeigu rinkėjų aktyvumas būtų kitas – tuo esu tikra, taip pat vertinu tai kaip galimybę išmokti tam tikras pamokas, ruoštis ir vykdyti Seimo rinkimų kampaniją“, – kalbėjo Liberalų sąjūdžio pirmininkė.

Ji taip pat sakė, kad yra pasiruošusi vesti partiją į rudenį vyksiančius parlamento rinkimus.

„Mes dar tvirtinsime sąrašą daugiamandatėje, bet aš esu pasirengusi vesti sąrašą, tai jeigu partija nuspręs, tai aš tos atsakomybės esu pasirengusi imtis“, – teigė V.Čmilytė-Nielsen.

Daugiau skaitykite čia:

A.Mazuronis svarsto trauktis iš Darbo partijos primininko pareigų

10:13

Po nesėkmingų Europos Parlamento (EP) rinkimų opozicinės Darbo partijos lyderis parlamentaras Andrius Mazuronis svarsto trauktis iš partijos pirmininko pareigų.

„Aš ne apie kvietimus galvoju, bet apie galimybę likti pirmininko pozicijoje“, – pirmadienį BNS teigė politikas.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Andrius Mazuronis
Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Andrius Mazuronis

A.Mazuronis teigė nesąs įsitikinęs, kad ves Darbo partiją spalį vyksiančiuose Seimo rinkimuose.

„Nežinau, nešnekėjau dar, kadangi naktis buvo ilga ir varginanti, tai dar neturėjau galimybės šnekėti. (...) Trečiadienį šaukiamas tarybos posėdis. Kad nedarytume skubotų sprendimų, bet kažkokius sprendimus reikia daryti, nes akivaizdu, kad ne pirmi ir ne antri rinkimai, kurie yra su blogu rezultatu“, – sakė „darbiečių“ lyderis.

Jo teigimu, jeigu nuspręs atsistatydinti iš Darbo partijos vadovo pareigų, apie tai jis praneš dar šią savaitę.

Pirminiais Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, sekmadienį vykusiuose EP rinkimuose Darbo partija surinko 1,63 proc. arba 11,2 tūkst. balsų ir mandatų negavo.

Iki tol „darbiečiai“ turėdavo savo atstovą Europos Parlamente. Pastarąsias kelias kadencijas Darbo partijai atstovavo buvęs jos pirmininkas Viktoras Uspaskichas.

Gegužę vykusiuose prezidento rinkimuose A.Mazuronis gavo 1,38 proc. rinkėjų balsų.

Be to, sekmadienį partiją paliko „darbiečių“ frakcijos Seime seniūnas Viktoras Fiodorovas. A.Mazuronis teigė, jog tai jam nebuvo didelė naujiena, tačiau nustebino pasirinktas laikas.

V.Čmilytė-Nielsen Liberalų sąjūdžio rezultatą EP rinkimuose sieja su mažu aktyvumu

10:11 Atnaujinta 10:57

Liberalų sąjūdžio lyderė, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen mano, kad partijos rezultatą nulėmė mažas aktyvumas šiuose Europos Parlamento (EP) rinkimuose.

„Matyt, proporcijos būtų buvę visai kitos, jei kitoks būtų buvęs rinkėjų aktyvumas“, – pirmadienį spaudos konferencijoje kalbėjo ji.

„Net neabejoju, kad jei būtų ne šiek tiek mažiau nei trečdalis dalyvavęs rinkėjų, o apie pusę, tai ir Liberalų sąjūdžio galutinė pozicija būtų buvusi šiek tiek aukščiau“, – sakė V.Čmilytė-Nielsen.

Lukas Balandis / BNS nuotr./Viktorija Čmilytė-Nielsen, Petras Auštrevičius
Lukas Balandis / BNS nuotr./Viktorija Čmilytė-Nielsen, Petras Auštrevičius

Pirminiais Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, Liberalų sąjūdis EP rinkimuose gavo 5,3 proc. rinkėjų balsų bei vieną mandatą. Jį iškovojo europarlamentaras Petras Auštrevičius, vienintelis atstovavęs partijai EP ir iki šiol.

„Kalbant apie Seimo rinkimus, tai, visų pirma, mums, be abejo, paskata aktyviau dirbti ir mūsų bendruomenei“, – sakė Liberalų sąjūdžio lyderė.

Ji taip pat pridūrė, kad šiemet iškovotas mandatas partijai kainavo triskart pigiau nei 2019 metais.

Laisvės partijos rezultatą V.Čmilytė-Nielsen vadino geru.

„Tai yra ir sąrašo lyderio, matyt, sėkmė. Taip būna, kad legionieriai kartais atneša sėkmę. Mes nuėjome kitu keliu“, – teigė Liberalų sąjūdžio lyderė.

Laisvės partija EP rinkimuose surinko 7,93 proc. rinkėjų balsų ir iškovojo vieną mandatą. Jį gavo prezidento rinkimuose dalyvavęs buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas.

Mandatą iškovojęs P.Auštrevičius sakė besitikintis, kad liberalų ir demokratų frakcija EP „Atnaujinkime Europą“, nors ir sumažėjusi, išliks aktyvi, darbinga ir proeuropietiška jėga.

Liberalų sąjūdžio lyderė sumažėjusią liberalų ir demokratų frakciją EP siejo su populistinių kraštutinių jėgų stiprėjimu.

„Akivaizdu, jog tokios problemos, tokie iššūkiai, kaip pavyzdžiui, migracijos klausimai kai kuriose valstybėse, Rusijos karo prieš Ukrainą pasekmės ir kiti dalykai, jie sukelia daug įtampų ir dalis žmonių ieško ir randa pačius paprasčiausius sprendimus, kuriuos pasiūlo populistinės kraštutinės jėgos“, – sakė V.Čmilytė-Nielsen.

Tuo metu balsavimą už populistines jėgas Lietuvoje P.Auštrevičius vadino „skambučiu Lietuvos rinkėjams prabusti“.

„Jeigu tendencija tęsis, mes galime turėti ne pačią geriausią situaciją ir pageidaujamą tendenciją šį rudenį“, – kalbėjo europarlamentaras.

EP rinkimus Lietuvoje laimėjo Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, iškovoję tris mandatus iš 11. Antri liko opoziciniai socialdemokratai su dviem mandatais.

EP narių kadencija trunka penkerius metus.

Politologas: šiuos rinkimus laimėjo P.Gražulis ir konservatoriai

10:02

Penktieji Europos Parlamento (EP) rinkimai, kuriuose piliečių aktyvumas buvo vienas pasyviausių, pažėrė keletą staigmenų. Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotasis analitikas, apžvalgininkas Matas Baltrukevičius įvardija keletą didžiausių netikėtumų, kuriuos nulėmė vos 28,35 proc. rinkėjų. Pasak eksperto, vardijant šių rinkimų nugalėtojus ir pralaimėjusius, sunerimti reikėtų ne vienai partijai.

„Turbūt didžiausias netikėtumas buvo tai, kad Petras Gražulis keliauja į Europos Parlamentą ir tai, kad jo partija renka daugiau balsų nei Liberalų sąjūdis. 

Žinoma, kai yra mažas rinkėjų dalyvavimas. Tai partijos, kurios nacionaliniuose rinkimuose tokių rezultatų nepasiektų, kryptingai dirbdamos supranta, kad joms gali pasisekti esant mažesniam aktyvumui.

Aivaro Žydelio / 15min nuotr./Matas Baltrukevičius
Aivaro Žydelio / 15min nuotr./Matas Baltrukevičius

P.Gražulio tikrai matėme nemažai, ir dabar matome to rezultatą. Tai yra solidus pasirodymas“, – vertino politologas.

Daugiau skaitykite čia:

TS-LKD mano, kad gerus rezultatus lėmė I.Šimonytės dalyvavimas prezidento rinkimuose

09:56 Atnaujinta 10:00

Europos Parlamento (EP) rinkimus laimėjusios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovai teigia, kad gerus EP rinkimų rezultatus lėmė ir premjerės Ingridos Šimonytės dalyvavimas prezidento rinkimuose.

Konservatorių rinkimų štabo vadovas Mindaugas Lingė taip pat džiaugėsi dėl paneigtų išankstinių prognozių.

„Mūsų partijos rezultatai džiugina vien jau dėl to, kad tos prognozės, kurios buvo piešiamos ir braižomos dar iki rinkimų, jos nepasiteisino ir jau ne pirmą kartą“, – sakė M. Lingė.

Lukas Balandis / BNS nuotr./Mindaugas Lingė, Andrius Kubilius, Paulius Saudargas
Lukas Balandis / BNS nuotr./Mindaugas Lingė, Andrius Kubilius, Paulius Saudargas

Pasak jo, gerą konservatorių rezultatą lėmė ir I.Šimonytės dalyvavimas prezidento rinkimuose, kuriuose ji liko antra ir nusileido dabartiniam šalies vadovui Gitanui Nausėdai.

„Esame tikrai dėkingi Ingridai Šimonytei už puikų jos įdirbio atstovavimą ką tik pasibaigusiuose prezidento rinkimuose“, – teigė konservatorių štabo vadovas.

Jis nesutiko, kad mažas rinkėjų aktyvumas buvo naudingas TS-LKD.

„Girdime iš oponentų tokių pavirkavimų dėl blogo aktyvumo ir dėl to neva kalti konservatoriai, kad tik jų rinkėjai ateina. (...) Jeigu visi tie rinkėjai būtų atėję, kurie balsavo už Ingridą Šimonytę, tai šiandien Tėvynės sąjunga diskutuotų apie penkis ar šešis mandatus, tad to proporcinio sumažėjimo yra visuose elektoratuose“, – sakė M.Lingė.

TS-LKD rinkimų štabo vadovas nesiėmė svarstyti, ar partijos lyderio Gabrieliaus Landsbergio nedalyvavimas rinkimų kampanijoje pakenkė ar padėjo konservatoriams rinkimuose.

„Ta kryptis užsienio politikoje yra sutelkta ir atstovaujama G.Landsbergio, o šie rinkimai yra ne tik apie vidaus, bet ir apie užsienio laikysenas. (...) Prezidento rinkimai buvo tie, kur partijos lyderystė buvo ryškinama per I.Šimonytės asmenį, Gabrielius, kadangi pats nekandidatavo EP rinkimuose, natūralu, kad ir jo buvimo aktyvioje kampanijoje galima būtų pasigesti. Bet būtų kitas vaizdas, jei jo sprendimas būtų dalyvauti tuose rinkimuose“, – sakė M.Lingė.

Konservatorių sąrašo lyderis Andrius Kubilius taip pat sakė, kad rinkimų rezultatai rodo pasitikėjimą I.Šimonytės Vyriausybe ir tai yra „stiprus signalas“ konservatoriams prieš Seimo rinkimus rudenį.

„Tokie rinkimų rezultatai yra akivaizdi mūsų rinkėjų pasitikėjimo I.Šimonytės Vyriausybės veikla išraiška. Tą patį matėme ir per prezidento rinkimus, (...) nes tada už I.Šimonytę balsavo tiek pat rinkėjų, kiek per 2020 metų rinkimus“, – teigė A.Kubilius.

Lukas Balandis / BNS nuotr./Andrius Kubilius
Lukas Balandis / BNS nuotr./Andrius Kubilius

„Tai yra stiprus signalas, kaip gali klostytis būsimieji Seimo rinkimai ir žinia visiems, kurie prognozuoja tų rinkimų ateitį – mes, konservatoriai, esame tradiciškai per anksti laidojami, o socialdemokratai tradiciškai per anksti skelbiami nugalėtojais“, – kalbėjo jis.

Pirminiais Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, TS-LKD iškovojo tris mandatus. Į EP konservatoriai deleguos iki šiol ten dirbusius A. Kubilių, Rasą Juknevičienę ir naujai išrinktą Seimo vicepirmininką Paulių Saudargą. 

Jie surinko 20,92 rinkėjų balsų.

Antri rinkimuose liko opoziciniai socialdemokratai su 17,64 proc. balsų ir dviem mandatais.

Dėl 11 europarlamentarų mandatų varžėsi 14 partijų ir viena koalicija, iškėlę 319 kandidatų.

EP narių kadencija trunka penkerius metus.

Socialdemokratų lyderė teigia apsisprendusi dėl Seimo rinkimų

09:29 Atnaujinta 09:59

Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSPD) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė teigia jau apsisprendusi dėl dalyvavimo Seimo rinkimuose, sprendimą žada paskelbti savaitgalį.

„Taip, esu padariusi sprendimus, kuriuos paskelbsiu birželio 15 dieną“, – pirmadienį Europos Parlamento biure Vilniuje per spaudos konferenciją sakė politikė.

Birželio 15 dieną LSDP rengia tarybos posėdį, per kurį planuoja tvirtinti kandidatų į Seimą sąrašą.

V.Blinkevičiūtė savaitgalį buvo perrinkta į Europos Parlamentą, kur ji dirba nuo 2009 metų.

Pirmadienį ji teigė, jog jeigu pati nevestų LSDP kandidatų į Seimą sąrašo, tai darytų kuris nors iš partijos lyderių.

„Tas, kas ves sąrašą, bus vienas iš mūsų partijos lyderių (...) Tikrai ne vienas galėtų būti, Socialdemokratų partija nėra vieno asmens partija“, – tvirtino partijos pirmininkė.

Pasak socialdemokratų pirmininkės, prieš apsispręsdama dėl kandidatų į Seimą eiliškumo partija įvertins ir rinkėjų reitingavimą per Europos Parlamento rinkimus.

„Be abejo, vertinsime ir Europos Parlamento rinkimus, reitingavimus, tai yra absoliučiai natūralus dalykas, bet pagal mūsų partijoje nustatytą tvarką ir jaunimui yra kvotos, ir moterims kvotos. Iš tikrųjų tų kvotų mes tikrai laikysimės“, – sakė V.Blinkevičiūtė.

Sekmadienį reitinguodami LSDP sąrašą rinkėjai paramą labiau reiškė politikos senbuviams, kurie kandidatų į Seimą sąraše yra antrajame arba trečiajame dešimtuke.

Be V.Blinkevičiūtės europarlamentaro mandatą tai pat laimėjęs Vytenis Povilas Andriukaitis teigė, kad rinkimų rezultatai visoje Europoje leidžia viltis, jog kraštutinės jėgos neturės reikšmingos įtakos EP.

„Galime džiaugtis, kad EP struktūroje Socialistų ir demokratų frakcija ir toliau lieka antra frakcija praktiškai su tokiu pačiu balsų skaičiumi po Europos liaudies partijos. Jeigu dar pagalvojus apie tas frakcijas, kurios visada sudaro koaliciją, yra didelė viltis, kad EP laivas nebus išsiūbuotas labai kraštutinių jėgų, kurių poveikis galėtų būti labai negatyvus“, – tvirtino jis.

Kalbėdamas apie žemą rinkėjų aktyvumą per EP rinkimus, socialdemokratas svarstė, kad jį galėtų paskatinti rinkimų teisės suteikimas šešiolikmečiams.

Per Europos Parlamento rinkimus socialdemokratai surinko beveik 18 proc. balsų ir išlaikė dabar turimus du mandatus.

 

M.Jastramskis paaiškino, kodėl nugalėjo tie, kurie nugalėjo

09:24

Politologas dr. Mažvydas Jastramskis savo feisbuko paskyroje paaiškino, kodėl rinkimuose laimėjo tie, kurie laimėjo.

„Didžiausias Europos parlamento (EP) rinkimų nustebimas yra nustebimas dėl Tomaševskio ir Gražulio.

Sisteminė priežastis, kodėl jie pateko į EP, yra ta pati, kodėl konservatoriai laimėjo, o Laisvės partija užkopė į ketvirtą vietą po prezidentinės nesėkmės.

Mažo aktyvumo rinkimai yra palankūs poliarizuojantiems veikėjams ir/arba lojalų rinkėją turinčioms partijoms.

Tomaševskis yra užtikrinto Laisvės partijos mandato kaina, Gražulis – papildomo, trečio konservatorių.

Bet gerokai svarbiau už kiemo padaužų naujienas yra tai, kad EP centras išsilaikė ir į jo padorias frakcijas išsiųsime bent 8 iš 11 mūsų europarlamentarų“, – rašo jis.

2024 m. rinkimai: skelbiama naujo Europos Parlamento sudėties projekcija

02:53

Naujo Europos Parlamento sudėties projekcija remiasi preliminariais rinkimų 23 ES valstybėse rezultatais ir rezultatų vertinimais likusiose keturiose ES valstybėse.

 

EP portale pateikta Europos Parlamento sudėties projekcija atspindi:

– preliminarius rinkimų rezultatus 23 ES valstybėse: Austrijoje, Belgijoje, Bulgarijoje, Čekijoje, Kipre, Kroatijoje, Danijoje, Estijoje, Suomijoje, Vengrijoje, Vokietijoje, Graikijoje,  Latvijoje, Lietuvoje, Liuksemburge, Maltoje, Nyderlanduose, Portugalijoje, Rumunijoje, Slovakijoje, Slovėnijoje, Ispanijoje ir Švedijoje;
– rezultatų vertinimus ir visuomenės apklausų dėl ketinimo balsuoti duomenis iš likusių 4 ES valstybių: Prancūzijos, Airijos, Italijos,  ir Lenkijos.

Preliminarus ES piliečių aktyvumas 2024 m. Europos Parlamento rinkimuose yra 51 proc.

EP sudėties projekcija remiasi kadenciją baigiančio Parlamento sudėtimi ir veikiančiomis frakcijomis, tačiau tai neturi įtakos EP sudėčiai, kuri bus patvirtinta pirmojoje sesijoje liepos mėnesį. Visos partijos, kurios oficialiai nepriklauso EP frakcijoms, Neprisijungusiųjų grupei ar europinėms partijoms, bus priskirtos grupei laikinu pavadinimu „kiti“.

Parlamento sudėties projekcija bus nuolatos atnaujinama EP rinkimų tinklapyje. Jame taip pat bus publikuojami EP rinkimų ES valstybėse rezultatai, vietų pasiskirstymas pagal frakcijas ar, valstybes ar lytį, o taip pat dalyvavimo rinkimuose aktyvumo duomenys.

Niūri rinkimų naktis Darbo partijos būstinėje: ir be mandato, ir be pirmininko

02:23

Europos Parlamento rinkimų vakarą Darbo partija nubyrėjo – ją paliekantis pranešė frakcijos Seime seniūnas Viktoras Fiodorovas. Tuo metu štabe, kuriame partijos nariai laukė rinkimų rezultatų, nepasirodė jos pirmininkas Andrius Mazuronis, su kuriuo net ir sąrašo lyderiui Valentinui Bukauskui susisiekti nepavyko. Negana to, partija EP rinkimuose gausaus palaikymo nesulaukė ir nelaimėjo nė vieno mandato.

