Dabar populiaru
Publikuota: 2015 liepos 9d. 14:03

Lietuva ruošiasi pabėgėlių priėmimo iššūkiui

Dalia Grybauskaitė
„Scanpix“ nuotr. / Dalia Grybauskaitė

Europos Sąjungoje (ES) prasidėjus deryboms dėl pabėgėlių pasidalijimo, Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad kelių šimtų asmenų priėmimas yra ne tik iššūkis, bet ir galimybė spręsti darbo jėgos trūkumo problemą, tačiau ekspertai pasirengimą integruoti užsieniečius vertina atsargiai.

Derybos dėl to, kiek šalys priims Italiją ir Graikiją užplūdusių pabėgėlių iš Afrikos, ketvirtadienį prasidėjo Liuksemburge. Lietuvai per dvejus metus turbūt teks priimti daugiau nei 250 žmonių, kiek anksčiau yra patvirtinusi Vyriausybė, bet mažiau nei 710, kiek anksčiau siūlė Europos Komisija.

„Manau, kad mes būsime pajėgūs, ir tai bus gera patirtis – išmoksime tvarkytis, paruošime infrastruktūrą. Darbo jėgos trūkumas rodo, kad mums tikrai reikalingi žmonės“, – ketvirtadienį LRT radijui sakė prezidentė.

„Lietuva galėtų pasinaudoti integruodama pabėgėlius ir imigrantus, kurie nori Lietuvoje gyventi. Turime galvoti apie savo ateitį ir matyti ne tik iššūkį, bet ir galimybes“, – pridūrė D.Grybauskaitė.

Lietuvoje pagal ES programą atvyksiantys užsieniečiai pirmiausia būtų apgyvendinti Pabėgėlių priėmimo centre Rukloje, o vėliau nevyriausybinės organizacijos rūpintųsi jų įsikūrimu kitose Lietuvos savivaldybėse. Pabėgėliai būtų mokomi lietuvių kalbos, įtraukiami į Darbo biržą. Iš ES lėšų už kiekvieną pabėgėlį būtų skiriama 6 tūkst. eurų.

Dėl integracijos Rukloje – daug klausimų

Etninių tyrimų instituto mokslo darbuotojas daktaras Karolis Žibas teigia, kad pabėgėlių integracijos pradžia Rukloje kelia klausimų.

„Klausimas, ar pabėgėlius reikia integruoti miške, Rukloje, prie karinės bazės, kartu su psichiškai neįgaliais Lietuvos piliečiais viename pastate, ar vis dėlto reikėtų pagalvoti, kad juos reikėtų integruoti ten, kur yra įsidarbinimo galimybės, socialiniai ištekliai, jiems tinkama kultūrinė aplinka – tai yra Vilnius, Klaipėda, Kaunas, Elektrėnai galbūt, Panevėžys, Šiauliai“, – BNS sakė K.Žibas.

K.Žibo vertinimu, Lietuvai negresia vadinamieji migrantų „getai“, nes Lietuvoje jų liks mažai, o kiti patrauks į turtingesnes Vakarų Europos šalis.

Eksperto vertinimu, Lietuvai negresia vadinamieji migrantų „getai“, nes Lietuvoje jų liks mažai, o kiti patrauks į turtingesnes Vakarų Europos šalis.

„Reikia suprasti, kad jeigu tie 250 ar daugiau pabėgėlių bus atgabenti į Lietuvą, greičiausiai per savaitę didžioji dalis iš jų pabėgs ten, kur jie nori – Švediją, Didžiąją Britaniją ar dar kur nors. Migrantų kvotos problemos nesprendžia, jos tik sukuria tam tikrą iliuziją, kad prieglobsčio sistema Europa dalinasi“, – kalbėjo mokslininkas.

Gresia diskriminacija?

Etninių tyrimų instituto ekspertas teigė, jog liekantiems Lietuvoje pabėgėliams gresia ir visuomenės netolerancijos iššūkis – diskriminuoti gali ne tik troleibuse ar gatvėje sutinkami žmonės, bet ir tie, kurie migrantams teikia paslaugas. Kliūtis institucijose bus ir kalba, nes kitaip nei daug anksčiau į Lietuvą atvykdavusių pabėgėlių afrikiečiai negalės susišnekėti rusiškai.

„Į visuomenę patenka ir darbdaviai, kurie kartais nenori įdarbinti žmonių su migracijos patirtimi, ypač kultūriškai tolimų šalių, lygiai taip pat visuomenėje yra būsto savininkų, kurie tokiems žmonėms nenori išnuomoti būsto.

