Susirūpino dėl skirtingo traktavimo
Šį klausimą dėl Ukrainoje kariaujančių savanorių gegužės pradžioje iškėlė vienas „Facebook“ vartotojas.
„24 straipsnis. Lietuvos Respublikos pilietybės netekimas.
4) punktas... jeigu Lietuvos Respublikos pilietis tarnauja kitos valstybės tarnyboje neturėdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės leidimo...
Kodėl taikomi dvigubi standartai? Kas kariauja RU pusėje, tie netenka... o kas Ukrainos, jiems kabinami medaliai!! Nes Lietuva oficialiai kol kas savo karių ten nepasiuntė... Jie ten kaip samdiniai!“ – rašė pseudonimu prisistatantis internautas ar internautė.
Įrašas iliustruotas nuotrauka, kurioje matyti šeši karinėmis uniformomis apsirengę žmonės. Jų veidai uždengti vėliavomis, trijų – lietuviškomis Trispalvėmis.
Ši fotografija įvairiose socialinių tinklų paskyrose publikuojama jau keletą metų. Pavyzdžiui, dar 2023 m. kovą ji paskelbta „X“ puslapyje pavadinimu „UkrARMY cats & dogs“ (angl. „Ukrainos kariuomenės katės ir šunys“). „Tarptautinis legionas ir katė“, – pakomentuota greta.
Keli karo dalyviai pilietybės neteko
Konstitucijos 12 straipsnyje nurodyta, kad mūsų šalies pilietybė įgyjama gimstant ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais. Išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis. Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato įstatymas.
Jei Lietuvos Respublikos pilietis netarnaus pareigose, kuriose reikalinga Ukrainos pilietybė ir priesaika, valstybės institucijų leidimo tokiai tarnybai užsienyje nereikia
Kaip tik jis pacituotas įraše. Įstatymo 24 straipsnyje nurodyta, kad Lietuvos Respublikos pilietybės netenkama jos atsisakius; įgijus kitos valstybės pilietybę, išskyrus šiame įstatyme numatytus atvejus ir kai kuriais kitais atvejais.
Tarp jų yra ir toks: „Jeigu Lietuvos Respublikos pilietis tarnauja kitos valstybės tarnyboje neturėdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės leidimo“.
Tokių atvejų nuo Rusijos plataus masto invazijos pradžios būta ne vieno. Pernai rudenį pilietybė buvo atimta iš Kęstučio Kvietkaus, nes paaiškėjo, kad jis galimai tarnauja Rusijos kariuomenėje ir kovoja Ukrainoje.
Taip pat skaitykite: Į karą Ukrainoje vykstantys lietuviai: jei jie kris, mes būsime kiti
Nustačius, kad jis pažeidė įstatymo reikalavimą, draudžiantį Lietuvos piliečiams be Vyriausybės leidimo tarnauti kitų valstybių kariuomenėse, Migracijos departamentas rekomendavo tuometei vidaus reikalų ministrei Agnei Bilotaitei pilietybę atimti.
„Tikrinant viešumoje sklandžiusias žinias apie galimą K.Kvietkaus tarnavimą Rusijos pajėgose, ši informacija pasitvirtino. Paaiškėjo, kad K.Kvietkus kitos valstybės pajėgose tarnauja neturėdamas tam būtino Vyriausybės leidimo“, – pernai rugsėjį BNS sakė departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė.
LRT radijas skelbė, kad K.Kvietkus turi ir Rusijos pilietybę. Kad K.Kvietkus galimai kariauja Rusijos pusėje Ukrainoje, jis pranešė pernai rugpjūtį. Vyras socialiniame tinkle „Facebook“ dalinosi vaizdo įrašais, kuriuose šaudo iš granatsvaidžio, filmuoja save apkasuose.
Vėliau naujienų portalas 15min pranešė apie institucijoms žinomus mažiausiai penkis Lietuvos piliečius, kariaujančius Rusijos pusėje.
Taip pat skaitykite: CŽA pareigūnės sūnus kariavo Rusijos pusėje ir žuvo Ukrainoje: svajojo apie agresorės pasą
Pernai rudenį pilietybės neteko dar du prieš Ukrainą kovojantys lietuviai.