Ramūno Jakubausko nuotr./Darbo partijos būstinė
Ramūno Jakubausko nuotr./Darbo partijos būstinė

Apie pirmą valandą nakties Vašingtono alėjoje įsikūrusiame Darbo partijos štabe tebuvo likę keletas jos narių, dauguma jų sėdėjo prie vaišėmis nukrauto stalo. Tiesa, gėrybių nelabai ir apmažėjo nuo 21 valandos, kai partija atvėrė štabo duris žurnalistams.

Vyriausiosios rinkimų komisijos išankstiniais duomenimis, Darbo partija EP rinkimuose iš 15 politinių jėgų liko 13 vietoje. Ji sulaukė viso labo 11 tūkst. 232 balsų – nė vienas partijos sąrašo narys į EP nepateko.

Daugiau skaitykite čia:

Preliminarūs rezultatai: didžiausia Europos Parlamente išliks ELP frakcija

01:51

Europos liaudies partija (ELP) turėtų likti didžiausia frakcija naujos sudėties Europos Parlamente: jai prognozuojama 191 vieta, rodo Europos Sąjungos pirmadienį paskelbti preliminarūs rinkimų rezultatai.

Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso (S&D) frakcija turėtų būti antra pagal dydį su 135 vietomis, taigi, jos dydis išliktų maždaug toks pat. 

Trečia vieta turėtų atitekti frakcijai „Renew Europe“ su 83 mandatais.

Nuo jų atsilieka dvi kraštutinių dešiniųjų frakcijos – Europos konservatoriai ir reformuotojai (71 vieta) ir mažesnė Identiteto ir demokratijos frakcija (57 vietos).

Dar 53 vietos prognozuojamos žaliesiems.

Preliminarūs rezultatai paremti prieinamais išankstiniais ar galutiniais nacionaliniais rezultatais, paskelbtais pasibaigus balsavimui visose valstybėse narėse.

„Mes laimėjome Europos Parlamento rinkimus, esame stipriausia partija, esame stabilumo inkaras“, – sakė pagrindinė ELP kandidatė ir dabartinė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.

KENZO TRIBOUILLARD / AFP
KENZO TRIBOUILLARD / AFP

Ji pabrėžė, kad „centras laikosi“, tačiau taip pat atkreipė dėmesį, kad kraštutiniai kairieji ir dešinieji sulaukė paramos, todėl rinkimų „rezultatas susijęs su didele atsakomybe centro partijoms“.

Anot analitinio centro „European Council on Foreign Relations“ (ECFR) bendradarbio Pawelo Zerkos, pagrindinė šių rinkimų pamoka yra ta, kad jie gali būti labai svarbūs ES valstybių narių nacionalinei politikai.

Pavyzdžiui, Prancūzijoje prasti Emanuelio Macrono stovyklos rezultatai paskatino jį paskelbti pirmalaikius parlamento rinkimus mėnesio pabaigoje. 

Vengrijoje Peteris Magyaras iškilo kaip rimtas Viktoro Orbano varžovas. Lenkijoje pirmą kartą per dešimtmetį premjero Donaldo Tusko Pilietinė koalicija (KO) nugalėjo „Teisę ir teisingumą“ (PiS), taip įtvirtindama tvirtas centristų pozicijas.

Be to, stebimas EP poslinkis į dešinę.

„Gali būti, kad pirmą kartą daugumą turės dešiniosios partijos – nuo centro dešiniųjų iki pačių radikaliausių, – sako P.Zerka. – Jei dešiniosios partijos bendradarbiaus, šis pokytis gali turėti įtakos klimato, migracijos, plėtros, biudžeto ir teisinės valstybės politikai.“

A.Lašas – apie rinkimų laimėtojus ir pralaimėtojus

01:48

Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas, politologas Ainius Lašas naktį į pirmadienį savo paskyroje „Facebook“ pasidalijo karštais pastebėjimais apie Europarlamento rinkimų rezultatus Lietuvoje:

KTU politologas Ainius Lašas
KTU politologas Ainius Lašas

„Laimėtojai. TS-LKD vienareikšmiškai laimėjo rinkimus ir laimėjo prieš savo tradicinius konkurentus LSDP. Konservatorių rinkėjas vis dar nenuvilia politologų. Laimėjo ir Laisvės partija, nes viršijo lūkesčius ir prie to paties nušluostė nosį Liberalų sąjūdžiui. LVŽS su Karbauskiu parodė, kad jie vis dar gali efektyviai mobilizuoti savo rinkėją ir aplenkti DSVL su Skverneliu. Įdirbis rajonuose ir pinigai daro savo. Privalu prie laimėtojų sąrašo pridėti ir Gražulio Tautos ir teisingumo sąjungą, kuri įrodė, jog „Už Lietuvą, vyrai“ vis dar „veža“ dalį Lietuvos rinkėjų.

Pralaimėtojai. Nepaėjo korta Nacionaliniam susivienijimui, kuris bandė išsukti su Lietuva nelabai ką bendro turinčią migracijos temą. Darbo parcija nusivažiavo vos ne iki paties dugno, kur dar žemiau, sandėliukyje, atsirado Paulauskas su Zuoku. Vos per Marytės plauką vieną mandatą gavęs Liberalų sąjūdis irgi turi apie ką pamąstyti.

Kitų partijų rezultatus – socdemų, Skvernelio demokratų, Žaliųjų, Regionų partijos ir Lenkų rinkimų akcijos – galima traktuoti kaip vidutinius. Dirbo, vargo ir šį tą pasiekė, bet kažko labai netikėto nesukūrė. Tiesa, Regionų partija gal kiek geriau pasirodė nei būtų galima tikėtis prie tokio vargano rinkėjų aktyvumo, bet iš kitos pusės už to rezultato iš esmės stovi Širvintų rajajono administracinis resursas. Savo ruožtu galima argumentuoti, kad kiek silpniau nei tikėtasi pasirodė LSDP, bet jų daug rimtesnės problemos laukia artimiausioje ateityje, jei Blinkevičiūtė pasiliks lukštenti midijų Briuselyje.

Ar šie Europarlamento rinkimai gali kažką pasakyti apie būsimus Seimo rinkimus? Atskirais atvejais taip, bet bendrai – ne“.

V.Čmilytė-Nielsen: rezultatas geras, bet bus ką paanalizuoti prieš Seimo rinkimus

01:23

Vieną mandatą Europos Parlamento (EP) rinkimuose iškovojusio Liberalų sąjūdžio lyderė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen rezultatą laiko geru, bet pripažįsta, kad bus, ką paanalizuoti ruošiantis Seimo rinkimams.

„Kaip ir sakiau iki rinkimų, vienas mandatas būtų geras rezultatas. Tai vertinu tą vieną iškovotą mandatą kaip gerą rezultatą“, – žurnalistams sekmadienį sakė V.Čmilytė-Nielsen. 

„Be abejonės, bus tikrai ką paanalizuoti ruošiantis Seimo rinkimams“, – pridūrė ji, paklausta kaip vertina atotrūkį tarp Liberalų sąjūdžio ir Laisvės partijos. 

Pirminiais Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK), Liberalų sąjūdis EP rinkimuose gavo 5,3 proc. rinkėjų balsų bei vieną mandatą. Tuo metu Laisvės partija surinko 7,93 proc. rinkėjų balsų ir iškovojo vieną mandatą.

Politikės teigimu, pastarosios partijos elektoratas yra „šiek tiek kitoks“, tačiau ji džiaugėsi, kad EP bus „ne vienas liberalų atstovas, o du“. 

„Matyt, ir neaukštas dalyvavimo procentas Liberalų sąjūdžiui buvo neparankus“, – sakė V.Čmilytė-Nielsen. 

Liberalų sąjūdžio vedlys EP rinkimuose Eugenijus Gentvilas teigė, kad šiemet partija panaudojo pustrečio karto mažiau lėšų nei 2019-aisiais.

„Didžiuojuosi, kad iš esmės be pinigų mes sugebėjome pasiekti tą patį rezultatą“, – žurnalistams sakė E.Gentvilas. 

Jis teigė, kad jam buvo netikėta Laisvės partijos „stipri sėkmė“. 

„Galima spėti, kad vakar vykęs LGBT paradas (LGBTIQ eitynės Vilniuje – BNS) mobilizavo jų rinkėjus. Mes neturėjome tokios priemonės, instrumento kaip sumobilizuoti savo rinkėjus“, – kalbėjo E.Gentvilas. 

„O mes dar ir pinigų neturėjome. Tai nėra pasiteisinimas, tai pasididžiavimas, kad ir be pinigų galima pasiekti tą patį, ką prieš penketą metų turėjome“, – pridūrė jis. 

Europarlamentaro mandatą iškovojus antram Liberalų sąjūdžio sąraše buvusiam Petrui Auštrevičiui, E.Gentvilas teigė rezultatu nenusivylęs. 

„Jeigu nebūčiau dalyvavęs aš, spėju, kad mes būtume žemiau 5 proc. Dabar mes parodėme dviejų įdomių, patyrusių politikų pozicijas ir tautai tai galėjo būti priimtina“, – sakė E.Gentvilas.

EP rinkimus Lietuvoje laimėjo Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, iškovoję tris mandatus iš 11. Antri liko opoziciniai socialdemokratai su dviem mandatais.

 

Balsavusiųjų apklausos: Italijoje rinkimuose į EP pirmauja kraštutiniai dešinieji

01:22

Italijoje rinkimuose į Europos Parlamentą pirmauja premjerės Giorgios Meloni kraštutiniai dešinieji „Italijos broliai“, rodo balsavusiųjų apklausos.

Remiantis keliomis apklausomis, kurias skelbia transliuotojai RAI ir „Mediaset“ bei televizijos kanalai „La7“ ir „SkyTG24“, Italijos valdančioji partija rinkimuose į EP sulaukė 27–31 proc. rinkėjų palaikymo.

G.Meloni pergalė buvo plačiai prognozuojama atsižvelgiant į jos sėkmę 2022 metų rugsėjį vykusiuose nacionaliniuose rinkimuose, kai „Italijos broliai“ surinko 26 proc. balsų, ir jos neblėstantį populiarumą.

Giorgia Meloni / Matteo Nardone / ZUMAPRESS.com
Giorgia Meloni / Matteo Nardone / ZUMAPRESS.com

Per 2019 metų Europos Parlamento rinkimus Italijoje jos neofašistinių šaknų turinti partija buvo užsitikrinusi tik 6 proc. balsų.

Apklausų duomenimis, antroje vietoje liko kairioji Demokratų partija, surinkusi 21–25,5 proc. balsų, o trečia vieta atiteko „Penkių žvaigždučių judėjimui“, sulaukusiam 10–14 proc. rinkėjų palaikymo.

Prognozuojama, kad G.Meloni koalicijos sąjungininkai – Matteo Salvini kraštutinių dešiniųjų partija „Lyga“ ir dešinioji partija „Forza Italia“ – gaus 7–12 proc. balsų.

M.Salvini pirmavo 2019 metų Europos Parlamento rinkimuose, surinkęs 34 proc. balsų.

G.Meloni šių metų rinkimus į EP laikė referendumu dėl jos asmeninio vadovavimo, prašydama rinkėjų balsavimo biuleteniuose parašyti tiesiog „Giorgia“.

Ji pati dalyvavo rinkimuose, bet į Briuselį nevyks, nes EP nario mandatas nesuderinamas su nacionalinėmis politinėmis pareigomis.

Jei rezultatai bus patvirtinti artimiausiomis valandomis, bus atsigręžta į tai, ką G.Meloni darys su savo išaugusia įtaka Briuselyje.

Mandatų nelaimėjusi Darbo partija šauks tarybą, A.Mazuronis rinkimų štabe nepasirodė

01:19

Mandatų Europos Parlamento (EP) rinkimuose neiškovojusi Darbo partija rengs tarybos posėdį ir ieškos nesėkmės priežasčių, sako partijos pirmininko pavaduotojas Valentinas Bukauskas. 

„Rezultatai yra tokie, kokie yra (...). Neišvengiamai turėsime turėti tarybą, ji turės įvertinti rezultatus tiek prezidento, tiek Europos Parlamento ir priimti atitinkamus sprendimus“, – pirmadienio naktį paaiškėjus rinkimų rezultatams BNS sakė V.Bukauskas.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Valentinas Bukauskas
Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Valentinas Bukauskas

Kaip rodo pirminiai Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenys, EP rinkimuose Darbo partija surinko 1,63 proc. balsų ir mandatų negavo.

Iki tol „darbiečiai“ turėdavo savo atstovą Europos Parlamente. Pastarąsias kelias kadencijas Darbo partijai atstovavo buvęs jos pirmininkas Viktoras Uspaskichas.

Kovo mėnesį Darbo partijos būstinėje atlikta krata. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba paskelbė atliekanti ikiteisminį tyrimą dėl galimo daugiau nei 500 tūkst. eurų įgijimo apgaule imituojant ir nevykdant Europos Parlamento narių padėjėjų darbo funkcijų.

Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis partijos sekmadienį rinkimų štabe nepasirodė. Žurnalistams juo susisiekti nepavyko.

„Aš tikrai neturiu atsakymo (...). Skambinau, buvo parašęs, kad „esu renginyje“, daugiau pokalbių neturėjau“, – sakė V.Bukauskas.

Paklaustas, ar sekmadienį partiją palikus „darbiečių“ frakcijos Seime seniūnui Viktorui Fiodorovui, A. Mazuronio nepasirodymas štabe gali reikšti galimą jo pasitraukimą iš pareigų, partijos vicepirmininkas kalbėjo abstrakčiai.

„Čia klausimas yra ne man, o būtent lyderiui, bet, kaip ir minėjau, tai yra visgi – kas po to. Vienas gali palikti, kitas gali palikti, bet struktūra vis tiek yra kaip politinė dermė, ji niekur nedingsta“, – sakė V.Bukauskas

 

Ispanijoje rinkimus į EP laimėjo dešinieji

01:17

Ispanijos dešinioji Liaudies partija (PP) laimėjo sekmadienį vykusius rinkimus į Europos Parlamentą, nežymiai aplenkusi ministro pirmininko Pedro Sanchezo socialistus, rodo oficialūs rezultatai.

Suskaičiavus 99 proc. balsalapių, pergalė atiteko opozicinei PP, kuri, surinkusi 34,2 proc. balsų, turėtų gauti 22 mandatus. Socialistai su 30,2 proc. balsų turėtų turėti 20 mandatų, o kraštutinių dešiniųjų partija „Vox“ liko trečia su 9,6 proc. balsų ir šešiais mandatais.

Per ankstesnius 2019 metų Europos Parlamento rinkimus Ispanijos socialistai užėmė pirmąją vietą su didele persvara ir gavo 21 vietą, o PP turėjo 13 mandatų.

Nauja kraštutinių dešiniųjų frakcija „Se Acabo la Fiesta“ („Vakarėlis baigėsi“), kurią įkūrė prieštaringai vertinamas „YouTube“ turinio kūrėjas, debiutavo tvirtai – surinko apie 4,6 proc. balsų ir pateks į Europos Parlamentą su trimis vietomis.

Estijoje daugiausiai vietų EP užsitikrino socialdemokratai ir konservatoriai

01:15

Estijoje daugiausiai vietų – po du mandatus – Europos Parlamente užsitikrino Socialdemokratų partija (SDE) ir konservatoriai „Isamaa“ („Tėvynė“).

Po vieną mandatą atiteko Reformų, Centro ir kraštutinių dešiniųjų EKRE partijų atstovams.

Estijos Nacionalinis rinkimų komitetas paskelbė, kad šalyje balsavo 369 426 rinkėjai, arba 37,7 proc. visų rinkimų teisę turinčių piliečių.

Didžiausias rinkėjų aktyvumas – 51,4 proc. – užfiksuotas Tartu mieste.

Daliniai rezultatai: palaikymas Vengrijos premjero V.Orbano partijai EP rinkimuose smuko

01:14

Rinkėjų palaikymas rinkimuose į Europos Parlamentą Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbano partijai „Fidesz“, palyginus su ankstesniu balsavimu, sumažėjo, rodo daliniai rezultatai.

Tai gali būti prasčiausias dešiniojo sparno partijos rezultatas per visą 14 metų valdymo laikotarpį.

Viktoras Orbanas / Szilard Koszticsak / AP
Viktoras Orbanas / Szilard Koszticsak / AP

Suskaičiavus daugiau nei pusę balsų, „Fidesz“ gavo daugiau nei 43 proc. balsų, o 2019-aisiais ji laimėjo 52 procentus balsų.

Eurokomisaras V.Sinkevičius ketina dirbti Europos Parlamente

00:58

Lietuvos eurokomisaras, atsakingas už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę Virginijus Sinkevičius dirbs kitos kadencijos Europos Parlamente (EP).

Pirminiais Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, V.Sinkevičius į EP išrinktas pagal opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ sąrašą.

„Taip, turbūt taip“, – BNS pirmadienio naktį sakė politikas paklaustas, ar planuoja dirbti EP.

„Aš tikiuosi pirmiausia, kad mes kelsime tuos klausimus, apie kuriuos kalbėjome, – tiek apie gynybos pajėgumų stiprinimą, tiek europinio finansavimo paiešką, bendrą suvokimo apie gynybą Europos Sąjungoje, galų gale apie socialinius klausimus – mes norime, kad jie būtų aptarinėjami Europos Parlamente, būtina, kad jie būtų aptarinėjami Europos Parlamente, tik tuo atveju žmonės jausis, kad ta europinė politika yra arčiau jų“, – kitos kadencijos EP uždaviniu vardijo V.Sinkevičius.

Robertas Riabovas/BNS/Virginijus Sinkevičius
Robertas Riabovas/BNS/Virginijus Sinkevičius

Anot jo, darbas naujajame Europos Parlamente nebus lengvas, nes parlamento sudėtis bus labai fragmentuota.

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis savo ruožtu sakė esąs patenkintas rinkimų rezultatu.

„Tikrai nelengva buvo, jūs matote, kokie buvo skaičiai, ir kitos partijos, kurios dešimt metų gyvuoja, liko sąrašo apačioje, bet nesvarbu – mes žiūrime į save“, – žurnalistams pirmadienio naktį teigė S.Skvernelis.

Kaip rodo pirminiai Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenys, EP rinkimus Lietuvoje laimėjo Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, iškovoję tris mandatus iš 11. Antri liko opoziciniai socialdemokratai su 17,67 proc. balsų ir dviem mandatais.

Šešios partijos, tarp jų ir Demokratų sąjunga, iškovojo po vieną mandatą.

Dėl 11 europarlamentarų mandatų varžėsi 14 partijų ir viena koalicija, iškėlę 319 kandidatų.

Pirminiais duomenimis, šiemet EP rinkimuose balsavo 28,35 proc. rinkėjų.

A.Armonaitė: rezultatai rodo geras Laisvės partijos perspektyvas prieš Seimo rinkimus

00:57

Mandatą Europos Parlamento (EP) rinkimuose iškovojusios Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė sako, kad tai rodo geras jos vadovaujamos politinės jėgos perspektyvas prieš spalį vyksiančius Seimo rinkimus.

