Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Lietuvos darbo rinka tampa vis patrauklesnė trečiųjų šalių piliečiams

Darbuotojas
123rf.com / Darbuotojas
Šaltinis: Remiamas turinys
Turinio kontrolė – redakcijos rankose, projekto partneris tik inicijuoja ar palaiko temos viešinimą
6
A A

Dar visai neseniai Lietuva į savo darbo rinką užsieniečius įsileisdavo ne itin noriai. Šalyje dirbantys trečiųjų šalių piliečiai buvo labiau retenybė nei kasdienybė. Vis dėlto šiandien padėtis smarkiai keičiasi. Lietuvos verslas vis plačiau atveria duris užsienio darbuotojams – jų daugėja kartais. Tai nulemia ne tik tam tikrų profesijų atstovų trūkumas Lietuvoje, bet ir būtent profesionalių vienos ar kitos srities atstovų stygius.

Dirbantys užsieniečiai – iš 36 šalių

Kasmetinė užsieniečių įdarbinimo Lietuvoje tendencija rodo, kad šalies darbo rinkai „pastiprinimo“ iš užsienio reikia vis daugiau. Vilniaus teritorinės Darbo biržos direktorė Inga Balnanosienė tikina, kad tai natūralu – tai nulemia kelios priežastys.

„Jau kelerius metus stebima tendencija, kad atvykstančių iš trečiųjų šalių darbuotojų skaičiai didėja. Šią situaciją nulemia kelios veiksniai. Viena vertus, mūsų kvalifikuoti specialistai išvyksta dirbti į užsienį, kita vertus, tam tikruose sektoriuose – gamyboje, statybose – matyti augimas. Kadangi tendencijos yra teigiamos, auga ir darbo jėgos poreikis. Užpildyti jo Europos Sąjungos piliečiais nelabai galime, todėl visiškai natūralu, kad darbdaviai ieško darbo jėgos trečiosiose šalyse“, – kalbėjo pašnekovė.

Jau kelerius metus stebima tendencija, kad atvykstančių iš trečiųjų šalių darbuotojų skaičiai didėja.

Vertindama būtent sostinės padėtį I. Balnanosienė tikino, kad užsieniečių darbuotojų poreikis šoktelėjo kartais. Vilniaus regione jų tūkstančiai. „Jeigu mes prieš kelerius metus turėjome šimtus atvykstančių trečiųjų šalių piliečių, tai dabar turime tūkstančius. Profesijų spektras irgi buvo palyginti siauras – tolimųjų reisų vairuotojai, specialiosios virtuvės virėjai – indai, kinai, o dabar jis kur kas platesnis. Darbdaviai kreipiasi dėl metalurgijos, statybų sektoriaus, domisi ir suvirintojais, kvalifikuotais šaltkalviais, mūrininkais, apdailininkais ir kitų profesijų atstovais.“

Nuo 2017 m. pradžios iki rugpjūčio 31 d. Darbo birža išdavė 3 819 leidimų kvalifikuotiems specialistams iš užsienio dirbti Lietuvoje. Daugiausia užsieniečių „prisišaukė“ statybų sektorius – itin paklausios plytų mūrininkų ir betonuotojų specialybės. Tiesa, populiarumu nenusileidžia ir virėjai bei suvirintojai.

Įvairiose Lietuvos įmonėse dirba piliečiai net iš 36 pasaulio šalių, daugiausia jų yra iš Ukrainos ir Baltarusijos.

Kelioms specialybėms – žalia šviesa

„Kiekviena šalis kontroliuoja savo darbo rinką, darbo jėgos atvykimą. Lietuva šiuo klausimu nėra išimtis. Įprastu atveju užsienio piliečiui turi būti išduodamas leidimas dirbti Lietuvoje ar priimamas sprendimas dėl darbuotojo atvykimo dirbti į Lietuvą. Yra tam tikrų išimčių, kaip, pavyzdžiui, aukštos kvalifikacijos darbuotojai, kurie gali atvykti dirbti be leidimo“, – aiškino Lietuvos darbo biržos direktorė Ligita Valalytė.

