Šią įrangą gaminančios ir importuojančios Lietuvos įmonės kasmet skiria Vyriausybės nustatytą dalį lėšų nebenaudojamų prietaisų surinkimui ir perdirbimui. Kokia dalis bus kitąmet, dar nežinoma.
„Kiekvienais metais iki kovo 31 d. gamintojai ir importuotojai privalo užregistruoti per metus numatomų į apyvartą išleisti elektros ir elektroninės įrangos prekių skaičių. Tada nuo šio skaičiaus atskaičiuojamas tam tikras procentas lėšų, kurias gamintojai ar importuotojai turės sumokėti perdirbėjams už nebenaudojamų elektroninių prietaisų surinkimą ir perdirbimą“, – pasakojo atliekų perdirbimo įmonės „EMP Recycling“ atstovė Eglė Vaškelytė.
Šalyje atliekų perdirbimo pajėgumai nėra išnaudojami, nes Lietuvoje nesusidaro pakankamas kiekis atliekų. Dėl to bendradarbiaujame su užsieniu – atsivežame atliekų iš Latvijos, Estijos, Norvegijos. Sakė E.Vaškelytė.
Nors Vyriausybė dar neapsisprendė, koks šis procentas turėtų būti 2009 m., pagal rinkos tendencijas galima spėti, kad jis bus didesnis nei šiemet. Priėmus direktyvą, 2006-aisiais gamintojai ir importuotojai turėjo finansuoti 15 proc. sumos nuo elektronikos prietaisų, 2007 m. – 20 proc., o 2008 m. – 25 proc.
Prieš keletą metų Aplinkos ministerijos atliktos galimybių studijos rezultatai rodo, jog Lietuvoje per metus turėtų susidaryti apie 25 tūkst. t elektros ir elektronikos įrangos atliekų. Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, kasmet iš gyventojų surenkama 15 tūkst. t tokių atliekų. „EMP Recycling“ skaičiavimais, 4 didžiosios atliekų perdirbimo įmonės pernai perdirbo apie 10 tūkst. t atliekų, surinktų Lietuvoje. Pagal perkamąją galią perdirbimui atsiranda per mažas kiekis įrangos.
„Kaupimas juodai dienai vis dar gyvena žmonių sąmonėje. Nors mes nemokamai išvežame nebereikalingą techniką iš namų, dažniausiai skambina vyresnio amžiaus žmonės, kurie patys nebesugeba patys iš namų išnešti buitinės technikos“, – sakė „EMP Recycling“ atstovė E.Vaškelytė.
Perdirba tik išrūšiuotas
Atliekų perdirbimo įmonės surenka visas pavojingas atliekas. Jas išskirsčius pagal kategorijas, medžiagos suskirstomos į cechus, kur jos susmulkinamos ir supresuojamos.
„Didžioji dalis gautų antrinių žaliavų yra parduodamos užsienyje – Europoje ir Kinijoje. Tik juodieji metalai parduodami Lietuvoje“, – pasakojo E.Vaškelytė.
Pasak jos, elektros ir elektronikos įrangos negalima išmesti į bendrą sąvartyną, mat ji ilgai dūli, sunkieji metalai, pavyzdžiui, švinas ir kadmis, skverbiasi į žemę ir ją užteršia.
„Pavojingiausi gamtai ir žmonėms yra televizoriai ir šaldytuvai be iliuminisencinės lempos. Jie išskiria freoną, liuminaforą bei gyvsidabrį“, – aiškino „EMP Recycling“ atstovė.
Anot pašnekovės, naujieji sąvartynai, įrengti pagal ES reikalavimus, senos neišrūšiuotos buitinės technikos priimti neturėtų.
Vilniaus savivaldybės atliekų tvarkymo kontrolės skyriaus vedėjas Mindaugas Povilauskas teigė, jog į sąvartynus tokių kenksmingų atliekų patenka labai mažai.
„Sistema paprasta – atliekos yra kaupiamos arba stambiagabaričių atliekų aikštelėse, arba jas surenka privačios, šia veikla užsiimančios įmonės. Kadangi žmonių sąmoningumas didėja, elektroninių prietaisų į sąvartynus patenka labai mažai“, – tikino jis.
Trūksta finansavimo
„Atliekų tvarkymas pats savęs neišlaiko“, – sakė E.Vaškelytė.
Anot jos, atliekų perdirbėjai gauna finansavimo iš elektroninių įrenginių gamintojų ir importuotojų, taip pat surenka atliekų įvairių akcijų metu.
„Tačiau nepaisant to, kad pasiektume kiekvieną Lietuvos kampelį, tokio finansavimo mums neužtenka“, – sakė ji.
Dėl to įmonė kai kuriuose rajonuose greitu laiku neberinks atliekų. Gyventojams senos technikos atidavimas nuo to pasunkės, tačiau taip patogiau vystyti atliekų perdirbimo verslą - bus tęsiamas bendradarbiavimas su regioniniais komunalinių paslaugų tiekėjais ir atliekų tvarkytojais, per kuriuos nebereikalinga technika pasieks perdirbėjus.