„Puiki perspektyva (Seimo rinkimuose – BNS). Vienintelė tikra gyventojų apklausa, vieninteliai tikri reitingai yra rinkimai, šie rinkimai parodė – Laisvės partija yra ketvirta Lietuvoje, aštuoni procentai“, – žurnalistams pirmadienio naktį sakė A.Armonaitė.

„Man asmeniškai norėjosi, kad dar daugiau žmonių ateitų balsuoti, manau, kai jų ateis daugiau, tas rezultatas gali būti ir dar geresnis“, – teigė Laisvės partijos lyderė. 

Pirminiais Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, EP rinkimuose Laisvės partija surinko 7,93 proc. rinkėjų balsų ir iškovojo vieną mandatą. Jis atiteko sąrašo lyderiui, buvusiam Konstitucinio Teismo pirmininkui Dainiui Žalimui.

Politikas teigė manantis, jog jo dalyvavimas rinkimuose padėjo pritraukti partijai balsų.

„Sunku pasakyti, ko tikiesi, kada prezidento rinkimuose strateginis balsavimas atsisuko konkrečiai prieš mane, tai aš džiaugiuosi, kad šiuo atveju jis suveikė priešingai. Mano dalyvavimas Laisvės partijos sąraše padėjo pritraukti partijai balsų. (...) Tai tikrai geras rezultatas, žinant, kad tai viena iš valdančiųjų partijų. Paprastai tai nėra pats geriausias fonas dalyvaujant rinkimuose Lietuvoje“, – sakė D.Žalimas.

„Aštuoni procentai yra tikrai fantastinis rezultatas. Manau, kad galima pasiekti dar daugiau ateityje“, – pridūrė jis.

Sėkmės EP rinkimuose atveju D.Žalimas žadėjo įstoti į Laisvės partiją. Jis tą ketina padaryti artimiausiu metu.

„Aš visada, ką žadu, tą ir padarau“, – sakė D.Žalimas.

VRK duomenimis, EP rinkimus Lietuvoje laimėjo Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, iškovoję tris iš 11 mandatų, konservatorius rinkosi 20,92 proc. rinkėjų.

Antri rinkimuose liko opoziciniai socialdemokratai su 17,67 proc. balsų ir dviem mandatais.

Pirminiais duomenimis, šiemet EP rinkimuose balsavo 28,35 proc. rinkėjų.

EP narių kadencija trunka penkerius metus.

M.Lingė: EP rezultatai rodo, kad Seimo rinkimuose laukia „rimta kova“

00:55

Konservatoriams Europos Parlamento (EP) rinkimuose iškovojus tris mandatus, štabo vadovas Mindaugas Lingė sako, kad tokie rezultatai prognozuoja „rimtą kovą“ rudenį vyksiančiuose Seimo rinkimuose.

„Panašu, kad Tėvynės Sąjunga tvirtina tą reitingų paneigimo, tikimybių pranokimo tendenciją. Galime džiaugtis šiandien pergale, džiaugiamės koalicijos partnerių geru pasirodymu. Ir matome, kad pagal tų mandatų gavimo skaičių, žiūrint į artėjantį rudenį, kuris netrukus čia ir ištiks, tikrai gali būti principinga, rimta kova dėl būsimo Seimo sudėties“, – žurnalistams pirmadienį naktį sakė M.Lingė.

Seimo rinkimai vyks spalio 13-ąją. Apklausų duomenimis, daugiausia gyventojų palaikymo turi Lietuvos socialdemokratų partija.

„Tie galios svertai, kurie jau formavo Vyriausybę, aktyviai gal jau ir dalinosi ministerijas, gali tekti dar padirbėti dėl tų mandatų ir galėsime turėti tą konkurencinę kovą ir ginti toliau provakarietiškas liberalias vertybes“, – sakė politikas.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Mindaugas Lingė
Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Mindaugas Lingė

Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenys (VRK) rodo, kad konservatoriai gavo daugiau nei 20 proc. balsų ir iškovojo tris mandatus. Pirminiais duomenimis, jie atitenka iki šiol EP dirbusiems Andriui Kubiliui ir Rasai Juknevičienei, taip pat Pauliui Saudargui.

Pastarasis į dabartinės kadencijos Seimą išrinktas kaip vienmandatininkas. Tai reiškia, jog išvykus dirbti į EP konservatoriai Lietuvos parlamente neteks vieno frakcijos nario.

Vis tik M. Lingė teigė nemanantis, kad politikas galėtų atsisakyti EP mandato.

„Jeigu tuos duomenis patvirtins VRK, (...) nustebtume, jei jis dėl kažkokių motyvų atsisakytų laimėjęs mandatą vykti ir atstovauti“, – kalbėjo konservatorių štabo vadovas.

Antrieji rinkimuose liko socialdemokratai, iškovoję du mandatus. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų koalicijos partneriai – Laisvės partija ir Liberalų sąjūdis – iškovojo po vieną mandatą.

Europos Parlamento duris praversiantis P.Gražulis nesulaiko džiaugsmo: „Dar kažkaip sunku patikėt“

00:52

Mandatą į Europos Parlamentą gavęs Petras Gražulis, kuris per apkaltą buvo pašalintas iš Seimo, džiaugiasi rezultatu ir sako, kad tuo netgi dar sunku patikėti. Jis 15min atskleidė, prie kurios politinės jėgos ketina prisijungti, ko sieks ten dirbdamas ir ką pasiims į savo komandą.

Vyriausiosios rinkimų komisijos išankstiniais duomenimis, P.Gražulio atstovaujama Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai) EP rinkimuose sulaukė 36 tūkst. 890 balsų, o partijos sąrašo lyderis P.Gražulis, surinkęs 18 tūkst. 464 reitingo balus, gavo mandatą EP.

 

 

Jis 15min sakė vis dar netikintis tuo, kas įvyko.

Plačiau skaitykite čia:

A.Veryga žada tęsti B.Ropės darbus

00:44

Pagal preliminarius duomenis, į Europos Parlamentą nuo LVŽS važiuos Aurelijus Veryga, pagal pirmumo balsus gerokai aplenkęs ligšiolinį europarlamentarą Bronį Ropę.

A.Veryga sakė, kad rezultatus matant jausmas yra geras – kaip padarius darbą ir žinant, kad „mūsų rinkėjas bus atstovaujamas“.

Lukas Balandis / BNS nuotr./Aurelijus Veryga
Lukas Balandis / BNS nuotr./Aurelijus Veryga

Jis teigė, kad vienas iš pažadų rinkėjams – toliau atstovauti žemdirbiams. Esą gal jis pats ir norėtų rinktis kiek kitą komitetą, vis dėlto ketinąs dirbti Žemės ūkio komitete.

Kitos idėjos, kaip sakė A.Veryga, konservatyvios – dėl migracijos, šeimų politikos. Jis žadėjo, kad ir „sveiko proto žaliosios idėjos“ ras vietos darbotvarkėje, bet tai neturėtų būti „žaliasis diktatas“.

Kas yra išrinkti į Europos Parlamentą?

00:41

Paskelbti 2024 m. Europos Parlamento rinkimų Lietuvoje rezultatai. Daugiausia – 3 mandatus – 2024 m. Europos Parlamento rinkimuose iškovojo Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai TS-LKD). Už šią partiją balsavo 20,93 proc. rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.

Du mandatus iškovojo Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP). Už šią partiją balsavo 17,64 proc. rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.

Po vieną mandatą iškovojo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), Laisvės partija, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ (DS), Laisvės partija (LP), Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS), Tautos ir teisingumo sąjunga (TTS) ir Liberalų sąjūdis (LS).

Išrinkti Lietuvos europarlamentarai yra Andrius Kubilius, Rasa Juknevičienė ir Paulius Saudargas (TS-LKD), Vilija Blinkevičiūtė ir Vytenis Povilas Andriukaitis (LSDP), Aurelijus Veryga (LVŽS), Dainius Žalimas (LP), Virginijus Sinkevičius (DS), Waldemaras Tomaszewskis (LLRA-KŠS), Petras Gražulis (TTS) ir Petras Auštrevičius (LS).

Už LVŽS balsavo 8,94 proc. rinkėjų, už Laisvės partiją – 7,93 proc. rinkėjų, už Demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos“ – 5,84 proc. rinkėjų, LLRA-KŠS – 5,68 proc. rinkėjų, Tautos ir teisingumo sąjungą – 5,35 proc. rinkėjų, Liberalų sąjūdį – 5,31 proc. rinkėjų.

Lietuvos regionų partija gavo 5,15 proc. balsų, Lietuvos žaliųjų partija – 3,97 proc. balsų, Nacionalinis susivienijimas – 3,72 proc. balsų, Taikos koalicija – 3,44 proc. balsų, Darbo partija – 1,63 proc. balsų, Krikščionių sąjunga – 1,35 proc. balsų, „Laisvė ir teisingumas“ – 1,22 proc. balsų.

Rinkimuose balsavo 28,4 proc. balso teisę turinčių rinkėjų.

Lietuva EP rinkimuose renka 11 europarlamentarų.

2019 m. Europos Parlamento rinkimuose Lietuvoje daugiausia mandatų – 3 – iškovojo Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai. Už juos balsavo 19,58 proc. rinkėjų.

Po du mandatus iškovojo LSDP, už kuriuos balsavo 15,88 proc. rinkėjų, ir LVŽS, už kuriuos balsavo 12,56 proc. rinkėjų.

Po vieną mandatą iškovojo Darbo partija (8,99 proc. rinkėjų balsų), Liberalų sąjūdis (6,59 proc. rinkėjų balsų), visuomeninis rinkimų komitetas „Aušros Maldeikienės traukinys“ (6,51 proc. rinkėjų balsų) ir „Valdemaro Tomaševskio blokas“, už kurį balsavo 5,50 proc. rinkėjų.

2019 m. rinkimuose į Europos Parlamentą balsavo 53,48 proc. rinkėjų.

W.Tomaszewskis: šiemet už partiją balsavo daugiau rinkėjų nei prieš penkerius metus

00:39

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) pirmininkas ir rinkimų sąrašo vedlys Waldemaras Tomaszewskis  sako, kas šiemet partija gavo daugiau balsų nei prieš penkerius metus. 

„Gavome didesnį palaikymą. Tada turėjome 5,3 proc. (rinkėjų paramą – BNS) dabar – 5,7 procento, negalutiniais duomenis. Yra didėjimas. Tai džiugina“, – sekmadienį žurnalistams Lenkų kultūros namuose Vilniuje laukiant rinkimų rezultatų sakė partijos pirmininkas.

Jis pabrėžė, kad už LLRA-KŠS balsavo ne tik Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose, bet ir kitur. 

„Taip pat yra labai geri rezultatai kai kuriose savivaldybėse. Laimėjome ne tik Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose, bet ir Visagine užėmėme pirmą vietą, o Trakuose dalijamės pirmą0antrą. Aišku, Šalčininkų rajone pasiektas rekordas – 84 procentai“, – teigė W.Tomaszewskis. 

LLRA-KŠS lyderis pabrėžė, kad iškovoto mandato kitam LLRA-KŠS nariui neužleis. 

Ši kadencija Europos Parlamente jam bus ketvirtoji. 

W.Tomaszewskis taip pat pabrėžė, kad rudenį jis LLRA-KŠS ves į Seimo rinkimus. 

„Tie rinkimai bus labai svarbūs“, – tvirtino politikas.

W.Tomaszewskis šiuo metu yra vienintelis LLRA-KŠS atstovas Europos Parlamente. 

R.Karbauskis: vieną mandatą lėmė rinkėjų aktyvumas

00:34

Opozicinių „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis sako, jog vieną partijos mandatą Europos Parlamento (EP) rinkimuose lėmė mažas rinkėjų aktyvumas. 

„Bet esmė yra ta, kad prie tokio aktyvumo daug partijų peržengė penkis procentus ir atitinkamai pagal mūsų dalmenį, matyt, nebeišėjo“, – žurnalistams štabe sakė politikas.

„Norėjosi dviejų. Socdemų pirmininkė norėjo trijų. Dar kažkas norėjo keturių. Visi kažkiek prarado dėl to, kad labai daug kas gavo. Tikimės, kad kolegos, kurie pirmąsyk gavo mandatą, jie aktyviai dirbs ir papildys Lietuvos pastangų derlių“, – pridūrė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas. 

Lukas Balandis / BNS nuotr./Aurelijus Veryga, Bronis Ropė, Ramūnas Karbauskis
Lukas Balandis / BNS nuotr./Aurelijus Veryga, Bronis Ropė, Ramūnas Karbauskis

Suskaičiavus balsus 1892 apylinkėse iš 1985, LVŽS su 8,95 proc. balsų gauna vieną mandatą. Į Briuselį turėtų vykti pirmas sąraše buvęs ir po reitingavimo išlikęs parlamentaras Aurelijus Veryga.

Pasak R.Karbauskio, spalį vyksiančiuose Seimo rinkimuose vaizdas bus kitoks dėl didesnio rinkėjų aktyvumo, o LVŽS turi ruoštis kovai antruose turuose. 

„Tos trys partijos, kurios dabar yra priekyje, jos tikriausiai bus pagrindinės kovotojos antruose turuose. Aišku, konservatoriai, antruose pralaiminės. Tai ir tas mano siūlymas, kad mes su socialdemokratais sudarytumėme (susitarimą – BNS), kad tose apygardose, kur susidursime su konservatoriais ir liberalais, lieka galioti (susitarimas palaikyti vienas kitą – BNS), ir tokiu atveju antrieji turai gali būti sėkmingi tradicinių vertybių politikams“, – sakė R.Karbauskis.

Pirminiais duomenimis, šiemet EP rinkimuose balsavo 28,35 proc. rinkėjų.

EP narių kadencija trunka penkerius metus.

Seimo rinkimai vyks spalio 13 dieną.

Ispanijoje rinkimus į EP laimėjo dešinieji

00:32

Ispanijos dešinioji Liaudies partija (PP) laimėjo sekmadienį vykusius rinkimus į Europos Parlamentą, nežymiai aplenkusi ministro pirmininko Pedro Sanchezo socialistus, rodo oficialūs rezultatai.

Suskaičiavus 99 proc. balsalapių, pergalė atiteko opozicinei PP, kuri turėtų gauti 22 mandatus. Socialistai turėtų turėti 20 mandatų, o kraštutinių dešiniųjų partija „Vox“ liko trečia su šešiais mandatais.

I.Kalpokas: P.Gražulio fenomenas nestebina

00:28

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) politologas Ignas Kalpokas, vertindamas preliminarius rinkimų rezultatus teigė, I.Kalpoko manymu, reikėtų palaukti galutinių rezultatų, kad būtų galima pasakyti, ar tikrai skandalingasis Petras Gražulis užsitikrino mandatą Europos parlamente. 

„Bendras kandidatų ir politinių jėgų laukas yra pakankamai blankus, o rinkėjai ieško vis radikalesnių antisisteminių alternatyvų, ką pamatėme jau per prezidento rinkimus, tai P.Gražulio retorika šioje plotmėje turbūt buvo ryškiausia. Jei galiausiai P.Gražulis gautų mandatą, tai reikštų vieną – jis puikiai išsiskyrė iš minios, ką moka labai gerai daryti“, – tvirtino politikos ekspertas. 

Eriko Ovčarenko / BNS nuotr./Ignas Kalpokas
Eriko Ovčarenko / BNS nuotr./Ignas Kalpokas

 

I.Kalpoko vertinimu, agitacinės rinkimų kampanijos buvo gerokai blankesnės dėl kelių priežasčių – EP rinkimai nėra ypatingai įdomūs rinkėjams, todėl politinės jėgos galėjo užsimanyti sutaupyti, ir buvo sudėtinga konkuruoti su prieš Prezidento rinkimus išaugusiais reklamos kaštais. 

Eksperto vertinimu, aršesnė kova virė tarp politinių jėgų, kurios bandė viena iš kitos „pavogti“ barjero įveikimui reikalingus balsus. 

„Taikos koalicija ir P.Gražulio partija labai akivaizdžiai konkuravo dėl to paties elektorato simpatijų, dėl to jų reklamos buvo tikrai nemažai. Kitos politinės jėgos greičiausiai šiek tiek kitaip vertino kaštų ir naudos santykį“, – teigė ekspertas.  

V.Blinkevičiūtė baksnojo į rinkėjų aktyvumą

00:25

Po vidurnakčio į LSDP rinkimų štabą sugrįžusi partijos pirmininkė europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė sakė, kad rinkimų rezultatai parodė, jog socialdemokratai yra stiprūs, tai – geras startas į Seimo rinkimus.

Ji akcentavo, kad partija neprarado nė vienos EP nario vietos – kaip ir 2019-2024 metų, taip ir būsimąją kadenciją Briuselyje dirbs du socialdemokratai.

Robertas Riabovas/BNS/Vilija Blinkevičiūtė
Robertas Riabovas/BNS/Vilija Blinkevičiūtė

„Du mandatai yra mūsų išlaikyti, vadinasi, mes turime visoje Lietuvoje žmonių pasitikėjimą. Ačiū jiems“, – į partijos bičiulius kreipėsi LSDP lyderė.

Ji aiškino, kad tai, jog LSDP nepagerino savo rezultato, priklausė ir nuo EP rinkimų aktyvumo.

Pasak V.Blinkevičiūtės, kai į rinkimus atėjo vos 28 proc. rinkėjų, tikėtis, daugiau dalinant 11 mandatų, yra labai sudėtinga. Esą jeigu aktyvumas būtų toks, kaip per prezidento rinkimus, būtų kitas reikalas. 

Liberalų sąjūdžio lyderis E.Gentvilas pralaimėjo P.Auštrevičiui

00:23

Valdantysis Liberalų sąjūdis rinkimuose į Europos Parlamentą surinko 5,3 proc. ir gavo vieną mandatą. Tačiau į Briuselį nevažiuos dirbti sąrašo lyderis parlamentaras Eugenijus Gentvilas, deklaravęs, kad jau yra pasirengęs šiam darbui.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Petras Auštrevičius
Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Petras Auštrevičius

E.Gentvilą pagal reitingavimo balus į antrą vietą nustūmė ir be mandato paliko dabartinis europarlamentaras Petras Auštrevičius.

LSDP – staigmena: į Europos Parlamentą išrinktas V.P.Andriukaitis, be mandato liko J.Olekas

00:19

LSDP rinkimuose į Europos Parlamentą laimėjo du mandatus, tiek pat, kiek ir turėjo. Tačiau vienas socialdemokratų atstovas pasikeis. Mandatą laimėjo sąrašo lyderė Vilija Blinkevičiūtė, kuri, tiesa, dar nesako, ar važiuos į Briuselį, ar, sėkmės Seimo rinkimuose atveju, sieks premjerės posto.

Irmanto Gelūno / BNS nuotr./LSDP nariai Europos Parlamento rinkimų rezultatų laukė restorane ELVEN
Irmanto Gelūno / BNS nuotr./LSDP nariai Europos Parlamento rinkimų rezultatų laukė restorane ELVEN

Antruoju sąraše buvęs europarlamentaras Juozas Olekas po reitingavimo nukrito į trečią vietą ir užleido mandatą Vyteniui Povilui Andriukaičiui, buvusiam eurokomisarui. 