Taip pat dirbti Lietuvoje be leidimo gali mokytis atvykę kitų užsienių piliečiai, pavyzdžiui, studentai ar besimokantys profesinėje mokykloje. Tiesa, nuo šių metų pradžios be Darbo biržos leidimo į Lietuvą atvykti dirbti gali ir kai kurių itin populiarių ir paklausių profesijų atstovai. Taigi – beveik keturi tūkstančiai leidimus dirbti gavusių žmonių – dar ne visa dalis Lietuvos darbo rinką papildžiusių užsieniečių. Pavyzdžiui, 2016 metais buvo išduota 19664 leidimų, iš kurių 17735 leidimų sudarė į Darbo biržos paklausių profesijų sąrašą patekę specialistai.

„Iš tiesų įvertinus darbdavių pageidavimus ir apskritai situaciją darbo rinkoje, nuo šių metų buvo supaprastinta tvarka tam tikroms profesijoms – tolimųjų reisų vairuotojams, laivų konstrukcijų metalo apdirbimo darbuotojams ir siuvėjoms. Šioms trims kategorijoms kreiptis į teritorinę Darbo biržą dėl leidimo dirbti išdavimo jau nebereikia. Darbuotojai atvyksta tiesiogiai derindami dokumentus su migracijos tarnyba“, – komentavo LDB vadovė.

Darbo biržos nuotr./Lietuvoje dirbantys užsieniečiai
Darbo biržos nuotr./Lietuvoje dirbantys užsieniečiai

2016 metais buvo išduota 19664 leidimų, iš kurių 17735 leidimų sudarė į Darbo biržos paklausių profesijų sąrašą patekę specialistai.

Poreikis tikrai jaučiamas

Tauragėje veikiančios įmonės „Žilinskas ir Co“ administravimo direktorė Ligita Miščikienė tikino, kad gana sparčiai didėjant darbų apimtims, didėja ir darbuotojų poreikis, todėl šiuo metu įmonėje sėkmingai dirba 35 darbuotojai iš Ukrainos. „Šiuo metu mūsų kompanijoje dirba elektromontuotojai, atvykę iš Ukrainos.

Dėl didelių vietinės rinkos specialistų darbo krūvių, taip pat trūkstant kvalifikuotų darbuotojų, bei siekiant užtikrinti suplanuotų darbų atlikimą laiku ir kokybišką įgyvendinimą, buvo priimtas sprendimas pasiūlyti trūkstamas elektromontuotojų darbo vietas ukrainiečiams, turintiems analogiškos darbo patirties ir, be abejo, motyvacijos. Pirmiausia visuomet siekiame kurti ir pasiūlyti darbo vietas lietuviams, tačiau darbo rinka nėra palanki šio noro visiškai įgyvendinti ir sėkmingai plėtoti verslą“, – aiškino L. Miščikienė.

Pašnekovė pasakojo, kad, pradedant įdarbinimo procesus, pirmiausia su potencialiais kandidatais laisvoms darbo vietoms užimti vyksta keletas susitikimų Kijeve. „Šių susitikimų metu aptariama darbuotojo darbo patirtis ir kompetencija, kokius darbus galėtų atlikti geriausiai, lūkesčiai, darbo sąlygos, garantijos ir motyvacija. Tad žmonės, su kuriais buvo sutarta dirbti kartu, ir atvyko pas mus, buvo laukiami ir nekilo jokių nesusipratimų nei dėl kultūrinių skirtumų, nei dėl požiūrio į darbą“, – į ką atkreipia dėmesį siūlydami darbą, pasakojo pašnekovė.

Įmonė „Žilinskas ir Co“ pastaruosius metus susiduria su elektromonterių darbo pasiūlos trūkumu, ypač tai išryškėjo šiais metais. Tenkinant įmonės poreikius ir norus darbinti ne tik užsieniečius, bet ir šalyje ieškančius darbo asmenis, Tauragės teritorinė darbo birža kartu su įmone parengė tikslinę programą.

Pirmumas teikiamas profesinio mokymo ir pameistrystės organizavimui, numatyti bendri veiksmai, kuriais siekiama nedirbantiems asmenims suteikti kokybiškesnes profesinio konsultavimo, profesinės karjeros planavimo paslaugas, padėti darbo biržos klientams pasirinkti darbdaviui reikiamas profesijas ar kvalifikacijas. Įmonės atstovai žada aktyviau dalyvauti organizuojamuose susitikimuose, pristatyti klientams elektromonterio darbo specifiką.

