ES Taryba pernai gegužę patvirtino Migracijos ir prieglobsčio paktą, pagal kurį Lietuva ir kitos valstybės narės kasmet turėtų priimti apie 158 į ES patekusius migrantus arba sumokėti 3,16 mln. eurų.
Po praėjusią savaitę Prezidentūroje vykusio susitikimo migracijos klausimais šalies vadovo patarėjas Deividas Matulionis sakė, jog Lietuva linksta susimokėti solidarumo įnašą.
Kaip LRT radijui penktadienį teigė vidaus reikalų viceministrė Alicija Ščerbaitė, tiek priimti reikalingų migrantų skaičiai, tiek suma, kurią tektų susimokėti, yra preliminarūs ir gali kisti, todėl dar laukiama papildomų Europos Komisijos išvadų.
Pasak jos, kitą savaitę paaiškėjus atitinkamoms kvotoms, bus organizuotas Migracijos komisijos posėdis Vyriausybėje.
„Apsispręsime jau kažkur lapkričio pradžioje“, – tikino viceministrė.
Ji taip pat pabrėžė, jog galimi įvairūs variantai.
„Mes galime, pavyzdžiui, kaip alternatyvą dalį paimti iš tam tikro nustatyto skaičiaus iš tos kvotos, dalį galima susimokėti. Galim dalį iš tos kvotos suteikti paslaugoms toms šalims, kur kenčia nuo migrantų antplūdžio, pavyzdžiui, kažkokią techninę pagalbą arba mūsų specialistai galėtų išvykti į misijas ir tai irgi bus apskaičiuota“, – kalbėjo ji.
Priėmus Migracijos paktą, buvo sukurtas solidarumo mechanizmas, pagal kurį Bendrijos narėms privaloma pasidalyti migrantų našta su valstybėmis, tampančiomis pirmąja atvykėlių į ES stotele. Pakete taip pat numatyta, kad šalis galėtų prisidėti ir techninėmis priemonėmis – tai būtų užskaitoma kaip tam tikra solidarumo dalis.
Remiantis Migracijos departamento pateiktais spalio 1-osios duomenimis, Lietuvoje iš viso registruota per 211 tūkst. užsieniečių, turinčių galiojančius leidimus gyventi. Didžiausia dalis yra Ukrainos, Baltarusijos bei Rusijos piliečiai, tačiau daugėja atvykėlių iš Vidurinės Azijos šalių, Indijos, Pakistano, Šri Lankos.