Robertas Riabovas/BNS/Vytenis Povilas Andriukaitis, Juozas Olekas
Robertas Riabovas/BNS/Vytenis Povilas Andriukaitis, Juozas Olekas

Pasak LSDP rinkimų štabo vadovo R.Duchnevičiaus, EP rinkimų rezultatai LSDP yra geri. 

„Mes nepralaimėjome tai partijai (konservatoriams), nes viską parodys Seimo rinkimai. Šiuo atveju mes matuojame tikrai mažą rinkėjų aktyvumą.

Šiuo atveju mes laikome, kad rinkimus mes, kaip socialdemokratai, padarėme gerus. Aišku, visada gali būti geriau, bet šiuo atveju manome, kad turime tiek, kiek buvome užsibrėžę“, – aiškino jis.

Iš Seimo pašalintas P.Gražulis išrinktas į Europos Parlamentą

00:11

Paskelbus Europos parlamento (EP) 2024 m. rinkimų rezultatus, paaiškėjo, kad iš Seimo per apkaltą pašalintas Petras Gražulis pateko į EP. Jo vadovaujama Tautos ir teisingumo sąjunga gavo 5,35 proc. rinkėjų balsų.

Šios partijos sąrašo lyderis Petras Gražulis gavo daugiausiai pirmumo balsų.

G.Landsbergis: „Solidus rezultatas“

00:07

Konservatorių partijos lyderis, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sveikina bendrapartiečius ir koalicijos partnerius Seime su Europos Parlamento rinkimų rezultatais.

Jis pabrėžė, kad jo vadovaujamos partijos rezultatas rinkimuose yra solidus.

Gabrielius Landsbergis / Irmantas Gelūnas nuotr.
Gabrielius Landsbergis / Irmantas Gelūnas nuotr.

„Dėkojame rinkėjams už pasitikėjimą ir pergalę šiuose rinkimuose. Sveikiname su gerais rezultatais bei iškovotais mandatais ir abi koalicijos partneees. Tai – solidus tiek mūsų partijos, tiek ir visos koalicijos rezultatas bei geras valdančiosios koalicijos nuveiktų darbų įvertinimas“, – 15min perduotame komentare teigė G.Landsbergis.

Jis taip pat džiaugėsi tuo, kad EP rinkimus tiek Lietuvoje, tiek Europos Sąjungoje laimėjo „mūsų šeimos – Europos Liaudies partijos atstovaujamos – centro dešinės jėgos“.

„Svarbu, kad Rusijos karo prieš Ukrainą, o kartu ir Europą metu rinkėjai suteikė didžiausią pasitikėjimą solidžioms, patikrintoms ir pro-europietiškoms politinėms jėgoms“, – sakė konservatorių lyderis.

Paskelbti EP rinkimų rezultatai: Lietuvoje daugiausia mandatų gavo konservatoriai

00:06 Atnaujinta 00:13

Paskelbti 2024 m. Europos Parlamento rinkimų Lietuvoje rezultatai. Daugiausia – 3 mandatus – 2024 m. Europos Parlamento rinkimuose iškovojo Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai TS-LKD).

Du mandatus iškovojo Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP).

Po vieną mandatą iškovojo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), Liberalų sąjūdis (LS), Demokratų partija „Vardan Lietuvos“, Laisvės partija, Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga ir Tautos ir teisingumo sąjunga.

Suskaičiavus balsus 1892 apylinkėse iš 1985, konservatorius rinkosi 20,92 proc., socialdemokratus – apie 17,67 proc. rinkėjų. LVŽS surinko 8,95 proc. balsų, Laisvės partija – 7,92 proc., „Vardan Lietuvos“ – 5,84 proc., LLRA-ŠS – 5,66 proc., Tautos ir teisingumo sąjunga 0 5,35 proc., Liberalų sąjūdis – 5,30 proc., Lietuvos regionų partija – 5,16 proc., Lietuvos žaliųjų partija – 3,95 proc.

Rinkimuose balsavo 28,4 proc. balso teisę turinčių rinkėjų.

Lietuva EP rinkimuose renka 11 europarlamentarų.

2019 m. Europos Parlamento rinkimuose Lietuvoje daugiausia mandatų – 3 – iškovojo Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai. Už juos balsavo 19,58 proc. rinkėjų.

Po du mandatus iškovojo LSDP, už kuriuos balsavo 15,88 proc. rinkėjų, ir LVŽS, už kuriuos balsavo 12,56 proc. rinkėjų.

Po vieną mandatą iškovojo Darbo partija (8,99 proc. rinkėjų balsų), Liberalų sąjūdis (6,59 proc. rinkėjų balsų), visuomeninis rinkimų komitetas „Aušros Maldeikienės traukinys“ (6,51 proc. rinkėjų balsų) ir „Valdemaro Tomaševskio blokas“, už kurį balsavo 5,50 proc. rinkėjų.

A.Kubilius skelbia, kurie konservatoriai tampa europarlamentarais

00:04

Konservatorių sąrašo lyderis Andrius Kubilius teigia, jog partija laimėjo tris mandatus.

Jis teigia, kad reitingavimo duomenys rodo, jog darbus Europos Parlamente tęs jis ir Rasa Juknevičienė bei trečią mandatą gavęs Seimo vicepirmininkas Paulius Saudargas.

V.Blinkevičiūtė: matyt, bus du mandatai

23:52 Atnaujinta 23:57

Socialdemokratų lyderė Vilija Blinkevičiūtė LRT studijoje pripažino, kad partija, matyt, gaus du mandatus.

Robertas Riabovas/BNS/Vilija Blinkevičiūtė
Robertas Riabovas/BNS/Vilija Blinkevičiūtė

Ji pripažino, kad tam įtakos turėjo ir nedidelis rinkėjų aktyvumas. V.Blinkevičiūtė yra sąrašo lyderė. Antras – taip pat europarlamentaras Juozas Olekas. LRT televizijos duomenimis, J.Oleką pagal reitingavimą aplenkė Vytenis Povilas Andriukaitis.

V.Blinkevičiūtė rezultatą įvertino kaip gerą, nes išlaiko turėtus du mandatus, bet pabrėžė, kad toks rezultatas geras yra turint omeny mažą rinkėjų aktyvumą, kuris palankus konservatoriams.

V.Blinkevičiūtė dar negalėjo atsakyti, ar vyks dirbti į Briuselį. Ji teigė, kad dėl to dar tarsis su kolegomis partijoje.

LVŽS skelbia gausianti tik vieną mandatą: jo kaina – 477 tūkst. eurų

23:44

Iki vidurnakčio, kai pasirodys oficialūs pirmieji rezultatai, partijos dalijasi savo turimais duomenimis. Jie nėra labai džiugūs LVŽS, kadangi jie greičiausiai turės tenkintis tik vienu mandatu.

Panašu, kad ilgametį europarlamentarą Bronį Ropę pakeis Aurelijus Veryga.

LVŽS į šiuos rinkimus investavo daugiausia – net 477 140 eurų.

Lukas Balandis / BNS nuotr./Ramūnas Karbauskis, Bronis Ropė ir Aurelijus Veryga
Lukas Balandis / BNS nuotr./Ramūnas Karbauskis, Bronis Ropė ir Aurelijus Veryga

LVŽS duomenimis, konservatoriai laimės tris mandatus, socialdemokratai – du, po vieną gaus LLRA-KŠS, Laisvės partija, Liberalų sąjūdis, „Vardan Lietuvos“ ir Petro Gražulio Tautos ir teisingumo sąjunga. 

Slovakijos premjero R.Fico partija pripažino pralaimėjimą rinkimuose į EP liberalams

23:37

Slovakijos ministro pirmininko Roberto Fico kairioji nacionalistinė partija „Smer-SD“ sekmadienį pripažino pralaimėjimą rinkimuose į Europos Parlamentą opoziciniams liberalams.

Tomas Benedikovic / AP
Tomas Benedikovic / AP

Rinkimai vyko praėjus kelioms savaitėms po to, kai R.Fico buvo sunkiai sužeistas per pasikėsinimą nužudyti.

„Smer-SD“ savo „Facebook“ puslapyje išreiškė „sveikinimus rinkimų nugalėtojai „Progresyviajai Slovakijai“ ir naujiesiems Europos Parlamento nariams“.

Socialdemokratų duomenimis, pirmauja jie ir konservatoriai

23:32

Artėjant vidurnakčiui socialdemokratų rinkimų štabo vadovas Robertas Duchnevičius sakė, kad iš neoficialių duomenų matyti, jog LSDP išlieka viena EP rinkimų lyderių. 

„Liko suskaičiuoti turbūt apie 50 tūkst. balsų. Laukiame galutinių rezultatų. Turbūt fotofinišas viską lems“, – LSDP rinkimų štabe žurnalistams teigė jis. 

Socialdemokratų duomenimis, šiuo metu, suskaičiavus didžiąją dalį rinkėjų balsų pirmauja jie ir konservatoriai. 

Kol kas esą sunku pasakyti, kiek europarlamentarų mandatų pelnys LSDP – du ar tris.

Yra partijų, kurios, anot jo, dalijasi po vieną europarlamentaro mandatą.

Pasak R.Duchnevičiaus, pagal iš rinkimų apylinkių gaunamus duomenis, matyti, kad pakankamai nemažai rinkėjų balsų gavo P.Gražulio partija, Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga, Lietuvos regionų partija. 

„Tų partijų atstovai tikrai palaikymą savotišką gavo. O patys matėme, kad aktyvumas nebuvo didelis ir jis turbūt daug ką lemia, nes ta praėjimo kartelė yra mažesnė“, – kalbėjo LSDP rinkimų štabo vadovas.

V.Čmilytė-Nielsen mano, kad turi vieną mandatą

23:29

Liberalų sąjūdžio lyderė, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen mano, kad Liberalų sąjūdis turi vieną mandatą. Anot jos, tai rodo preliminarūs duomenys, bet reikia dar sulaukti oficialių duomenų.

Liberalai dabar turi vieną europarlamentarą – Petrą Auštrevičių. Tačiau jis sąraše yra antras. Pirmas – sąrašo lyderis Seimo narys Eugenijus Gentvilas, kuris teigia pasirengęs važiuoti dirbti į Europos Parlamentą. Tačiau viskas paaiškės po rinkėjų reitingavimo.

Ž.Pinskuvienė dar nedrįsta sakyti, kad gavo mandatą

23:26

Lietuvos regionų partijos sąrašo lyderė Živilė Pinskuvienė sako dar nežinanti, ar užsitikrino mandatą Europos Parlamente.

„Nieko nežinau, tikrai nežinau. Žinočiau, tai pasakyčiau. Neturime duomenų. Sakė, kad Vilniaus, Kauno trūksta, dar kažko trūksta“, – 15min sakė Širvintų rajono merė.

Jeigu Ž.Pinskuvienė užsitikrintų mandatą EP, jai tektų spręsti – ar jo neatsisakyti ir keliauti dirbti į EP, ar atsisakyti ir toliau likti vadovauti Širvintų rajonui. Ji jau ne kartą pareiškė, kad tokiu atveju važiuotų dirbti į Europos Parlamentą.

M.Jurkynas: rinkėjų pasyvumas – dėsningas 

23:23

Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, politikos ekspertas Mindaugas Jurkynas 15min teigė nebuvęs nustebintas tokio mažo rinkėjų aktyvumo ir pridūrė, kad greičiausiai tai susiję su prioritetais, kurie atveda žmones prie balsadėžių. 

Dar prieš rinkimus spėjęs galimą rinkėjų dalyvavimą, politologas tvirtino, kad galėtų ateiti apie 30 proc., tad galutiniai rezultatai jo nenustebino.

Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Mindaugas Jurkynas
Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Mindaugas Jurkynas

„Lyginant su 2009 metais, kai atėjo apie 21 proc., dabar turime 28 proc. Didesnis rinkėjų skaičius galėtų būti susijęs su tuo, kad prie balsadėžių atėjo galbūt labiau praprususi rinkėjų karta. 

Antras dalykas, Ukrainos karas mobilizuoja žmones. Ir sakyčiau, kad trečiu dalyku galėtų būti tai, kad dar ne visiškai atvėso nuotaikos po antrojo prezidentų rinkimų turo“, – svarstė politikos ekspertas.

Pasak M.Jurkyno, rinkimai į Europos Parlamentą įprastai yra laikomi antraeilės svarbos, tad nenuostabu ir dėsninga, kad pritraukia mažiau rinkėjų. 

Tačiau, pasak eksperto, rudenį renkant Seimą, balso teisę turintys piliečiai turėtų vėl mobilizuotis ir pasiekti maždaug 50 proc. aktyvumą.

P.Gražulis: „Ne, mandato tikrai negavau“

23:14

„Valstiečių“ lyderiui Ramūnui Karbauskiui paskelbus, kad iš Seimo pašalintas Tautos ir teisingumo sąjungos vadovas Petras Gražulis greičiausiai gavo mandatą Europos Parlamente, jis pats tikina, kad jo turimi duomenys to nerodo, kadangi didžiuosiuose miestuose ir ypač Vilniuje sulauks mažiau balsų nei regionuose.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Petras Gražulis
Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Petras Gražulis

„Ne, mandato tikrai negavau, nes be Vilniaus gaučiau, bet Vilniuje praktiškai nieko negausiu. Vilnius, didmiesčiai tikrai pakeis rezultatus“, – 15min sakė P.Gražulis.

Jis tvirtino nežinantis, kokiais duomenimis remiasi R.Karbauskis.

„Nežinau, ką jis kalba, bet mes tokius turime duomenis“, – pabrėžė EP mandato siekiantis politikas.

A.Kubilius: dar neaišku, ar bus trys mandatai

23:05

Konservatorių sąrašo EP rinkimuose lyderis Andrius Kubilius sakė, kad sunku pasakyti, kaip tarp Lietuvos partijų pasiskirstys mandatai.

„Mes ir socdemai tikrai gauname po du mandatus, ar mes gausime ir trečią mandatą, paaiškės vėliau, nes formulė yra pakankamai sofistikuota. Jeigu daugiau partijų perlips penkių procentų barjerą, gali būti, kad liksime su dviem, bet gali būti, kad gausime ir trečią mandatą“, – kalbėjo A.Kubilius.

Pasak jo, rinkimuose visoje Europos Sąjungoje geriausiai atrodo Europos liaudies partija, kurios europinei partijų šeimai priklauso ir TS-LKD. Tuo metu kairieji, žalieji ir liberalai praranda mandatus, o kraštutinės dešinės partijos gali gauti daugiau vietų EP.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai laukia Europos Parlamento rinkimų rezultatų
Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai laukia Europos Parlamento rinkimų rezultatų

„Bet iki galo yra neaiški jų afiliacija. Žinome, kad Europos konservatoriai ir reformistai (...), jie prisideda šešias ar septynias vietas ir su jais mes galime sutarti dėl Ukrainos, dėl kritikos Putinui, dėl Rusijos dalykų. Mes nesutariame su jais dėl teisės viršenybės, jie yra ir euroskeptiški. Blogiau mūsų santykiai su vadinamąja „Identity“ grupe, kur įeina Marine Le Pen, Italijos (Matteo – BNS) Salvini, ta grupė šiek tiek didėja, bet nežymiai“, – komentavo A.Kubilius.

Konservatoriaus teigimu, būsimajame EP ryškiausiai daugės vadinamoji nepriskirtųjų grupė, į kurią pateks Vokietijos kraštutinių dešiniųjų partija „Alternatyva Vokietijai“, Vengrijos premjero Viktoro Orbano partija „Fidesz“.

„Situacija nėra iki galo aiški, kur kas atsidurs, bet pasikeitimai nėra tokie dramatiški. (...) Jeigu viską sudėti maksimaliai, tai ta kraštutinė dešinė turės 210–221, reiškia, kad visos likusios (vietos – BNS) lieka normalioms europinėms partijoms“, – sakė A.Kubilius.

Konservatorių štabe susirinko TS-LKD priklausantys Seimo nariai, kandidatai į EP, trumpam užsukusi buvo premjerė Ingrida Šimonytė, partijos lyderis Gabrielius Landsbergis štabe nepasirodė, nes yra išvykęs į užsienį.

Lietuva EP rinkimuose renka 11 europarlamentarų, dėl mandatų varžėsi 14 partijų ir vienos koalicijos sąrašai.

Konservatoriai šiuo metu turi tris atstovus EP: A.Kubilių, Rasą Juknevičienę ir Liudą Mažylį.

U.von der Leyen naujame EP žada bastioną prieš kraštutinius kairiuosius ir dešiniuosius

23:02

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen naujos sudėties Europos Parlamente žada pastatyti bastioną prieš kraštutinius kairiuosius ir dešiniuosius.

U.von der Leyen Europos liaudies partijos (ELP) nariams teigė, kad jie saugos Europos Sąjungą nuo populistų.

„Šiandien gera diena ELP. Mano draugai, mes laimėjome Europos Parlamento rinkimus. Esame stipriausia partija, esame stabilumo inkaras, – teigė ji. – Kartu su kitais pastatysime bastioną prieš kraštutinumus iš kairės ir iš dešinės. Mes juos sustabdysime!“

Ursula von der Leyen/Geert Vanden Wijngaert / AP
Ursula von der Leyen/Geert Vanden Wijngaert / AP

ES anksčiau sekmadienį paskelbė pirmąją projekciją, rodančią, kad ELP turėtų likti didžiausia frakcija naujos sudėties Europos Parlamente.

Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso (S&D) frakcija turėtų būti antra pagal dydį su 135 vietomis, o trečia vieta turėtų atitekti frakcijai „Renew Europe“ su 82 mandatais.

Nuo jų atsilieka dvi kraštutinių dešiniųjų frakcijos – Europos konservatoriai ir reformistai (71 vieta) ir mažesnė Identiteto ir demokratijos frakcija (62 vietos).

Po rinkimų į EP teks nuspręsti, kas užims svarbiausius bloko institucijų, įskaitant Europos Komisiją, postus.

Dabartinė Komisijos pirmininkė vokietė U. von der Leyen siekia antrosios kadencijos EK vadovo poste ir yra laikoma favorite.

R.Karbauskis: vieną mandatą turime, dėl antro dar yra abejonių

22:53

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis, atvykęs į štabą pas partijos kolegas sakė, kad šiuose rinkimuose galutiniai rezultatai priklausys nuo to, koks kokiai partijai likutis liks: „Vieną mandatą tikrai turime, o dėl antro dar šiokių tokių abejonių yra.“

R.Karbauskis rinkimų dieną apibūdino taip: „Mažas rinkėjų aktyvumas, kas rodo, kad mes visi nepadarėme savo darbo, neįtikinome rinkėjų ateiti. O dėl rinkimų rezultatų, kurie mus pasiekia, tai dabar didelis iššūkis yra, kieno likučiai bus didesni, ar mes gausime du mandatus.