Yra ir kitokių patirčių

Darbuotojų intensyviai ieško ir statybos, o ypač logistikos sektorius. Dažna šios srities įmonė taip pat dairosi dirbti Lietuvoje galinčių užsieniečių, tačiau ne visos – kai kurios išaugusį darbuotojų poreikį sprendžia bando spręsti vietos lygiu. Logistikos įmonėje „Manvesta“ dirba daugiau nei keli šimtai vairuotojų ekspeditorių, ir visi jie – iš Lietuvos. Įmonės vykdomoji direktorė Agnė Čyžienė tikino, kad toks ir yra įmonės siekis.

„Iš tikrųjų šios specialybės darbuotojų poreikis yra labai didelis, bet mes ieškodami darbo jėgos einame kita linkme nei užsienio darbuotojų kvietimas atvykti į Lietuvą. Gali būti, kad atsivežti kitų šalių būtų ir pigiau, nežinau, nesame to darę, tačiau mūsų prioritetas – mokymas. Mes ieškome nekvalifikuotų žmonių, kurie galbūt dar nežino, nėra pasirinkę, kuo nori būti ar tiesiog nori pakeisti kvalifikaciją ir juos mokome. Bendradarbiaujame tiek su darbo birža, tiek su mokymo įstaigomis ir investuojame į žmones, kurie nori dirbti, kurie ieško darbo būtent čia Lietuvoje. Kol kas galiu pasakyti, kad einant šiuo keliu mums visai gerai sekasi“, – komentavo „Manvestos“ vykdomoji direktorė Agnė Čyžienė.

Įmonės pasirinkimą direktorė motyvavo orientacija į lietuvybę: „Na, lietuviai juk yra ir protingi, ir patikimi. Mes renkamės mokyti lietuvius, kol kas mums tai sekasi, todėl ir toliau einame šiuo keliu.“

Lietuviai juk yra ir protingi, ir patikimi. Mes renkamės mokyti lietuvius, kol kas mums tai sekasi, todėl ir toliau einame šiuo keliu.

Akylai stebimi

Paklausta, ar daug pasitaiko sukčiavimų ar piktnaudžiavimo atvejų, Vilniaus LDB vadovė tikino blogų tendencijų neįžvelgianti, tačiau vienas kitas atvejis pasitaiko. „Pirmiausia, didžiausias iššūkis visoms šioje srityje dirbančios tarnyboms įsitikinti, kad visi dokumentai yra tvarkingi, nesuklastoti, išduoti būtent tai profesijai, dėl kurios kreipiasi darbdavys. Čia atsakomybę turi prisiimti ir verslas, jis taip pat turi būti socialiai atsakingas – įsivežti darbo jėgą ne dėl to, kad tai yra galimybė užpildyti tam tikras „spragas“ ar lengviau apsirūpinti darbo jėga.

Tai tikrai turi būti kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas. Dirbdami su verslu ranka rankon, mes turime išmokti kontroliuoti savo darbo rinką. Planuoti jos pokyčius, matyti, kada ir kokios darbo jėgos trūksta. Tada visi kartu turime bendradarbiauti su profesinio mokymo įstaigomis, verslas turėtų įsitraukti į pameistrystės veiklas. Taip, manau, mes galėtume pasiūlyti ir daugiau darbo vietų Lietuvoje gyvenantiems žmonėms“, – kalbėjo I.Balnanosienė.

Profesijų, kurioms nereikia darbo biržos leidimo dirbti šalyje, atstovai atvykę į Lietuvą turi kreiptis į Migracijos tarnybą. Galiojančių leidimų gyventi darbo pagrindais šiuo metu išduota 12 406.

Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė atkreipė dėmesį, kad palengvinus užsieniečių patekimą į Lietuvos darbo rinką, atsiranda naujų iššūkių, prie kurių turi greitai prisitaikyti tiek valstybės institucijos, tiek darbdaviai, tiek patys užsieniečiai. „Atsiranda darbuotojų užsieniečių išnaudojimo atvejų. Randasi nesąžiningų įmonių, kurios, pasinaudodamos šiomis suteiktomis lengvatomis, bando legalizuoti užsieniečius, kurie neatitinka nustatytų reikalavimų, pvz., pateikdamos netinkamus dokumentus dėl užsieniečių kvalifikacijos, darbo patirties ir pan.