Deja, pasitaiko ir tokių diskriminacijos patirčių, kurias pabėgėliai arba kiti migrantai, atrodantys kitaip negu lietuviai, patiria ir sveikatos priežiūros įstaigose, socialinės apsaugos įstaigose, ir policijoje, ir migracijos įstaigose“, – sakė K.Žibas.

Lietuva tebus tarpinis puktas?

Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Algirdas Šešelgis pripažino, kad Lietuva pabėgėliams dažnai yra tik tarpinis punktas. Jis BNS sakė, kad perbėgantiems į kitas Europos šalis pabėgėliams negresia sankcijos – jie yra laisvi pretenduoti į išmokas ir kitas garantijas ten, kur patys nori.

„Vokietijoje ar Švedijoje yra ženkliai didesnės išmokos ir ženkliai didesnė pagalba ir daug kas orientuojasi į didesnę pagalbą, bet čia nuo žmonių priklauso. (...) Bet kuriuo atveju žmogaus teisės yra gerbiamos, jis turi pasirinkimo laisvę, niekas jam kelio neužkerta, čia – ne kalėjimas“, – dėstė viceministras.

Kritikos Ruklai nepriima

Be to, jis sakė, kad nusprendus dėl konkretaus pabėgėlių skaičiaus perkėlimo, bus svarstoma iš Ruklos iškelti neįgaliuosius taip siekiant padaryti daugiau vietos pabėgėliams. Jis kartu sakė manantis, kad Rukla yra tinkama vieta pradinei integracijai.

„Kritikuojančių visą laiką buvo ir bus, bet tai nėra miškas. Aišku, to miško yra daug, bet iš karto už tvoros prasideda miestelis, ir Jonava – už keleto kilometrų. Jie laisvai gali judėti, niekas ten tikrai nėra užrakintas“, – aiškino A.Šešelgis.

Tariamasi dėl kriterijų

ES šalys sutarė per dvejus pasidalyti 40 tūkst. pabėgėlių iš Italijos bei Graikijos ir dar 20 tūkst., esančių trečiosiose šalyse. Pasidalyti našta siūloma po to, kai bandydami patekti į Europą Viduržemio jūroje nuskendo tūkstančiai žmonių iš Afrikos ir Artimųjų Rytų.

Prezidentė sakė, kad ES pirmininkaujantis Liuksemburgas kriterijais pasiūlė šalies ekonomikos dydį ir gyventojų skaičių, ir tai yra Lietuvai palankesnė formulė, nei naudota pirminiuose Briuselio paskaičiavimuose.

Liuksemburge ketvirtadienį prasidėjusiame vidaus reikalų ministrų susitikime tariamasi dėl kriterijų, pagal kuriuos bus apskaičiuojamas kiekvienai valstybei tenkantis skaičius.

Prezidentė sakė, kad ES pirmininkaujantis Liuksemburgas kriterijais pasiūlė šalies ekonomikos dydį ir gyventojų skaičių, ir tai yra Lietuvai palankesnė formulė, nei naudota pirminiuose Briuselio paskaičiavimuose.

Lietuvai derybose atstovauja vidaus reikalų viceministras Elvinas Jankevičius, nes ministras Saulius Skvernelis šiuo metu atostogauja. Ministro atstovas spaudai Tomas Beržinskas BNS sakė, kad premjeras sutiko, jog ministras nedalyvautų susitikime ir vyktų į seniai suplanuotas atostogas. Pasak jo, susitikime žemesnio rango pareigūnai atstovauja maždaug trečdaliui šalių, įskaitant Italiją, Graikiją, Lenkiją, Čekiją, Rumuniją, Bulgariją, Švediją, Kroatiją.

Migracijos departamento duomenimis, Lietuva pernai pabėgėlio statusą suteikė 24 asmenims, 153 suteika papildoma apsauga, o 106 prašymai suteikti prieglobstį buvo atmesti. 2015 metų pirmą pusmetį pabėgėlio statusas suteiktas 10, papildoma apsauga – 38, atmesti 43 prašymai. Prieglobstį Lietuvoje daugiausia gavo Afganistano, Rusijos ir Ukrainos piliečiai.

Eurostato duomenimis, Latvijoje ir Estijoje prieglobstį pernai gavo mažiau asmenų nei Lietuvoje.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Žiemos olimpinės žaidynės

Parašykite atsiliepimą apie 15min