Taip gali susiklostyti, kad tie, kurie gaus daugiau už mus balsų, gaus tiek pat mandatų, tie, kurie gaus gerokai mažiau už mus, gaus tiek pat mandatų, kaip mes. Dabar viskas neaišku.“

Paklaustas, ar mato jų partijos sąrašo lyderiu Seimo rinkimuose Igną Vėgėlę, R.Karbauskis tikino, kad jie kalbėsis, bet kol kas esą net nežino, ar I.Vėgėlė iš viso dalyvaus toliau politikoje.

Mažas rinkėjų aktyvumas, anot R.Karbauskio, yra ir pačių partijų, kandidatų kaltė, nes jie esą ne viską padarė, kad būtų kitaip.

W.Tomaszewskis jau švenčia pergalę

22:51

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) pirmininkas ir rinkiminio sąrašo vedlys Waldemaras Tomaszewskis jau švenčia pergalę. 

„Turime 7 proc. balsų. Tai galime užtikrintai pasakyti, kad rinkimų barjerą jau perkopėme ir turime vieną mandatą“, – LRT televizijai teigė politikas.

Waldemaras Tomaszewskis / BNS nuotr.
Waldemaras Tomaszewskis / BNS nuotr.

„Tai yra labai svarbu ir Lietuvai, nes šeimos stiprinimo politika bus vykdoma, krikščioniškos tradicijos bus puoselėjamos“, – pridūrė jis. 

W.Tomaszewskis nevertino, kokią įtaką partijos rezultatams turėjo ar buvo naudingas mažas rinkėjų aktyvumas.

„Nepasakysiu taip arba ne. Tik palyginsiu rinkimus prieš penkerius metus Šalčininkų rajone ir šiandien. Tada gavome apie 9,7 tūkst. balsų, o šįkart – 9,3 tūkstančio. Praktiškai savo rinkėjų palaikymą išlaikėme“, – sakė jis. 

Šalčininkų ir Vilniaus rajonuose, kur labiausiai palaikoma LLRA-KŠS, balsuoti atėjo gerokai daugiau rinkėjų nei vidurkis – atitinkamai 45,57 proc. ir – 33,87 procento.

W.Tomaszewskis šiuo metu yra vienintelis LLRA-KŠS atstovas Europos Parlamente. 

S.Skvernelis tikisi vieno mandato

22:49

EP rinkimuose debiutuojanti Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ balsavimo rezultatų laukia kavinėje „Nacionalinė“ sostinės centre.

Partijos pirmininkas Saulius Skvernelis ragino palaukti vidurnakčio, kai bus pradėti skelbti rinkimų rezultatai.

Tačiau iš pranešimų, gaunamų iš savo stebėtojų rinkimų apylinkėse, sakė, kad viskas atrodo neblogai.

„Turėtume mes vieną mandatą turėti“, – mano politikas.

Tas vienas europarlamentaro mandatas, pasak S.Skvernelio, būtų tai, ko reikia. 

„Kaip pirmą kartą tokiuose rinkimuose, tai būtų tikrai sėkmė“, – demokratų rinkimų štabe komentavo jis. 

Taip pat Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ svarstė, kad, sprendžiant pagal rinkėjų aktyvumą, pirma pagal iškovotų EP narių mandatų skaičių gali būti Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai. 

S.Skvernelis apgailestavo dėl mažo rinkėjų aktyvumo.

„Žiauriai mažai atėjo žmonių. Dėl to tenka apgailestauti, kad žmonės netapatina savo problemų sprendimų su sprendimais, kurie daromi Briuselyje“, – kalbėjo politikas.

Konservatorių štabo duomenys: kas kiek gauna mandatų?

22:47

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) viliasi išlaikyti tris mandatus ir Europos Parlamento (EP) rinkimuose užimti pirmą vietą.

Vis tik, konservatorių stebėtojų duomenimis, šiuo metu kol kas pirmauja socialdemokratai, kurie taip pat turėtų gauti tris mandatus.

„Tendencija tokia, kad iš pradžių mažesnių apylinkių duomenys, kaip ir visada, rodo ne tuos skaičius, kuriuos norime matyti, bet tas kalambūras apie didžiąsias apylinkes teisinsis. Manau, kad tik laiko klausimas, kada būsime pirmi, socialdemokratų atotrūkis nėra labai didelis, (...) tai yra rimtas ženklas ir signalas, kad išlaikome pasitikėjimo pozicijas ir tai bus rimta bazė pereinant į svarbiausią šių metų kovą  – Seimo rinkimus“, – BNS sakė konservatorių rinkimų štabo vadovas Mindaugas Lingė.

Jo teigimu, geras rezultatas TS-LKD rinkimuose būtų trys mandatai.

„Man atrodo, kad po pačių įvairiausių turbulencijų šioje kadencijoje, tai galėtų būti priimtas kaip geras rezultatas“, – sakė politikas.

Konservatorių štabo duomenimis, po vieną mandatą turėtų gauti Laisvės partija, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga. Dėl paskutinio mandato kaunasi Petro Gražulio Tautos ir teisingumo sąjunga ir Živilės bei Jono Pinskų Lietuvos regionų partija.

Lietuva EP rinkimuose renka 11 europarlamentarų.

Į konservatorių štabą atvyko premjerė I.Šimonytė

22:41

Į Europos Parlamento rinkimų rezultatų laukiančių konservatorių štabą „Hilton Garden Inn“ viešbutyje atvyko premjerė Ingrida Šimonytė.

Atvykusi ji trumpai šnektelėjo su vienu Laisvės partijos lyderių Remigijumi Šimašiumi, kuris užsuko į šalimais esantį koalicijos partnerių Seime štabą.

Netrukus po to Vyriausybės vadovė pasisveikino su konservatorių sąrašo lyderiu Andriumi Kubiliumi ir nuėjo į atskirą salę privačiam pokalbiui.

Vis dėlto po kelių minučių I.Šimonytė išvyko iš konservatorių štabo, o rinkimų rezultatų ir kitų aktualų žurnalistams nekomentavo

R.Karbauskis mano, kad vieną mandatą jau turi

22:39

LRT studijoje apsilankęs Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis teigė manantis, kad jo vadovaujama partija jau tikrai turi bent vieną mandatą EP rinkimuose. 

Teodoro Biliūno / BNS nuotr./Ramūnas Karbauskis
Teodoro Biliūno / BNS nuotr./Ramūnas Karbauskis

„Mes, kaip ir socialdemokratai, turime apytikslius duomenis. Tai dėl vieno mandato abejonių nekyla“, – teigė R.Karbauskis. 

Jis sakė, kad dar anksti svarstyti, kas tai galėtų būti – Bronis Ropė, ar Aurelijus Veryga.

E.Gentvilas: Liberalų sąjūdis gauna vieną mandatą

22:36

Liberalų sąjūdžio sąrašo lyderis Eugenijus Gentvilas LRT studijoje sakė, kad, preliminariais duomenimis, Liberalų sąjūdis gauna vieną mandatą, nors norėtų dviejų. 

Jis prognozavo, kad nemažai mandatų išsibarstys po mažesnes partijas.

E.Macronas paleido parlamentą, paskelbė naujus rinkimus birželio 30-ąją

22:34

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sekmadienį pranešė paleidžiantis parlamentą ir paskelbė naujus rinkimus birželio 30-ąją.

Apie tai paskelbta balsavusiųjų apklausoms parodžius, kad Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų Nacionalinis sambūris (RN) sekmadienį vykusiuose rinkimuose į Europos Parlamentą smarkiai lenkia prezidento centristinę stovyklą.

Pirmasis žemųjų parlamento rūmų – Nacionalinės Asamblėjos – rinkimų turas vyks birželio 30 dieną, o antrasis – liepos 7-ąją, paskelbė E.Macronas kreipdamasis į tautą.

E.Macronas sakė: „Nusprendžiau jums grąžinti galimybę balsuojant pasirinkti mūsų parlamento ateitį.“

Jis pripažino, kad EP rinkimų rezultatai „nėra geri Europą ginančioms partijoms“.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Emmanuelis Macronas
AFP/„Scanpix“ nuotr./Emmanuelis Macronas

Kelių bendrovių, tarp jų – IPSOS, paskelbtų Prancūzijoje rinkimuose į EP balsavusių žmonių apklausų duomenys rodo, kad 28-erių Jordano Bardellos vedamas RN sąrašas turi daugiau kaip 30 proc. balsų.

RN dar nėra pavykę surinkti tokios didelės balsų dalies.

Prezidento E. Macrono Atgimimo partija, kurios sąrašą veda Valerie Hayer, užima antrąją vietą su 15,2 proc. balsų.

J.Bardella, kreipdamasis į šalininkus, anksčiau sekmadienį sakė, kad prancūzai „išreiškė permainų troškimą“, ir paragino E.Macroną surengti pirmalaikius parlamento rinkimus.

E.Macronas ketvirtadienį perspėjo, kad po rinkimų ES gresia pavojus, kad ji gali būti „užblokuota“ dėl didelio kraštutinių dešiniųjų atstovų skaičiaus Europos Parlamente.

Konservatoriai EP tikisi išlaikyti tris mandatus

22:21 Atnaujinta 22:34

Valdančiosios Lietuvos partijos atstovai Europos Parlamento rinkimų rezultatų laukia „Hilton Garden Inn“ viešbučio Baltų genčių konferencijų salėje.

Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų atstovas Andrius Vyšniauskas sako, kad partija po šių metų EP rinkimų tikisi išlaikyti turimus tris mandatus.

„Rezultatas, manau, yra visai neblogas. Kol kas matome neblogą rezultatą ir regionuose, aišku, kai kur kairieji yra stipresni, bet tas rezultatas nėra labai tolimas. Pridėjus didžiuosius miestus, tikimės turėti tris mandatus, kaip ir turėjome šiuo metu“, – 15min sakė Seimo narys.

Paklaustas, ar tai partija laikytų pergale šiuose rinkimuose, jis teigė, kad į tai turėtų atsakyti pirmadienį BNS organizuojamose spaudos konferencijose dalyvausiantys konservatorių sąrašo lyderiai.

Konservatoriams EP šiuo metu atstovauja Andrius Kubilius, Rasa Juknevičienė ir Liudas Mažylis.

Į vietą, kurioje konservatoriai laukia Europos Parlamento rinkimų rezultatų, atvyko vienas Laisvės partijos lyderių Remigijus Šimašius.

Čia jis pasisveikino su Andriumi Kubiliumi, šnektelėjo, su Monika Navickiene, Aiste Gedviliene, Žygimantu Pavilioniu ir Andriumi Vyšniausku.

Koalicijos partneriai Seime rinkimų rezultatų laukia vieni šalia kitų Gedimino prospekte.

„Valstiečiai“ EP siekia prisijungti prie Europos konservatorių ir reformistų frakcijos

22:18

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) Europos Parlamente siekia prisijungti prie Europos konservatorių ir reformistų, tai BNS patvirtino primas partijos sąraše esantis Aurelijus Veryga.

„Esame padavę dokumentus“, – sekmadienio vakarą sakė parlamentaras.

Pasak A Verygos,  Europos konservatorių ir reformistai prieš rinkimus nenorėjo priimti naujų narių, tačiau pasibaigus balsavimui LVŽS siekia tapti šios frakcijos nare.

Šiuo metu LVŽS turi vieną atstovą EP – Bronį Ropę, jis dirba Žaliųjų frakcijoje/Europos laisvajame aljanse.

„Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis yra sakęs, „tikrieji konservatoriai“ EP po šių rinkimų bus stipresni.

Į LVŽS rinkimų štabą Vilniuje atvykęs A.Veryga teigė, jog „valstiečiams“ realu gauti du mandatus.

„Iš tų pirmų, kurie keliauja, atrodo visai neblogai. Matome, bent jau iš ten, kur atkeliauja kažkokių žinių, kad esam antri, treti. Norėtųsi, kad ne blogiau ir liktų“, – žurnalistams štabe, kuriame susirinkę keliasdešimt žmonių, tarp jų Seimo frakcijos narių, sakė buvęs sveikatos apsaugos ministras.

E.Gentvilas sako, kad išrinktas į Europos Parlamentą neatsisakytų mandato

22:16

Liberalų sąjūdžio rinkiminio sąrašo vedlys Seimo narys Eugenijus Gentvilas sako, kad patekęs į Europos Parlamentą (EP) neatsisakytų šio mandato ir vyktų dirbti į Briuselį.

„O čia būtų keista? Čia Ramūnas Karbauskis ar Kazimiera Prunskienė būdavo, kad juos išrenka, o jie užleidžia (mandatą – BNS) kam nors. Išrinks – važiuosiu, dirbsiu, dalyvausiu“, – žurnalistams sekmadienį Vilniuje sakė E.Gentvilas. 

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Eugenijus Gentvilas
Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Eugenijus Gentvilas

„Aš turiu ambicijų ir aš esu pasiruošęs. Manau, kad esu pasiruošęs ne tik dvasiškai, kelionės požiūriu, bet aš pasiruošęs ir kompetencijos požiūriu, nenuvertindamas kitų kolegų“, – kalbėjo Liberalų sąjūdžio sąrašo lyderis. 

E.Gentvilas teigė, jog du iškovoti mandatai partijai „būtų idealu“, tačiau pripažino, kad realu iškovoti vieną. 

„Aš esu optimistas, bet su didele realizmo doze. Jokių stebuklų aš neįsivaizduoju“, – sakė E.Gentvilas. 

„Mandatas – mes tradiciškai patvirtinsime savo stabilumą, praeinamumą, patikimumą rinkėjų akyse“, – pridūrė jis. 

EP rinkimuose Lietuvoje balsavus kiek mažiau nei trečdaliui rinkėjų, E.Gentvilas teigė, kad toks aktyvumas Liberalų sąjūdžiui yra „nežalingas, ganėtinai neutralus“. 

„Sutinku, kad jis labiau naudingas Lenkų rinkimų akcijai ir konservatoriams“, – teigė E.Gentvilas. 

„Žmonės elgiasi bedieviškai neatsakingai. Paskui keiksis trys ketvirtadaliai Lietuvos žmonių: Nesąmonė, ką ten išrinko į tą patį Briuselį. O kur tu buvai, ar užpakalį pajudinai?“, – kalbėjo jis. 

E.Gentvilas EP nariu buvo 2004–2009 metais.

Šiuo metu EP dirba Liberalų sąjūdžio atstovas Petras Auštrevičius.

Lietuva EP rinkimuose sekmadienį rinko 11 europarlamentarų, dėl mandatų varžėsi 14 partijų ir vienos koalicijos sąrašai.

Pas „valstiečius“ laukti rinkimų rezultatų atėjo I.Vėgėlė

22:13

Pasveikinti LVŽS atėjo ir buvęs kandidatas į prezidentus Ignas Vėgėlė. Ši partija parėmė jį Prezidento rinkimuose, tuomet kandidatuoti atsisakė jo naudai Aurelijus Veryga, tapęs LVŽS sąrašo vedliu. Tad dabar atsidėkodamas I.Vėgėlė išsakė paramą „valstiečiams“. Ir atėjo rinkimų vakarą laukti rezultatų kartu. Jis atnešė braškių.

Kaip baigėsi rinkimai prieš penkerius metus?

22:06

2019 m. Europos Parlamento rinkimuose Lietuvoje daugiausia mandatų – 3 – iškovojo Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai. Už juos balsavo 19,58 proc. rinkėjų.

Po du mandatus iškovojo LSDP, už kuriuos balsavo 15,88 proc. rinkėjų, ir LVŽS, už kuriuos balsavo 12,56 proc. rinkėjų.

Po vieną mandatą iškovojo Darbo partija (8,99 proc. rinkėjų balsų), Liberalų sąjūdis (6,59 proc. rinkėjų balsų), visuomeninis rinkimų komitetas „Aušros Maldeikienės traukinys“ (6,51 proc. rinkėjų balsų) ir „Valdemaro Tomaševskio blokas“, už kurį balsavo 5,50 proc. rinkėjų.

2019 m. rinkimuose į Europos Parlamentą balsavo 53,48 proc. rinkėjų.

Prognozė: didžiausia Europos Parlamente išliks ELP frakcija

22:05

Europos liaudies partija (ELP) turėtų likti didžiausia frakcija naujos sudėties Europos Parlamente ir turėtų gauti 181 vietą, rodo pirmoji Europos Sąjungos sekmadienį paskelbta projekcija.

Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso (S&D) frakcija turėtų būti antra pagal dydį su 135 vietomis, taigi, jos dydis išliktų maždaug toks pat. 

Trečia vieta turėtų atitekti frakcijai „Renew Europe“ su 82 mandatais.

Nuo jų atsilieka dvi kraštutinių dešiniųjų frakcijos – Europos konservatoriai ir reformistai (71 vieta) ir mažesnė Identiteto ir demokratijos frakcija (62 vietos).

EP projekcija yra jo sudėties, kurią nulemia rinkimų rezultatai, apytikris apskaičiavimas, remiantis prieinamais rezultatais, apytikriais skaičiavimais ar ES narėse paskelbtais apklausų duomenimis pasibaigus balsavimui.

A.Veryga: geras rezultatas būtų trys mandatai

21:54

Mažas rinkėjų aktyvumas gali pakišti koją ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai (LVŽS), mano sąrašo lyderis Aurelijus Veryga. Jo teigimu, jų rinkėjas nėra tas, kuris labai drausmingai ateina balsuoti, tačiau vis dėlto jis vylėsi, gal šįkart bus kitaip.

Prognozuoti rezultatų jis sakė nemėginsiąs, esą kai paaiškės, tada ir visi sužinos. Vis dėlto atskleidė, kad geras rezultatas būtų trys mandatai.

Laisvės partija pergale EP rinkimuose laikytų laimėtą vieną mandatą

21:53

Valdančiosios partijos lyderė Aušrinė Armonaitė sako, kad pergale Europos Parlamento rinkimuose laikytų, jeigu pavyktų laimėti bent vieną mandatą.

„Būtų smagu, kad Laisvės partija turėtų bent vieną atstovą EP, prisijungsime prie Renew Europe šeimos, kuri yra šiuo metu trečia pagal dydį frakcija, galbūt bus dar didesnė, pažiūrėsime (...)“, – 15min sakė Seimo narė, ekonomikos ir inovacijų ministrė.

Ji taip pat sakė apgailestaujanti dėl menko rinkėjų aktyvumo, tačiau tvirtino, kad iš apylinkių gauti „pirmi duomenys nuteikia visai optimistiškai“.

„Santūrus pozityvumas (...) Yra geros galimybės gauti mandatą“, – pasakojo A.Armonaitė.

Jos vadovaujamos partijos sąrašą EP rinkimuose veda buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas, prezidento posto nesėkmingai siekęs Dainius Žalimas.

Jis 15min teigė, kad jeigu pavyktų gauti mandatą, jis jo neatsisakytų.

