Apsipratusi su valytojos pareigomis, darbšti lietuvė perėjo į privatų sektorių. Ėmė valyti gerai gyvenančių anglų namus, paskui tų pačių žmonių namuose atsirado ir kitokių pareigų.
„Na, mano darbas gal nėra labai prestižinis, bet, man atrodo, tai priklauso nuo žmogaus, – svarsto Virginija. – Kaip čia pasakyt, aš turiu smulkų biznį. Jis toks truputį įvairus. Žiūriu senelę, valau namus, prižiūrėjau berniuką. Kadangi mano profesija – pedagogė, tai man valyti gal buvo sunkiau iš pradžių.“
Valyti namus Lietuvoje ir Anglijoje – du skirtingi pasauliai, sako Virginija. Punktuali, smulkmeniška ir sąžininga valytoja iš Lietuvos užsitarnavo klientų pagarbą. Būtent todėl per visus darbo metus ji beveik nekeitė klientų.
Virginija nesupranta tų moterų, kurios valo namus ir skundžiasi, kad šeimininkai su jomis nesiskaito, kad jų negerbia: „Manęs niekada niekas nelaikė prastesne, negirdėjau nieko žeminančio. Nes nesuteikiau tam preteksto.“
Virginija nesupranta tų moterų, kurios valo namus ir skundžiasi, kad šeimininkai su jomis nesiskaito, kad jų negerbia. „Manęs niekada niekas nelaikė prastesne, negirdėjau nieko žeminančio. Nes nesuteikiau tam preteksto“, – sako ji.
Vos tik pradėjusi valyti privačius anglų apartamentus ir namus, Virginija suprato, kad dėl savo įvaizdžio reikia pakovoti: „Anglai tokie jau yra – kaip save pateiksi, taip su tavimi ir bendraus.“
Pasak Virginijos, ją visi labai maloniai priėmė. Tiesa, darbdaviai mėgino „supažindinti“ ir su indaplove, ir su skalbimo mašina, nes įsivaizdavo, kad Lietuvoje tokių dalykų gal net nėra. „Sakau – mes visa tai turime, aš viską moku, tikrai. Nes buvo toks požiūris, kad mes, lietuviai ir apskritai emigrantai, nieko nemokame“, – prisimena laidos pašnekovė.
Naują gyvenimą Londone pradėjusi lietuvė darbą gavo, nors angliškai mokėjo vos kelis žodžius. Niekam tai nekliuvo. Ji visada šypsojosi, bandė susikalbėti gestais. To užteko, kad Virginiją samdę žmonės būtų patenkinti. Dabar lietuvė sako jau susikalbanti angliškai, nors pripažįsta, kad daro klaidų ir nekalba visai laisvai.
Sulig kiekvienais Anglijoje praleistais metais marijampolietės gyvenimas vis labiau gerėjo. Iš pradžių ji dar taikstėsi su studentiško gyvenimo sąlygomis ir kambariu dalijosi su triukšmingais kaimynais, o dabar draugus jau kviečiasi į jaukų dviejų kambarių butą Rytų Londone. Už butą Virginija sako mokanti 700 svarų per mėnesį.