„Migracijos departamentas iš šalies specialiųjų tarnybų gavo informacijos, jog abu šie asmenys galimai tarnauja Rusijos Federacijos pajėgų pusėje ir kovoja prieš Ukrainą“, – BNS patvirtino departamento atstovas Rokas Pukinskas.
Ukrainą gina be priesaikos
Ukrainą ginantys lietuviai yra kitokioje situacijoje – jie vyksta kaip savanoriai ir formaliai šios šalies kariuomenėje netarnauja. Apie tai portalas 15min rašė dar 2022 m. kovą, pačioje Rusijos plataus masto invazijos pradžioje.
Rusijos pajėgų užpulta Ukraina pakvietė prie gynybos prisidėti visus norinčius ir galinčius tai daryti užsieniečius – tam buvo suformuotas naujas svetimšalių legionas.
Norą padėti agresiją patiriančiai šaliai išreiškė ir nemažai lietuvių, tačiau iš pradžių buvo neaišku, kaip jie tai galėtų padaryti teisėtai. Vidaus reikalų ministerija (VRM) patikslino, kad atskiro leidimo tokiai savanorystei nereikia, jei priesaika Ukrainai nebus duodama.
Pagal įprastą procedūrą, Lietuvos piliečiai dėl leidimo tarnauti kitos valstybės tarnyboje kreipiasi į ministeriją, kuri savo ruožtu apklausia įvairias valstybės institucijas, rengia išvadą ir kreipiasi leidimo į Vyriausybę. Visa procedūra trunka vieną-du mėnesius.
Taip pat skaitykite: VRM: norintiems tarnauti Ukrainos svetimšalių legione Lietuvos leidimo nereikia
Kaip 15min tuomet paaiškino VRM, „kitos valstybės tarnyba“ reiškia bet kokią tarnybą, kurioje reikia kitos valstybės pilietybės ar duoti priesaiką.
„Tačiau jei Lietuvos Respublikos pilietis netarnaus pareigose, kuriose reikalinga Ukrainos pilietybė ir priesaika, valstybės institucijų leidimo tokiai tarnybai užsienyje nereikia“, – nurodė ministerija.
VRM pabrėžė, kad karo Ukrainoje atveju minėta procedūra netinkama ir nebus taikoma, kadangi savo noru dalyvavimas kariniuose veiksmuose nebus susijęs su priesaikos kitai valstybės davimu.
Lietuva tam leidimų neišdavinėja (išdavinėja Ukrainos ambasados) ir klausti mūsų nereikia, jei nenumatote priimti Ukrainos pilietybės ir priesaikos.
Ukrainos institucijos užsienio piliečius kvietė jungtis prie teritorinės gynybos ir formuojamo Tarptautinio užsieniečių legiono, o ne tarnauti įprastose ginkluotosiose pajėgose.
Anot Užsienio reikalų ministerijos, karo veiksmuose norintiems dalyvauti Lietuvos piliečiams užtenka gauti Ukrainos Vyriausybės leidimą. Tai pažymėjo ir tuometis krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
„Ukrainiečiai kviečia savanorius, bet turinčius karinės patirties (bei geriausia turinčius šarvines liemenes, šalmus ir pan.) ir juos integruoja į teritorinės gynybos padalinius. Lietuva tam leidimų neišdavinėja (išdavinėja Ukrainos ambasados) ir klausti mūsų nereikia, jei nenumatote priimti Ukrainos pilietybės ir priesaikos.
Tai yra asmeninė savanorystė, kuri, žinoma, susijusi su visomis rizikomis. Vyksta realus karas ir saugumo niekas negarantuoja“, – tuomet socialiniame tinkle „Facebook“ rašė jis.
Asmeninę atsakomybę pabrėžė ir VRM: „Dalyvavimas kariniuose veiksmuose – tai kiekvieno asmeninis apsisprendimas, taip pat raginame Lietuvos piliečius padėti Ukrainos valstybei ir jos žmonės čia, būnant Lietuvoje – aukoti lėšas, prisidėti prie pabėgėlių Lietuvoje apgyvendinimo, transportavimo ir kitų reikalingų jiems paslaugų.“
15min verdiktas: trūksta konteksto. Lietuvos piliečiai ginti Ukrainos išvyko savanoriškai. Jei jie netarnauja pareigose, kuriose reikalinga šios šalies pilietybė ir priesaika, valstybės institucijų leidimo nereikia.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