„O kodėl turėčiau jo atsisakyti? Čia, sakyčiau, toks rinkėjų apgaudinėjimas išeina. Net ne smulkus, o stambus. 100 proc. važiuočiau, nes kitaip yra nerimta. Kaip kitaip galima kalbėti apie žmonių pasitikėjimą“, – tvirtino D.Žalimas.

Jo teigimu, per penkerius metus EP būtų galima jį priartinti prie žmonių.

Ekspertai: mažas aktyvumas EP rinkimuose palankus sisteminėms partijoms

21:50

Europos Parlamento (EP) rinkimuose Lietuvoje balsavus kiek mažiau nei trečdaliui rinkėjų, politologai sako, kad toks jų aktyvumas rodo menką žmonių supratimą, kokią reikšmę turi ši institucija, taip pat gali būti naudingas lojalų rinkėją turinčioms sisteminėms partijoms.

Pasak jų, rinkėjų aktyvumą mažėjimą, lyginant su pastaraisiais dvejais Europos Parlamento (EP) rinkimais, lėmė jų atskyrimas nuo Lietuvos prezidento rinkimų.

Kaip rodo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenys, EP rinkimuose valią pareiškė kiek daugiau nei ketvirtadalis arba 28,35 proc. rinkėjų.

Prognozuoja naudą konservatoriams

Mykolo Romerio universiteto (MRU) lektorė Rima Urbonaitė BNS teigė, kad 2009 metais, kai rinkėjų aktyvumas siekė 21 proc., gerai pasisekė Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams. Jie tuomet gavo keturis mandatus, kai Lietuvoje varžomasi dėl vienuolikos vietų EP.

„Tai yra vienas, turbūt, geriausių konservatorių rodiklių. Bus įdomu pažiūrėti, ar mažas aktyvumas padės konservatoriams. (...) Kol kas manau, kad turėtų būti paranku Tėvynės sąjungai. Beje, paranku ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijai-Krikščioniškų šeimų sąjungai (LLRA-KŠS)“, – kalbėjo politologė.

Lukas Balandis / BNS nuotr./Rima Urbonaitė
Lukas Balandis / BNS nuotr./Rima Urbonaitė

„Manau, kad šitos dvi partijos turėtų iš to išlošti. Ar išloš socialdemokratai iš mažo aktyvumo, klaustukas. Jie pasitikrins, kiek yra lojalių rinkėjų“, – teigė R.Urbonaitė.

Anot jos, „jeigu ir dabar toks žemas aktyvumas konservatoriams nepadės, tai bus aiški indikacija, kad rudens Seimo rinkimai konservatoriams turėtų būti gana nesėkmingi“.

Konservatoriams sėkmę prognozuoja ir Vilniaus universiteto (VU) Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Ramūnas Vilpišauskas.

„Konvencinė išmintis yra tokia, kad Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai turi stabiliausiai balsuojančius rinkėjus, tad, turbūt, pirmas spėjimas galėtų būti toks, kad trečdalio dalyvavimas gali būti naudingas šiai partijai“, – nurodė jis.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Ramūnas Vilpišauskas
Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Ramūnas Vilpišauskas

„Bet apskritai aš manau, kad rezultatai atspindės esamą Lietuvos rinkėjų požiūrį į politines partijas apskritai. Turbūt, ir socialdemokratai parodys gerus rezultatus, ir kitos partijos, kurios šiuo metu yra tarp populiariausių“, – pridūrė politologas.

Jis taip pat teigė, kad aukštas rinkėjų aktyvumas Šalčininkų rajone (45,57 proc. – BNS) gali būti pagrindinė priežastis Waldemaro Tomaszewskio vedamai LLRA-KŠS surinkti pakankamai balsų gauti vienam mandatui.

Situaciją vadina paradoksalia

Mažesnis aktyvumas nei šiais metais buvo fiksuotas tik 2009 metais. Tada prie balsadėžių atėjo 564,8 tūkst. arba beveik 21 proc. rinkėjų. 

„Tai, kad (anksčiau – BNS) vyko rinkimai kartu su prezidento rinkimais, leido pasiekti visiškai kitą aktyvumą, kuris viršijo 50 procentų. Dabar matome, kad balsuojant tik EP rinkimuose be kitų papildomų rinkimų liko tik 28,5 procento. Tai tikrai žemas aktyvumas, nes kai kuriose kitose šalyse aktyvumas yra didesnis. Pavyzdžiui, Vengrijoje, nemažas“, – kalbėjo R.Urbonaitė.

„Lietuviai yra labai proeuropietiški, jie rodo didelį pasitenkinimą Lietuvos buvimu Europos Sąjungoje, bet paradoksliai, kalbant apie EP rinkimus, jie mūsų žmonėms nėra įdomūs“, – pridūrė ji.

Rinkėjų aktyvumą VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius apskritai įvertino kaip gerą, teigė, kad jį reikia lyginti su 2009-ųjų rinkimais, kurie taip pat vyko pavieniui.

„Aš nesakyčiau, kad žemas, tiesiai sakant, lygiai tokio ir tikėjausi – apie 30 proc. ar šiek tiek mažiau. Jis yra didesnis negu 2009 metais, kada iki šiol vienintelį kartą rengti ne kartu su prezidento rinkimais. Kaip daug kas įspėjo, tai, jog šiemet antrą kartą turime tokią situaciją, kai atskirai prezidento ir EP rinkimai organizuoti, tai ir yra pagrindinė priežastis (mažesnio aktyvumo – BNS)“ – tvirtino R.Vilpišauskas.

„Dėl to pirmiausia lyginčiau su 2009 metų aktyvumu. Lyginant su juo, šiandieninis yra pastebimai didesnis“, – kalbėjo politologas.

Pasak jo, įdomiausias klausimas, kaip interpretuoti aktyvumo padidėjimą.

„Ar tai dalis aktyvesnio balsavimo už kraštutines dešiniąsias partijas, ko mes dar nežinome, kol nežinome rezultatų. Kas kai kuriose ES šalyse, remiantis rinkėjų apklausomis, atrodo tikėtina. Tiek Nyderlanduose, tiek Vokietijoje, Austrijoje. Ar tiesiog daugiau atėjo balsuoti ir galbūt tada tai bus naudinga toms vadinamoms sisteminėms partijoms“, – sakė R.Vilpišauskas.

2009 metais prie balsadėžių atėjo 564,8 tūkst. arba beveik 21 proc. rinkėjų. 

EP rinkėjų sąraše šiemet buvo 2 mln. 386 tūkst. 422 asmenys – 4,2 proc. mažiau nei prieš penkerius metus. EP narių kadencija trunka penkerius metus.

V.Blinkevičiūtė sėkme EP rinkimuose laikytų tris iškovotus mandatus

21:47

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė sėkme Europos Parlamento (EP) rinkimuose laikytų tris iškovotus mandatus.

„Tiesą pasakius, prisimenant 2009–uosius, kada buvo labai mažas aktyvumas, kai (Europos Parlamento rinkimai – BNS) nesutapo su prezidento rinkimais, tuomet socialdemokratai iškovojo tris vietas“, – sekmadienį žurnalistams Vilniuje sakė partijos pirmininkė.

„Nežinau, kaip dabar. Jeigu tai pavyktų pakartoti, tai būtų sėkmė“, – pridūrė ji.

Robertas Riabovas/BNS/Vilija Blinkevičiūtė
Robertas Riabovas/BNS/Vilija Blinkevičiūtė

2009 metais rinkimuose į EP dalyvavo beveik 21 proc., šiemet – daugiau nei 28 procentai rinkėjų.

Šiuose EP rinkimuose V.Blinkevičiūtė yra LSDP sąrašo lyderė, antroje vietoje – europarlamentaras Juozas Olekas, o trečioje vietoje rikiuojasi Seimo narė Orinta Leiputė.

LSDP lyderė kartojo mananti, kad partija iškovos du mandatus šiuose rinkimuose, pridūrė besitikinti neprastesnio rezultato nei rinkimuose prieš penkerius metus. Tąsyk partija iškovojo du mandatus.

Anot V.Blinkevičiūtės, jei EP padaugės dešiniųjų radikalų nacionalistų, teks ieškoti kompromisų, susitelkti priimant svarbius sprendimus.

„Būtų didelė žala stiprybei Europos Sąjungos, visai mūsų Bendrijai, visoms valstybėms, jeigu pagausėtų būrys dešiniųjų radikalų nacionalistų, kurių tikslas silpninti Europos Sąjungą, iš vidaus ją griauti. To tikrai nesinorėtų“, – sakė V.Blinkevičiūtė.

Lietuva EP rinkimuose renka 11 europarlamentarų, dėl mandatų varžėsi 14 partijų ir vienos koalicijos sąrašai.

 

Laisvės partija laukia rinkimų rezultatų

21:40

Socialdemokratų stebėtojai praneša: partija stipriai pirmauja

21:39

Opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) Europos Parlamento (EP) rinkimų rezultatų laukia nusiteikę neblogai.

Ypač – kai iš rinkimų apylinkių jų stebėtojų siunčiami neoficialūs duomenys jiems palankūs: esą suskaičiavus apie 250 tūkst. rinkėjų balsų socialdemokratai stipriai pirmauja. Po jų, neoficialiais duomenimis, – konservatoriai, „valstiečiai“.

Živilė ir Jonas Pinskai: mažas aktyvumas mums nenaudingas

21:37

Regionų partijos lyderiai Živilė ir Jonas Pinskai drąsiomis prognozėmis, kad jų partija tikrai laimės Europos Parlamento mandatą, nesisvaido. Tačiau Širvintų rajono merė Ž.Pinskuvienė užtikrina, kad tikrai važiuos dirbti į Briuselį, jeigu tokia bus rinkėjų valia.

Lukas Balandis / BNS nuotr./Živilė Pinskuvienė, Jonas Pinskus
Lukas Balandis / BNS nuotr./Živilė Pinskuvienė, Jonas Pinskus

Paklaustas, kaip vertina tai, kad rinkėjų aktyvumas buvo labai mažas, J.Pinskus neslėpė – tai naudinga tikrai ne tokioms jaunoms partijoms kaip jo vadovaujama. Esą tai naudingiausia konservatoriams ir socialdemokratams, dar galbūt vienai kitai žinomai politinei jėgai. Tiems, kurie dar tik esą mėgina atrasti savo rinkėją, tai tikrai nebus naudinga.

Širvintose rinkėjų aktyvumas buvo didesnis, nei bendras visos Lietuvos vidurkis, ar tai reiškia, kad visi balsavo už Širvintų merę?

„Širvintose vyko labai didelės diskusijos, žmonės pasiskirstė į dvi dalis – vieni sakė, kad merė neturėtų išeiti, kiti, kad ji verta patekti į EP“, – sakė J.Pinskus.

Balsavusiųjų apklausa: Prancūzijoje rinkimuose į EP pirmauja kraštutiniai dešinieji

21:24

Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų Nacionalinis sambūris (RN) sekmadienį vykusiuose rinkimuose į Europos Parlamentą smarkiai lenkia prezidento Emmanuelio Macrono stovyklą, rodo balsavusiųjų apklausos.

28-erių Jordano Bardellos vedamas RN sąrašas turi daugiau kaip 30 proc. balsų, rodo kelių bendrovių, tarp jų – IPSOS, paskelbtų apklausų duomenys.

J. Bardella / JULIEN DE ROSA / AFP
J. Bardella / JULIEN DE ROSA / AFP

RN dar nėra pavykę surinkti tokios didelės balsų dalies.

Prezidento E.Macrono Atgimimo partija, kurios sąrašą veda Valerie Hayer, užima antrąją vietą su 15,2 proc. balsų.

Rinkėjų aktyvumas Prancūzijoje buvo maždaug 51 procentas. Jis šiek tiek didesnis nei 2019 metais, kai siekė 50,12 procento.

Vėliau sekmadienį į tautą dėl rinkimų rezultatų rengiasi kreiptis E.Macronas, nurodė Eliziejaus rūmai.

Tuo metu J.Bardella, kreipdamasis į šalininkus, sakė, kad prancūzai „išreiškė permainų troškimą“, ir paragino E.Macroną surengti pirmalaikius parlamento rinkimus.

„Prezidentas negali likti kurčias prancūzų žinutei, – sakė J.Bardella. – Mes prašome, kad jis atsižvelgtų į šią naują politinę situaciją, grįžtų prie Prancūzijos žmonių ir surengtų naujus parlamento rinkimus.“

Šie rezultatai yra smūgis E.Macronui, kuris ilgą laiką save vaizdavo kaip ramstį prieš kraštutinius dešiniuosius Europoje. Prezidento rinkimuose jis du kartus įveikė RN atstovę Marine Le Pen.

E.Macronas ketvirtadienį perspėjo, kad po rinkimų ES gresia pavojus, kad ji gali būti „užblokuota“ dėl didelio kraštutinių dešiniųjų atstovų skaičiaus Europos Parlamente.

Rinkimų rezultatai taip pat žymi svarbų momentą, žvilgsniams krypstant į 2027 metų Prancūzijos prezidento rinkimus. E.Macronas nebegalės kandidatuoti, o M.Le Pen tikisi turėti geriausius šansus patekti į Eliziejaus rūmus.

„Staigmena“: Darbo partijos sąrašo lyderis EP rinkimuose įvertino kolegos pasitraukimą iš partijos

21:21

Darbo partijos būstinėje – pilna vaišių: vienkąsnių sumuštinių, vaisių, kibinių, kai kas geria nealkoholinį alų, tačiau nuotaikos – niūrokos, kadangi partiją paliekantis sekmadienio vakarą paskelbė vienas jos lyderių Viktoras Fiodorovas. 

Partijos sąrašo lyderis Europos Parlamento rinkimuose Valentinas Bukauskas 15min teigė, kad jam toks kolegos sprendimas buvo staigmena.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Valentinas Bukauskas
Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Valentinas Bukauskas

„Tokia netikėta žinia visuomet yra staigmena. Tuo labiau, kad mes jau ne vienus metus kaip kolegos, kaip bendrapartiečiai, tai mane, važiuojant į Vilnių iš Telšių, būtent ir pasiekė tokia žinia. Ji yra tokia, kokia yra“, – kalbėjo Seimo narys, siekiantis mandato EP.

Jis kol kas miglotai kalbėjo ir apie tai, ar tikisi laimėti šį mandatą.

„Ką reiškia tikitės? Rinkėjai sprendžia, rinkėjai pasirenka ir rinkėjai žiūri, kaip mes atrodome viešojoje erdvėje, kokia mūsų komanda. Aš manau, kad darėme, bandėme įtikinti savo programinėmis nuostatomis. Ar tai bus priimta, pamatysime“, – teigė politikas.

Paklaustas apie partijos likimą, atsižvelgiant į pastaruoju metu įvykusį vienų iš lyderių nubyrėjimą, jis kalbėjo taip pat miglotai, tačiau tikino, kad partijos vadovybė ketina rinktis ir kalbėtis apie tai.

„Rinksis taryba, padarysime analizę ir svarstysime, ką mes toliau čia galime daryti – ar tęsti“, – tikino V.Bukauskas.

Neseniai paliekanti partiją pranešė ir Seimo narė Ieva Kačinskaitė–Urbonienė.

LSDP štabe susirinko visa viršūnėlė

21:19

Lietuvos socialdemokratų partijos rinkimų štabe, kuris įsikūręs restorane „Elven“ sostinės centre, po 21 valandos vakaro jau buvo susirinkęs visas partijos elitas su partijos pirmininke Vilija Blinkevičiūte priešakyje. Drauge su socialdemokratais vakarojo ir penkiakovininkė Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė.

VRK pirmininkė įvertino rinkėjų aktyvumą: nuovargis

21:03

Europos Parlamento (EP) rinkimuose valią pareiškė kiek daugiau nei ketvirtadalis arba 28,35 proc. rinkėjų, rodo pirminiai Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenys.

Aktyvumas juose buvo mažesnis nei per keletą pastarųjų balsavimų renkant europarlamentarus, tačiau tuomet EP rinkimai sutapdavo su Lietuvoje vykdavusiais prezidento rinkimais.

Mažiau balsavusiųjų būta tik 2009 metais, tuomet prie balsadėžių atėjo 564,8 tūkst. arba beveik 21 proc. rinkėjų. 

Sekmadienį, rinkimų dieną, savo valią pareiškė beveik 0,5 mln. arba 20,93 proc. rinkėjų. Dar 7,41 proc. balsavo iš anksto. 

Šie skaičiai dar truputį keisis gavus balsavusiųjų užsienyje duomenis.

„Mūsų rinkėjai turbūt įpratę, kad tai turi būti su prezidento rinkimais, tris kartus mums yra taip pavykę. Ir dar turbūt šį kartą pakišo koją rinkimų nuovargis – trečią kartą, kai kas antrą savaitgalį reikėjo eiti balsuoti, turbūt jau dalis rinkėjų nebepasiryžo to daryti“, – sekmadienį per spaudos konferenciją sakė VRK pirmininkė Lina Petronienė.

Skirmanto Lisausko / BNS nuotr./Lina Petronienė
Skirmanto Lisausko / BNS nuotr./Lina Petronienė

Aktyviausiai sekmadienį balsuoti ėjo Šalčininkų rajono (45,57 proc.), Neringos (42,17 proc.), Birštono (41,93 proc.), Palangos (39,97 proc.), Širvintų rajono (37,97 proc.), Vilniaus rajono (33,87 proc.), pasyviausiai – Visagino (15,54 proc.) gyventojai.

EP narių rinkėjų sąraše šiemet buvo 2 mln. 386 tūkst. 422 asmenys – 4,2 proc. mažiau nei prieš penkerius metus.

„Šiemet vyko penktieji Europos Parlamento rinkimai, bet pirmieji, kuriuose galėjo balsuoti jau Europos Sąjungoje gimę Lietuvos piliečiai, tai yra tie, kurie gimė po to, kai mes įstojome į Europos Sąjungą. Tokių rinkėjų turime virš 66 tūkstančių“, – teigė L.Petronienė.

EP rinkimuose Lietuvoje gali dalyvauti ne tik Lietuvos, bet ir čia gyvenantys Europos Sąjungos šalių piliečiai. Jie turi būti deklaravę gyvenamąją vietą Lietuvoje ir turėti leidimą gyventi. 

Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, tokių asmenų yra apie 8 tūkst., norėdami balsuoti Lietuvoje, jie turėjo išsibraukti iš savo valstybės rinkėjų sąrašų.

VRK pirmininkės duomenimis, visi jie buvo informuoti apie galimybę balsuoti, tačiau ta teise ketino pasinaudoti iki 300 žmonių.

„Turbūt dauguma, kaip ir Lietuvos piliečių, gyvenančių užsienyje, balsuoja už savo valstybę“, – sakė L.Petronienė.

Tokia pati tvarka galioja ir Lietuvos piliečiams, kurie nori balsuoti ne už Lietuvos kandidatus į EP, o už tos valstybės, kurioje gyvena. 1688 Lietuvos piliečių buvo išbraukti iš Lietuvos rinkėjų sąrašų, nes jie išreiškė norą balsuoti kitose šalyse.