Todėl atsirado papildoma administracinė našta migracijos specialistams kartu su kitomis atsakingomis institucijomis Lietuvoje ir užsienyje tikrinti tokias įmones ir užsieniečių ar jų darbdavių pateikiamus dokumentus, atlikti išsamius tyrimus, kad būtų užkirstas kelias piktnaudžiavimo atvejams“, – tikino pašnekovė.

Jos teigimu, visos valstybės įstaigos, dirbančios darbo ir migracijos kontrolės srityse, turi rasti būdų greičiau tarpusavyje keistis informacija ir kuo efektyviau taikyti kontrolės ir poveikio priemones, kad piktnaudžiavimo ir išnaudojimo atvejai liktų tik retomis išimtimis, o ne dažna praktika. Atsakomybės dalį turi prisiimti ir darbdaviai – jie turi atsakingai vykdyti įdarbinimo procedūras ir pasirūpinti, kad jų darbuotojai užsieniečiai nepažeistų imigracijos reikalavimų. Migracijos departamentas organizuoja ir ateityje organizuos paskaitas įvairioms darbdavių grupėms, kad pastarieji būtų informuoti apie aktualiausius imigracijos procedūrų reikalavimus.

Grėsmė, aišku, yra, tačiau būtent todėl turime būti socialiai atsakingi ir, kaip minėjau, įsitikinti, ar tikrai visi dokumentai yra tinkami.

Kitas iššūkis, pasak I.Balnanosienė – prekyba žmonėmis: „Grėsmė, aišku, yra, tačiau būtent todėl turime būti socialiai atsakingi ir, kaip minėjau, įsitikinti, ar tikrai visi dokumentai yra tinkami.“ Galiausiai, pasak Vilniaus LDB vadovės, būtent siekiant, jog šis procesas vyktų skaidriai ir sklandžiai, nuolat vykdomi įmonių, kuriose dirba užsieniečiai, patikrinimai.

„Mes esame įpareigoti tikrinti kiekvieną įmonę, kuriai yra išduotas bent vienas leidimas. Tikriname, ką veikia tie žmonės, ar tikrai dirba darbą, kuris yra jiems numatytas, ar jiems yra mokamas tas atlygis, kuris užfiksuotas darbo sutartyje, ar yra mokėjimus įrodantys dokumentai ir pan. Kalbame su atvykusiu žmogumi – apie darbo sąlygas, ar yra patenkinami jo lūkesčiai“, – pasakojo pašnekovė. Piktnaudžiavimo atvejų, anot jos, pasitaiko tikrai nedaug ir į juos yra labai operatyviai reaguojama. Tokiu atveju yra naikinamas leidimas dirbti ir darbuotojas per nurodytą laiką privalo išvykti iš šalies.

Vis dėlto, įvertinusi iššūkius, Migracijos departamento direktorė darbo rinko pokyčius vertino teigiamai. „Patikimoms įmonėms, kurios įdarbina didelį skaičių užsieniečių, nes tam tikrų profesijų specialistų trūksta Lietuvoje, šios procedūros pagelbėjo greitai ir efektyviai įdarbinti užsieniečius ir nenutrūkstamai vykdyti įmonių veiklą. Daugiausiai tokių procedūrų įvedimas pagelbėjo įmonėms, kurios įdarbina tolimųjų reisų vairuotojus, suvirintojus, metalinių laivų korpusų surinkėjus ir siuvėjus.

Tai dažniausiai užsieniečiai iš Ukrainos, Baltarusijos ir Rusijos. Šiais metais 6, 5 tūkst. sprendimų buvo priimta išduoti arba pakeisti leidimus laikinai gyventi užsieniečiams darbo pagrindu, iš jų daugiau negu 4 tūkst. užsieniečiams, kurių profesija įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą. Nacionalinių vizų darbo pagrindu šiais metais buvo išduota virš 16 tūkst.“, – komentavo E. Gudzinskaitė.

Darbdavių teigimu, darbo jėgos iš užsienio poreikis per ateinančius keletą metų tik didės. Gali keistis ir užsieniečių geografija – darbdaviai dairosi ne tik į arčiausiai Lietuvos esančias valstybes, bet ir į tolimesnius kraštus, pavyzdžiui, Filipinus, Nigeriją.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Komentarai: 6
Parašykite atsiliepimą apie 15min