Pasak Kauno technologijos universiteto (KTU) Fundamentaliųjų mokslų fakulteto Fizikos katedros profesorės dr. Dianos Adlienės, tikimybė, kad radiacijos debesis iš Japonijos pasieks Lietuvą, labai maža.
Jodu domisi, bet lentynų nešluoja
Kalbintų Kaune veikiančių vaistinių darbuotojai neslėpė pastarosiomis dienomis sulaukiantys pirkėjų klausimų apie jodą ir panašius preparatus, padedančius apsisaugoti nuo radiacijos.
„Realaus nuperkamų maisto papildų su jodu ir jodo preparatų kiekio padidėjimo kol kas nepajutome. Tačiau žmonių, kurie atėję į „Šeimos vaistinę“ klausia, ką galėtume pasiūlyti iš preparatų, sudėtyje turinčių jodo, žymiai padaugėjo. Gyventojams rekomenduotume sekti specialistų, kurie stebi radiacinį foną, komentarus ir naujienas bei nepulti vartoti jodo turinčių maisto papildų nepasitarus su savo gydytoju ar vaistininku. Mat skydliaukės problemų turintiems žmonėms per didelis jodo kiekis organizme, ypač jei jo netrūksta, gali sukelti rimtų nemalonumų sveikatai“, – sakė „Šeimos vaistinės“ rinkodaros vadovė Ramunė Balnionytė.
„Eurovaistinės“ parduotuvių tinklo atstovo Simo Lilo teigimu, pastarosiomis dienomis šio tinklo vaistinėse jodo preparato parduodama šiek tiek daugiau nei įprasta.
Tuo metu „Camelia“ vaistinėse jodo ieškančių pirkėjų nepadaugėjo. „Pardavimai jodo preparatais „Camelia“ vaistinių tinkle nepadidėjo, jų nuperkama tradiciškai tiek pat, kaip ir iki įvykių Japonijoje“, – sakė tinklo atstovė Asta Keibienė.
Lietuvai pavojaus nėra
Ar verta baimintis radiacijos – to paklausta KTU profesorė dr. D.Adlienė užtikrino, kad ne. Pasak akademikės, šiuo metu nėra jokių požymių, kad Lietuvą artimiausiu metu galėtų pasiekti radioaktyvūs teršalai iš Japonijos reaktorių.
Jodo preparatai apsaugo tik skydliaukę, o ne visą organizmą, kaip kartais klaidingai manoma.
„Šiuo metu realaus pavojaus nėra. Japonija toli nuo Lietuvos (atstumas ~ 8 223 km iki Lietuvos). Aplinkoje radioaktyviosios medžiagos gali plisti oru arba vandeniu. Taigi, Lietuvą teoriškai galėtų pasiekti radioaktyvusis debesis. Pabrėžiu, teoriškai, nes judančių oro masių trajektorijos yra labai sudėtingos, jų judėjimas priklauso nuo klimatinių sąlygų, nuo vėjo greičio ir krypties“, – kalbėjo profesorė.
„Visiems besidomintiems radiaciniu fonu Lietuvoje siūlau prisijungti prie monitoringo sistemos: http://193.219.133.11/ ir stebėti pokyčius. Norėčiau priminti, kad gamtinio radiacinio fono dozės galia Lietuvoje yra 50–150 nSv//h“, – nurodė KTU profesorė dr. D.Adlienė.
Specialistė priminė, kad pirmosiomis dienomis po radiacinės avarijos į aplinką patenka daug įvairių radioaktyvių medžiagų, tarp kurių – radioaktyvusis jodas, kuris linkęs kauptis skydliaukėje, kur gali sukelti vėžį.
Norint užkirsti tam kelią, vartojami neradioaktyvaus jodo preparatai. Tačiau šie preparatai apsaugo tik skydliaukę, o ne visą organizmą, kaip kartais klaidingai manoma.
„Kita vertus, per 8 paras radioaktyvaus jodo kiekis sumažėja per pusę, o kartu sumažėja ir jo poveikis. Mokame skaičiuoti: Tokijas nuo Lietuvos yra daugiau kaip už 8 000 km, jeigu siaustų uraganinis vėjas, kurio kryptis būtų tiesiogiai link Lietuvos, o greitis – 100 km/h (kaip uragano Anatolijaus, siautusio Lietuvoje), ir nebūtų jokių kliūčių, radioaktyvus debesis galėtų pasiekti Lietuvą per kelias paras. Tuomet radioaktyvaus jodo poveikis nebebūtų ženklus. Tačiau, turimomis žiniomis uraganai nesiaučia, vėjo kryptis kinta, todėl jodo preparatų atsargų kaupti tikrai neverta,“ – užtikrino profesorė dr. D.Adlienė.