Rinkimų rezultatai bus pradėti skelbti po vidurnakčio, kai užsidarys paskutinė rinkimų apylinkė Europos Sąjungoje.

EP narių kadencija trunka penkerius metus.

Aktyvumas ankstesniuose Europos Parlamento rinkimuose:

2019 metais – 1 mln. 332 tūkst. 20 (53,48 proc.);

2014 metais – 1 mln. 211 tūkst. 279 (47,35 proc.);

2009 metais – 564 tūkst. 803 (20,98 proc.);

2004 metais – 1 mln. 284 tūkst. 50 (48.38 proc.).

Lietuva į Europos Sąjungą įstojo 2004 metų gegužės 1 dieną.

Rinkėjų aktyvumas rinkimuose į EP Latvijoje siekė 33,83 proc., Estijoje – 37,7 procento

20:56

Rinkėjų aktyvumas rinkimuose į Europos Parlamentą Latvijoje siekė 33,8 proc., o Estijoje – 37,7 proc., sekmadienį užsidarius apylinkėms pranešė institucijos.

Latvijos Centrinė rinkimų komisija sakė, kad šių metų EP rinkimuose balsavo mažiausiai 521 219 rinkėjų, arba 33,83 proc. visų rinkimų teisę turinčių piliečių. Tačiau prie šio rodiklio dar turi būti pridėtas palyginti nedidelis balsų, atiduotų paštu, skaičius.

Europos Parlamento rinkimai Rygoje. / Ints Kalnins / REUTERS
Europos Parlamento rinkimai Rygoje. / Ints Kalnins / REUTERS

Didžiausias aktyvumas buvo centrinėje Latvijos dalyje esančioje Vidžemėje, kur balsavo 44,44 proc. registruotų rinkėjų.

Tuo metu Estijos Nacionalinis rinkimų komitetas paskelbė, kad šalyje balsavo 369 426 rinkėjai, arba 37,7 proc. visų rinkimų teisę turinčių piliečių.

Didžiausias rinkėjų aktyvumas – 51,4 proc. – užfiksuotas Tartu mieste.

Nuo keliolikos iki kelių šimtų tūkstančių eurų: kiek partijos investavo į EP rinkimus?

20:48

Vyriausioji rinkimų komisija pateikia duomenis, kiek į savo rinkimines sąskaitas Europos Parlamento rinkimuose dalyvaujančios partijos surinko lėšų. Apžiūrėjome šiuos viešai pateikiamus duomenis ir išsiaiškinome, kurios partijos investavo daugiausia, o kurios mažiausia pinigų.

Iš viso rinkimuose į EP dalyvauja 14 partijų ir viena partijų koalicija, visi kandidatai varžosi dėl 11-os mandatų.

Pagal surinktas aukas pateikiame partijų sąrašą nuo mažiausiai lėšų surinkusios politinės jėgos.

15. Krikščionių sąjunga – 13,1 tūkst. eurų.

14. Lietuvos žaliųjų partija – 13,2 tūkst. eurų.

13. Darbo partija 17,2 tūkst. eurų.

12. Laisvė ir teisingumas – 20 tūkst. eurų.

11. Taikos koalicija – 48,9 tūkst. eurų, iš kurių 46,4 surinko Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partija, o 2,5 – Žemaičių partija.

10. Lietuvos regionų partija – 83,1 tūkst. eurų.

9. Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai) – 84,5 tūkst. eurų.

8. Nacionalinis susivienijimas – 92,7 tūkst. eurų.

7. Laisvės partija – 100 tūkst. eurų.

6. Lietuvos socialdemokratų partija – 106,2 tūkst. eurų.

5. Liberalų sąjūdis – 107 tūkst. eurų.

4. Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai – 185,5 tūkst. eurų.

3. Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ – 201 tūkst. eurų.

2. Lietuvos lenkų rinkimų akcija–Krikščioniškų šeimų sąjunga 275,1 tūkst. eurų.

1. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – 477 tūkst. eurų.

Teodoro Biliūno / BNS nuotr./Ramūnas Karbauskis
Teodoro Biliūno / BNS nuotr./Ramūnas Karbauskis

 

Per EP rinkimus ikiteisminių tyrimų nepradėta, girtam rinkėjui surašytas protokolas

20:47

Per Europos Parlamento (EP) rinkimus ikiteisminių tyrimų nepradėta, vienam triukšmavusiam girtam rinkėjui surašytas administracinio nusižengimo protokolas, sekmadienį pranešė policijos generalinis komisaras.

„Lietuvos kriminalinės policijos biuras, kaip ir ankstesniais rinkimais, vykdė stebėseną, kurios metu rizikų, kurios galėtų turėti įtakos rinkimų procesams, nefiksavo“, – per spaudos konferenciją sakė Renatas Požėla.

Nuo birželio 3-iosios policija sulaukė 19 pranešimų apie galimus pažeidimus per EP rinkimus – gerokai mažiau nei per gegužę vykusius prezidento rinkimus.

Gretos Skaraitienės / BNS nuotr./Renatas Požėla, Lina Petronienė
Gretos Skaraitienės / BNS nuotr./Renatas Požėla, Lina Petronienė

Anot policijos vadovo, surašytas vienas administracinių nusižengimų protokolas dėl viešosios tvarkos pažeidimo.

„Vilniaus rajone vyras, pasiėmęs biuletenį, konfliktavo, bandė išeiti. Jis sulaikytas įvykio vietoje, į alkotesterį pripūtė arti sunkaus girtumo laipsnio“, – teigė R.Požėla.

LVŽS neskuba rinktis į savo štabą

20:46

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) rinkimų rezultatų laukti renkasi „Stars and Legends“ bare Konstitucijos prospekte. Tačiau nuo 20.30 val., kaip buvo suplanuota, čia dar nieko nebuvo, tik Vilniaus skyriaus vadovė Vilma Aasrum su kolege.

Partijos lyderis Ramūnas Karbauskis turėtų pasirodyti tik po 22val.

Pirmosios balsavusiųjų apklausos: proeuropietiškos partijos turėtų išlaikyti daugumą EP

20:39

Pirmieji rinkimuose į Europos Parlamentą balsavusiųjų apklausų rezultatai iš penkių Europos Sąjungos šalių sekmadienį rodo, kad pagrindinės proeuropietiškos partijos turėtų išlaikyti daugumą kitame parlamente, nors parama kraštutinių dešiniųjų partijoms išaugs.

Kol kas balsavusiųjų apklausų rezultatus paskelbė Austrija, Kipras, Vokietija, Graikija ir Nyderlandai.

Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Europos Parlamento rinkimai
Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Europos Parlamento rinkimai

Austrijoje rinkimuose į EP pirmauja kraštutinių dešiniųjų Laisvės partija (FPOe), lenkianti valdančiąją konservatyviąją Liaudies partiją (OeVP) bei socialdemokratus (SPOe). Pastarosios politinės jėgos turi po maždaug 23 proc. balsų.

Vokietijoje pirmauja konservatoriai, antrą vietą turėtų užimti kraštutiniai dešinieji, o kanclerio Olafo Scholzo socialdemokratai lieka treti.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pasveikino savo Vokietijos Krikščionių demokratų sąjungą, apklausoms parodžius, kad ji surinko daugiausia balsų.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ursula von der Leyen
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ursula von der Leyen

„Jūs žinote, kad mums Europoje dar reikia palaukti keletą valandų, bet tai, ką jūs jau nustatėte kaip tendenciją, yra gerai – stipriausia jėga, stabili, sunkiais laikais ir per atstumą“, – sakė ji šalininkams vaizdo ryšiu iš Briuselio.

„Dabar turime tai pakartoti Europoje, bet esu įsitikinusi, kad šį vakarą mums tai pavyks“, – sakė ji.

Remiantis kelių šalių balsavusiųjų apklausomis, gerai pasirodė socialistai, liberalai, žalieji ir konservatoriai, nors prognozuojama, kad jie praras vietų dėl kraštutinių dešiniųjų partijų, pavyzdžiui, Italijoje, Vengrijoje, Nyderlanduose ir Prancūzijoje.

Daugiau kaip 360 mln. žmonių 27 ES šalyse turėjo teisę balsuoti nuo ketvirtadienio iki sekmadienio, kad padėtų nustatyti Europos Sąjungos kryptį ateinantiems penkeriems metams.

Rinkimai vyksta tuo metu, kai Europa susiduria su tebesitęsiančiu Rusijos karu Ukrainoje, įtampa pasaulinėje prekyboje, kurią ženklina JAV ir Kinijos priešprieša, ekstremalia situacija dėl klimato kaitos ir Donaldo Trumpo sugrįžimo į Baltuosius rūmus perspektyva.

Pirmieji oficialūs rezultatai bus paskelbti po to, kai 23 val. vietos (pirmadienį 0 val. Lietuvos) laiku Italijoje užsidarys paskutinės balsavimo apylinkės, tačiau aiškus vaizdas, kaip galėtų atrodyti naujos sudėties EP, pasirodys tik pirmadienį.

„Darbiečių“ frakcijos Seime seniūnas V.Fiodorovas palieka partiją

20:36

 

Opozicinių „darbiečių“ frakcijos Seime vadovas Viktoras Fiodorovas sekmadienį pranešė paliekantis Darbo partiją, tačiau žada likti politikoje.

„Kodėl toks sprendimas? Organizacijai reikia pokyčių, o tam pritrūko noro, tikėjimo, drąsos... Nors palieku partiją, tačiau iš politikos nesitraukiu. Ar toliau aktyviai dalyvausiu? Taip. Rinkimuose? Taip“, – feisbuko įraše teigė politikas.

Lukas Balandis / BNS nuotr./Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, Viktoras Fiodorovas
Lukas Balandis / BNS nuotr./Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, Viktoras Fiodorovas

Apie savo sprendimą V.Fiodorovas pranešė pasibaigus balsavimui Europos Parlamento rinkimuose.

„Buvau davęs pažadą sprendimo neskelbti iki Europos Parlamento rinkimų, kad tai niekaip negalėtų daryti įtakos rinkėjams ir, svarbiausia, komandai, kuri stengėsi dėl rezultato. Apylinkės jau uždarytos“, – nurodė politikas.

„Pareiškimą darau nelaukdamas balsavimo rezultatų, nes tai iš esmės niekaip nekeistų mano jau anksčiau priimto sprendimo“, – pridūrė jis.

Jis teigė toliau ketinantis dirbti Kėdainiams, tačiau nenurodė, kokiu būdu tą ketina daryti.

„Tiek aš, tiek kėdainiečiai, kurie tiki, kad „Kėdainiai yra visų“, esame pasiruošę toliau aktyviai dirbti siekiant šio tikslo“, – sakė V.Fiodorovas.

Kovo pabaigoje iš partijos pasitraukė ir Seimo narė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė.

Tuomet ji teigė, kad sprendimui įtakos turėjo teisėsaugos atliekamas tyrimas dėl galimo daugiau nei 500 tūkst. eurų įgijimo apgaule imituojant ir nevykdant Europos Parlamento (EP) narių padėjėjų darbo funkcijų. Dėl to buvo atliktos kratos „darbiečių“ būstinėje.

Šią besibaigiančią kadenciją EP dirba Darbo partijos įkūrėjas Viktoras Uspaskichas. Paaiškėjus apie teisėsaugos tyrimą, jis suspendavo narystę partijoje.

V.Fiodorovas 2009–2012 metais buvo V. Uspaskicho padėjėju EP, 2011–2012 metais buvo Kėdainių rajono savivaldybės tarybos nariu, 2012–2016 ėjo Seimo nario pareigas. Į parlamentą jis buvo išrinktas ir 2020 metais.

Balsavusiųjų Vilniuje apklausa: už ką ir kodėl balsavo žmonės Lietuvoje?

20:31

15min Vilniuje pasiteiravo žmonių, ką ir kodėl jie rinkosi Europos Parlamento rinkimuose. 15min žurnalistai rinkėjus kalbino per išankstinį balsavimą, kalbėjosi su jais pasirinktinai, todėl ši apklausa atskleidžia tik konkrečių rinkėjų pasirinkimus.

VIDEO: Vilniečiai pasidalino: už ką balsavo EP rinkimuose ir apie ką Europoje reikėtų kalbėti garsiau?

Daugiau skaitykite: Europos Parlamento rinkimų apklausa: už ką ir kodėl balsavo žmonės Lietuvoje?

Kada galima tikėtis rezultatų ir kaip jie bus skelbiami?

20:25

Šiąnakt, apie 23.15-23.45 val. (00.15-00.45 val. Lietuvos laiku), EP plenarinių posėdžių salėje bus skelbiami pirmieji preliminarūs 2024 m. Europos Parlamento rinkimų rezultatai.

Preliminarūs Europos Parlamento rinkimų rezultatai gali būti paskelbti sekmadienį tik po 23 val. Briuselio laiku (24 val. Lietuvos laiku), kai užsidarys paskutinė rinkimų Italijoje apylinkė. Iki tol Europos Parlamentas nuo 18.15 val. (19.15 val. Lietuvos laiku) publikuos nacionalinių rezultatų vertinimus, o apie 20.15-20.30 val. (21.15-21.30 val. Lietuvos laiku) skelbs naujo Parlamento sudėties projekciją remiantis savo balsą jau atidavusių rinkėjų apklausomis (valstybėse, kuriose šios apklausos atliekamos) arba paskutinių visuomenės apklausų duomenimis.

Antroji Europos Parlamento sudėties projekcija bus skelbiama apie 23.15-23.45 val. (00.15-00.45 val. Lietuvos laiku) Ji remsis preliminariais rinkimų rezultatų duomenimis arba rezultatų vertinimais, jei ES valstybė dar neturi preliminarių rezultatų. Europos Parlamento sudėtis bus nuolatos atnaujinama gavus naujus rinkimų rezultatų duomenis. Paskutinis atnaujinimas bus skelbiamas pirmadienį, 1 val. nakties (2 val. nakties Lietuvos laiku). 

Balsavusiųjų apklausa: Bulgarijos parlamento rinkimuose pirmauja konservatoriai

20:22

Šeštuose Bulgarijos parlamento rinkimuose per trejus metus konservatyvioji ekspremjero Boiko Borisovo partija užėmė pirmąją vietą, rodo sekmadienį paskelbti apklausų rezultatai.

Boiko Borisovas / NIKOLAY DOYCHINOV / AFP
Boiko Borisovas / NIKOLAY DOYCHINOV / AFP

B.Borisovo partija GERB surinko 26–28 proc. balsų ir aplenkė reformistinę koaliciją PP-DB, kuri, apklausų duomenimis, gaus maždaug 15 proc. balsų.

Analitikai įžvelgia nemažą tikimybę, jog didžiausi politiniai neramumai šalyje nuo pat komunizmo pabaigos tęsis ir rudenį įvyks dar vieni pirmalaikiai rinkimai.

Tuo pat metu bulgarai rinko ir savo atstovus Europos Parlamente. Šiame balsavime tikimasi panašių rezultatų

GERB partnerė galėtų būti turkų mažumos partija MRF, kuriai vadovauja 43 metų įstatymų leidėjas ir buvęs verslininkas Delianas Pejevskis, kuriam Jungtinės Valstijos ir Britanija yra pritaikiusios sankcijas už korupciją.

Prieš rinkimus darytų apklausų duomenimis, šią partiją remia apie 15 proc. rinkėjų.

Tačiau analitikai mano, kad oficialus partijos prisijungimas prie ministrų kabineto gali išprovokuoti protestus ir pakenkti šalies įvaizdžiui.

Kita vertus, analitikų teigimu, GERB ir MRF užkulisinė partnerystė jau tęsiasi ne vienerius metus.

Belgija aiškinasi galimus pažeidimus per rinkimus, kai balsavo nepilnamečiai

20:10

Belgija aiškinasi galimus pažeidimus per rinkimus, kai balsavo nepilnamečiai

Virginia Mayo / AP

Virginia Mayo / AP

Kai kurie nepilnamečiai Belgijos rinkėjai, kurie turėjo teisę balsuoti tik Europos Parlamento rinkimuose, galėjo atiduoti savo balsą ir regioniniuose bei federaliniuose rinkimuose, kuriuose dalyvauti neturėjo teisės, sekmadienį pareiškė šalies vidaus reikalų ministrė.

Belgijos rinkėjai rinko ne tik naują federalinį parlamentą, bet ir regioninius įstatymų leidėjus bei Europos Parlamento narius.

Šiuose Europos Parlamento rinkimuose, be kita ko, galėjo balsuoti 16 ir 17 metų paaugliai, tačiau kituose rinkimuose valią gali pareikšti tik Belgijos piliečiai, sulaukę 18-os.

Sekmadienį vietos žiniasklaidai pranešus, kad visuose trejuose rinkimuose balsavo jaunesni nei 18 metų asmenys, vidaus reikalų ministrė Annelies Verlinden regioniniam transliuotojui VRT sakė, kad „klaidų, regis, buvo nedaug“ ir kad visi skundai bus ištirti.

„Kol kas darau prielaidą, kad poveikis buvo ribotas. Mes tęsime šiuos rinkimus“, – sakė ji.

Daugiau nei prieš dvejus metus Belgija nusprendė išplėsti rinkimų į EP teisę ir leisti balsuoti jaunuoliams nuo 16 metų.

Belgijos konstitucinis teismas anksčiau šiemet nusprendė, kad 16 ir 17 metų piliečiai privalo balsuoti EP rinkimuose. Anksčiau prievolė balsuoti buvo taikoma piliečiams nuo 18 metų.

Neatvykusiems balsuoti belgams gresia bauda, o vėliau gali būti atimtos pilietinės teisės, taigi ir teisė balsuoti.

Praktiškai, dėl specialistų trūkumo prokuratūrose paprastai nebalsuojantys asmenys nėra traukiami baudžiamojon atsakomybėn.

Europos Parlamento rinkimai sudomino daugiau nei ketvirtadalį rinkėjų

20:05

Europos Parlamento (EP) rinkimuose valią pareiškė kiek daugiau nei ketvirtadalis arba 28,35 proc. rinkėjų, rodo pirminiai Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenys.

Aktyvumas juose buvo mažesnis nei per keletą pastarųjų balsavimų renkant europarlamentarus, tačiau tuomet EP rinkimai sutapdavo su Lietuvoje vykdavusiais prezidento rinkimais.

Mažiau balsavusiųjų būta tik 2009 metais, tuomet prie balsadėžių atėjo 564,8 tūkst. arba beveik 21 proc. rinkėjų. 

Sekmadienį, rinkimų dieną, savo valią pareiškė 20,93 procento rinkėjų. Dar 7,41 proc. balsavo iš anksto. 

Šie skaičiai dar truputį keisis gavus balsavusiųjų užsienyje duomenis.

EP rinkėjų sąraše šiemet buvo 2 mln. 386 tūkst. 422 asmenys – 4,2 proc. mažiau nei prieš penkerius metus.

