Dabar populiaru
Publikuota: 2015 birželio 15d. 16:40

Lietuva viena pirmųjų Europoje suplanavo savo jūrinę ateitį

Klaipėdos uostas
A. Kubaičio nuotr. / Klaipėdos uostas

„Lietuva žengė labai svarbų teritorijų planavimo žingsnį – šalies bendrąjį planą papildėme jūrine dalimi“, – džiaugėsi Aplinkos ministerijos Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamento direktorius Marius Narmontas. Anot jo, šalies veikla turi būti kruopščiai suplanuota ne tik sausumos teritorijoje, bet ir jūroje, kurioje taip pat vyksta aktyvus gyvenimas. Šis planas nauda visiems – kur ir kokia veikla gali užsiimti, dabar žinos ir verslas, ir visuomenė, ir kariūnai, ir kitų profesijų atstovai. Visų veikla bus suderinta, o svarbiausia – nuo neigiamos veiklų įtakos bus apsaugota ir gamta.

Viena pirmųjų

Lietuva tapo viena pirmųjų Europos valstybių, pasitvirtinusių jūrinį planą – ji prisijungė prie tokių jūrinio planavimo lyderių kaip Lenkija, Vokietija ir Skandinavijos šalys. 2002 metais patvirtintas Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas apėmė tik dalį teritorinės jūros. Anot M.Narmonto, šią spragą buvo būtina užpildyti.

M.Narmonto teigimu, jūrinio plano patvirtinimas – labai svarbus ir reikalingas žingsnis, kurį įvertino ir Europos Sąjunga.

„Bendrojo plano papildymas jūrine dalimi, apimančia išskirtinę ekonominę zoną ir visą teritorinę jūrą, turės itin teigiamą įtaką jūrinės veiklos ateičiai. Naujieji reglamentai apima vandenį, jūros dugną ir žemės gelmes, įvertinus ir virš jūros vykstančius procesus“, – kalbėjo Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamento direktorius.

M.Narmonto teigimu, jūrinio plano patvirtinimas – labai svarbus ir reikalingas žingsnis, kurį įvertino ir Europos Sąjunga. Į minėtų šalių iniciatyvą rengti jūrinių teritorijų planą dėmesį atkreipė ir Europos Komisija – nutarta, kad tokius planus turi pasirengti visos žemyno jūrinės šalys.

Naudingas visiems

Vienas svarbiausių šio plano tikslų, anot M.Narmonto – sureguliuoti visas jūrines veiklas taip, kad nebūtų chaoso. „Lietuva yra jūrinė valstybė ir jūra skirta ne tik rekreaciniams tikslams. Joje vykdoma laivyba, grunto valymas, energetika, žvejyba, karo pratybos ir kitos veiklos, galiausiai yra teritorijų, kurias reikia apskritai saugoti nuo visų veiklų – tokie klausimai ir buvo išspręsti priimant Lietuvos jūrinį planą. Visos veiklos turi ir gali būti vykdomos, tačiau reikia numatyti joms pačias tinkamiausias vietas ir sureguliuoti viską taip, kad jos vienos kitoms netrukdytų“, – kalbėjo departamento vadovas.

Visos veiklos turi ir gali būti vykdomos, tačiau reikia numatyti joms pačias tinkamiausias vietas ir sureguliuoti viską taip, kad jos vienos kitoms netrukdytų.

Rengiant planą buvo atsižvelgta į visas sąlygas ir visus interesus – tiek aplinkosauginius, tiek rekreacinius, tiek krašto apsaugos, tiek ekonominius. „Didelis dėmesys atkreiptas į kultūrines vertybes bei saugomas teritorijas. Įvertinti gamtos poreikiai: atsižvelgta į tai, kada gyvūnai dauginasi, migruoja ir pan. Jokia veika neturi trikdyti natūralaus gamtos ciklo“, – dėstė M.Narmontas.

Departamento direktorius pabrėžė, kad šalies bendrojo plano papildymas jūrine dalimi itin pravers verslui, suteiks jam daugiau galimybių: „Dabar šalis yra jau aiškiai numačiusi sąlygas ir vietas, kuriose galimas investavimas. Sakykime, vėjo jėgainių statymas, žvejyba, laivyba ar pan. Planas aiškiai nustato, pavyzdžiui, kur statybai yra prioritetinės zonos, o kur ne. Bus kur kas mažiau nesklandumų.“

Aplinkosaugininkai pabrėžia, kad racionalus teritorijų planavimas labai svarbus gamtos ir kultūros paveldo vertybių apsaugai. Sklandus teritorijų vystymas užtikrina darnią ir racionalią teritorijų plėtrą, padeda išsaugoti kraštovaizdį ir biologinę įvairovę.

Parengta bendradarbiaujant su LR Aplinkos ministerija

AM-logo-bendras
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Žiemos olimpinės žaidynės

Parašykite atsiliepimą apie 15min