Šiuose rinkimuose Lietuvoje gali dalyvauti ne tik Lietuvos, bet ir čia gyvenantys Europos Sąjungos šalių piliečiai. Jie turi būti deklaravę gyvenamąją vietą Lietuvoje ir turėti leidimą gyventi. 

Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, tokių asmenų yra apie 8 tūkst., norėdami balsuoti Lietuvoje, jie turėjo išsibraukti iš savo valstybės rinkėjų sąrašų.

Tokia pati tvarka galioja ir Lietuvos piliečiams, kurie nori balsuoti ne už Lietuvos kandidatus į EP, o už tos valstybės, kurioje gyvena. 1688 Lietuvos piliečių buvo išbraukti iš Lietuvos rinkėjų sąrašų, nes jie išreiškė norą balsuoti kitose šalyse.

Dėl 11 europarlamentarų mandatų varžėsi 14 partijų ir viena koalicija.

Rinkimuose dalyvavo Darbo partija, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, Krikščionių sąjunga, Laisvės partija, Liberalų sąjūdis, Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partija, Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga, Lietuvos regionų partija, Lietuvos socialdemokratų partija, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Lietuvos žaliųjų partija, Nacionalinis susivienijimas, partija „Laisvė ir teisingumas“, Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai), Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai.

Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partija ir Žemaičių partija buvo sudarę „Taikos koaliciją“.

EP narių kadencija trunka penkerius metus.

Aktyvumas ankstesniuose Europos Parlamento rinkimuose:

2019 metais – 1 mln. 332 tūkst. 20 (53,48 proc.);

2014 metais – 1 mln. 211 tūkst. 279 (47,35 proc.);

2009 metais – 564 tūkst. 803 (20,98 proc.);

2004 metais – 1 mln. 284 tūkst. 50 (48.38 proc.).

Lietuva į Europos Sąjungą įstojo 2004 metų gegužės 1 dieną.

Kiek kandidatams balsų reikės surinkti?

19:59

 

Vyriausioji rinkimų komisija surinko ankstesnių rinkimų į Europos Parlamentą duomenis apie rinkėjų aktyvumą ir mažiausią balsų skaičių, kuris nulėmė gautą europarlamentaro mandatą.

11 Europos Parlamento nario mandatų bus skirstomi pagal kvotų ir liekanų metodą. Mandatą galima gauti ir surinkus balsų mažiau, nei kvota, tačiau visais atvejais kandidatų sąrašas turi būti gavęs daugiau kaip 5 procentus rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų.

Kitaip tariant, kuo aktyviau rinkėjai balsuoja, tuo daugiau balsų reikia vienam mandatui iškovoti.

Balsavusiųjų apklausa: Vokietijoje rinkimuose į EP pirmauja konservatoriai

19:54

Vokietijoje rinkimuose į Europos Parlamentą pirmauja konservatoriai, antrą vietą turėtų užimti kraštutiniai dešinieji, o kanclerio Olafo Scholzo socialdemokratai lieka treti, rodo sekmadienį paskelbti balsavusiųjų apklausos rezultatai.

Krikščionių demokratų CDU ir CSU gali surinkti 30 proc. balsų, kraštutinių dešiniųjų „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) – apie 16 proc. balsų, o Socialdemokratų partija (SPD) atsilieka su 14 proc. balsų, rodo televizijų ARD ir ZDF apklausa.

Tokie SPD rezultatai būtų prasčiausi bet kokiuose Vokietijos visuotiniuose rinkimuose.

„Mums tai labai skaudus rezultatas“, – sakė SPD generalinis sekretorius Kevinas Kuehnertas ir pridūrė, kad partija turės išsiaiškinti, kas buvo padaryta ne taip mobilizuojant rinkėjus.

Remiantis apklausomis, O.Scholzo koalicijos partneriai federalinėje vyriausybėje žalieji surinko apie 12 proc., o liberalioji FDP – 5 proc. balsų.

Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Gitanas Nausėda kartu su  Olafu Scholzu lankėsi Generolo Silvestro Žukausko poligone
Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Gitanas Nausėda kartu su Olafu Scholzu lankėsi Generolo Silvestro Žukausko poligone

Jei rezultatai pasitvirtins, likus keliems mėnesiams iki regioninių rinkimų keliose rytinėse Vokietijos žemėse, kuriose AfD, kaip prognozuojama, užims pirmąją vietą, dar labiau padidės spaudimas O.Scholzo koalicijai.

Nuo pat atėjimo į valdžią 2021 metų gruodį O.Scholzo vyriausybei tenka susidurti su viena krize po kitos.

Jai teko susidurti su Rusijos invazija į Ukrainą ir dėl to kilusia energetikos krize, kuri Vokietiją įstūmė į recesiją.

Nors šiuo metu ekonomikoje pasirodo geresnių naujienų, atsigavimas tebėra trapus.

Rinkėjų nepasitenkinimas tebėra didelis dėl įvairių klausimų: nuo klimato įstatymų iki išlaidų mažinimo, o nusikalstamumas ir imigracija kelia vis didesnį visuomenės susirūpinimą.

Balsavusiųjų apklausa: Austrijoje EP rinkimuose pirmauja kraštutiniai dešinieji

19:53

Austrijoje rinkimuose į Europos Parlamentą pirmauja kraštutinių dešiniųjų Laisvės partija (FPOe), rodo balsavusiųjų apklausos rezultatai, paskelbti sekmadienį užsidarius balsavimo apylinkėms.

Tai yra pirmas kartas, kai ši partija pirmauja visos Alpių šalies mastu vykstančiuose rinkimuose.

FPOe surinko 27 proc. balsų ir aplenkė valdančiąją konservatyviąją Liaudies partiją (OeVP) bei socialdemokratus (SPOe). Pastarosios politinės jėgos turi po maždaug 23 proc. balsų, rodo apklausos rezultatai.

VRK teigia gavusi apie 20 skundų dėl netinkamos politinės reklamos

16:47

Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Europos Parlamento rinkimai
Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Europos Parlamento rinkimai

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) sekmadienį vykstant Europos Parlamento (EP) rinkimams teigia gavusi apie 20 skundų dėl netinkamos politinės reklamos, tyrimų kol kas nėra pradėta.

„VRK yra gavusi apie 20 įvairių pranešimų dėl galimai netinkamo politinės reklamos skleidimo socialiniuose tinkluose ir išorinės politinės reklamos, kuri, rinkėjų nuomone, yra arčiau nei 50 metrų nuo rinkimų apylinkės“,  – BNS informavo VRK atstovė Indrė Ramanavičienė.

Pasak jos, komisija kol kas nėra pradėjusi tyrimų dėl šių atvejų ir aiškinasi situaciją.

Policija anksčiau taip pat skelbė gavusi kelis pranešimus dėl neleistinos agitacijos bei taip pat tiria gautą informaciją.

Rinkimų agitacija draudžiama nuo sekmadienio vidurnakčio iki rinkimų pabaigos. Balsavimas EP rinkimuose sekmadienį vyksta nuo 7 ryto iki 20 vakaro.

Rinkimų biuletenyje įrašyta 14 partijų ir viena koalicija. Iš viso Lietuva išsirinks 11 europarlamentarų.

V. Tomaszewskis sako, jog tikisi išlaikyti LLRA-KŠS mandatą Europos Parlamente

16:45

Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Waldemaras Tomaszewskis
Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Waldemaras Tomaszewskis

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) pirmininkas ir rinkiminio sąrašo vedlys Waldemaras Tomaszewskis tikisi, jog partijai pavyks išlaikyti vieną mandatą Europos Parlamente (EP).

„Tikimės gero rezultato (...), pozityvaus. Mandatų nėra daug, per visą Lietuvą 11. Aš manau, kad turime šansų išlaikyti savo mandatą žiūrint į stiprų rinkėjų palaikymą“, – po balsavimo sekmadienį EP rinkimuose Vilniaus rajone žurnalistams sakė W. Tomaszewskis.

Šiuo metu jis yra vienintelis LLRA-KŠS atstovas Europos Parlamente. 

W. Tomaszewskis sakė kiek nuogąstaujantis dėl mažo aktyvumo sekmadienį vykstančiuose EP rinkimuose – 15 val. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, su balsavusiais iš anksto savo valią pareiškė 20,1 proc. rinkėjų. Toks aktyvumas yra žemiausias nuo 2009-ųjų.

„Aktyvumas nėra pats didžiausias, bet tai nėra nuostabu: žmonės balsuoja jau trečią kartą per pastarąjį mėnesį“, – teigė jis.

Visą tekstą skaitykite čia.

EP rinkimuose gyventojai balsuoja pasyviausiai nuo 2009-ųjų

15:19

Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Europos Parlamento rinkimai
Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Europos Parlamento rinkimai

Atstovus į Europos Parlamentą (EP) renkantys gyventojai sekmadienį balsuoja pasyviausiai nuo 2009-ųjų, rodo naujausi Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenys.

Iki 14 val., VRK duomenimis, balsavo 10,79 proc. rinkėjų, o kartu su 7,41 proc. balsavusiųjų iš anksto bendras aktyvumas rinkimuose siekia 18,2 procento.

2019-aisias iki 14 val. balsavo 23,99 proc. rinkėjų, o sudėjus ir 10,74 proc. balsavusiųjų iš anksto, aktyvumas siekė 34,73 procento. Tuomet EP rinkimai vyko kartu su prezidento antruoju rinkimų turu.

2014-ųjų rinkimuose iki 14 val. buvo balsavę 23,41 proc. rinkėjų, o su balsavusiais iš anksto (6,69 proc.) aktyvumas jau tada siekė 30,1 procento. Tuomet rinkimų dieną taip pat buvo renkamas prezidentas antrajame ture.

Tiesa, 2009-aisiai, kuomet EP rinkimai taip pat, kaip ir šiemet, nesutapo su kitais rinkimais, rinkėjai buvo dar pasyvesni – bendrai rinkimų dieną ir iš anksto balsavusiųjų buvo 12,63 procento.

2005-aisiais, pirmąkart renkant Lietuvos atstovus EP, iki 14 val. ir iš anksto bendrai balsavo 30,53 proc. rinkėjų.

Aktyviausiai rinkimų dieną balsuojama Šalčininkų rajono (19,18 proc.), Palangos (17,43 proc.), Neringos (16,46 proc.), Birštono (14,51 proc.), Akmenės rajono (12,81 proc,), Druskininkų (12,67 proc.) savivaldybėse, pasyviausiai rinkėjai sekmadienį – Visagino (8,54 proc.), Kalvarijos (7,54 proc.), Marijampolės (8,95 proc.), Kelmės rajono (8,11 proc.) savivaldybėse.

Sekmadienį vykstant pagrindiniam balsavimui, valią pareikšti galima bet kurioje rinkimų apylinkėje.

EP rinkėjų sąraše iš viso šiemet yra 2 mln. 386 tūkst. 422 asmenys – 104 tūkst. arba 4,2 proc. mažiau nei prieš penkerius metus.

V. Radžvilas tikisi, kad į EP pateks vienas Nacionalinio susivienijimo atstovas

14:17

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Vytautas Radžvilas
Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Vytautas Radžvilas

Nacionalinio susivienijimo pirmininkas Vytautas Radžvilas sako besitikintis bent vienos vietos Europos Parlamente (EP) savo atstovaujamai politinei jėgai.

„Tikiuosi, kad Lietuva neliks vienintelė ES valstybė, kuri neturės savo atstovų EP priklausančių tautinių partijų spektrui“, – BNS sekmadienį po balsavimo sostinės Antakalnio mikrorajone kalbėjo V. Radžvilas.

„Manau, kad šitie lūkesčiai yra tikrai pagrįsti“, – paklaustas, ar tikisi bent vienos vietos EP, sakė Nacionalinio susivienijimo sąrašo vedlys. 

Visą tekstą skaitykite čia.

 

Trikdžiai vienoje rinkimų komisijoje – dingo elektra

13:26

Vyriausioji rinkimų komisija informuoja apie trumpalaikį elektros sutrikimą vienoje rinkimų apylinkėje.

Radviliškio rajono Daugėlaičių rinkimų apylinkė informavo, kad anksti ryte, dar iki balsavimo pradžios, jiems ruošiantis atidaryti apylinkę, dar prieš 7 ryto nutrūko elektros tiekimas.

Incidentas buvo nedelsiant registruotas ESO ir elektros tiekimas rinkimų apylinkei buvo atstatytas greičiau nei per 20 minučių.

Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Europos Parlamento rinkimai
Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Europos Parlamento rinkimai

Daugėlaičių apylinkė nėra didelė, joje yra 548 rinkėjai. Trumpalaikio elektros sutrikimo metu rinkimų apylinkėje dar nebuvo rinkėjų, tad balsavimo procesas nebuvo sutrikdytas. 

Visos rinkimų komisijos dar prieš rinkimus yra gavę instrukcijas, kaip dirbti nesant elektros energijos.

Atvykusių balsuoti, bet dar nepažymėtų elektroniniame apylinkės rinkėjų sąraše, rinkėjų duomenys yra kaupiami ir atsiradus galimybei nedelsiant suvedami į elektroninį apylinkės rinkėjų sąrašą. Balsavimo organizavimo tvarka numato, kad tokiais atvejais atvykusių balsuoti rinkėjų žymėjimas elektroniniame apylinkės rinkėjų sąraše gali būti atliekamas ir vėliau.

A. Mazuronis „darbiečiams“ tikisi bent vienos vietos Europos Parlamente: prakalbo apie pokyčius

12:45

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Andrius Mazuronis
Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Andrius Mazuronis

Darbo partijos lyderis Andrius Mazuronis sako, kad tikisi bent vienos vietos Europos Parlamente (EP), tačiau lūkesčius temdo mažas rinkėjų aktyvumas sekmadienį vykstančiuose rinkimuose.

Jis taip pat tvirtino, kad po EP partija neišvengiamai turės imtis permainų, nors konkrečiai jų kol kas neįvardijo. 

„Tikimės išlaikyti bent vieną vietą, kurią turime, tokia būtų viltis maksimum, nėra čia ką labai slėpti, reikia turbūt realiai matyti situaciją“, – žurnalistams sakė A. Mazuronis, sekmadienį savo valią pareikšti atvykęs į sostinės Senamiesčio rinkimų apylinkę. 

„Aktyvumas ženkliai mažesnis – manau, kad mums, turbūt, nepalanku ir toms naujoms ar nesisteminėms, netradicinėms partijoms irgi nebus labai palanku. Manyčiau, kad tai bus palanku senesnėms politinėms jėgoms, ypatingai – Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščioniams demokratams“, – tvirtino politikas.

Visą tekstą skaitykite čia.

Europarlamentarus žmonės renka gerokai pasyviau, nei ankstesniuose rinkimuose

10:30

Europos Parlamentą (EP) renkantys gyventojai sekmadienį balsuoja gerokai pasyviau, nei ankstesniuose rinkimuose, rodo naujausi Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenys.

VRK duomenimis, 10 val. balsavo 2,24 proc. rinkėjų, o bendras aktyvumas su 7,41 proc. balsavusiųjų iš anksto siekia 9,65 procento.

Gretos Skaraitienės / BNS nuotr./Europos Parlamento rinkimai
Gretos Skaraitienės / BNS nuotr./Europos Parlamento rinkimai

2019-aisias iki 10 val. balsavo 5,88 proc. rinkėjų, o sudėjus ir 10,74 proc. balsavusiųjų iš anksto, aktyvumas siekė 16,62 procento. Tuomet EP rinkimai vyko kartu su prezidento antruoju rinkimų turu.

2014-iais iki 10 val. rinkimų dieną taip pat balsavo 7,4 proc. rinkėjų, su balsavusiais iš anksto (6,69 proc.) aktyvumas siekė 14,09 procento. Tuomet rinkimų dieną taip pat buvo balsuojama ir antrajame prezidento rinkimų ture. 

Aktyviausiai sekmadienį balsuojama Ignalinos (19,28 proc.), Lazdijų (15,66 proc.) rajonų, Neringos (15,45 proc.), Kupiškio rajono (15,01 proc.) savivaldybėse, pasyviausiai – Kaišiadorių rajono (1,38 proc.), Elektrėnų (1,44 proc.),  Alytaus miesto (1,5 proc.) savivaldybėse.

Sekmadienį vykstant pagrindiniam balsavimui, valią pareikšti galima bet kurioje rinkimų apylinkėje.

Iš anksto renkant europarlamentarus per penkias dienas balsavo 7,4 proc. rinkėjų

08:15

Per penkias dienas iš anksto Europos Parlamento (EP) rinkimuose balsavo kiek daugiau nei 7,4 proc. rinkėjų. 

Naujausiais Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, nuo antradienio iki šeštadienio, kai vyko išankstinis balsavimas savivaldybėse, ligoninėse, kariuomenėje, kalėjimuose, namuose, savo valią pareiškė 173 tūkst. 569 rinkimų teisę turintys asmenys.

Išankstinis rinkėjų aktyvumas yra gerokai mažesnis, nei prieš penkerius metus, tačiau tuomet kartu vyko ir antrasis prezidento rinkimų turas. 2019-aisiais iš anksto buvo balsavę per 10,7 proc. rinkėjų.

Aktyviausi renkant europarlamentarus iš anksto šiemet buvo Ignalinos rajono (16,5 proc.), Lazdijų rajono (13,67 proc.), Neringos (13,2 proc.), Kupiškio rajono (13,18 proc.), Birštono (12,27 proc.) gyventojai.

Pasyviausiai iki rinkimų dienos balsavo Klaipėdos miesto (3,51 proc.), Kauno rajono (4,01 proc.) Visagino (4,42 proc.), Šiaulių (6,33 proc.), Kauno (5,54 proc.) miestų gyventojai. 

Sekmadienį vyksta pagrindinė balsavimo diena, valią pareikšti galima bet kurioje rinkimų apylinkėje.

EP rinkėjų sąraše iš viso šiemet yra 2 mln. 386 tūkst. 422 asmenys – 104 tūkst. arba 4,2 proc. mažiau nei prieš penkerius metus.

Paskutinis atnaujinimas 2024-06-09 08:15

Sekmadienį balsavimas vyko nuo 7 val. ryto iki 20 val. vakaro.

Rinkimuose dalyvavo Darbo partija, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, Krikščionių sąjunga, Laisvės partija, Liberalų sąjūdis, Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partija, Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga, Lietuvos regionų partija, Lietuvos socialdemokratų partija, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Lietuvos žaliųjų partija, Nacionalinis susivienijimas, partija „Laisvės ir teisingumas“, Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai), Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai.

Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partija ir Žemaičių partija sudarė „Taikos koaliciją“.

Iš viso į EP kandidatavo 320 politikų, jų amžiaus vidurkis – 52 metai.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Geriausia investicija – rūpinimasis savo sveikata
Reklama
Leiskite sau pasijusti geriau
Reklama
„Huawei Watch Fit 3“ – laikrodis, skatinantis pozityvius sveikatos įpročius
Reklama
Pekla ar gyvybės pradžia? Atskleidė, kaip kiekvienas grožio entuziastas gali prisidėti prie pelkių išsaugojimo
Užsisakykite
15min naujienlaiškius