Dabar populiaru
Publikuota: 2012 lapkričio 8d. 15:07

Lietuvoje kūrybiniai darbuotojai ginami ne daugiau nei Afrikoje

Muzikantai.
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr. / Muzikantai.

Lietuva pagal atstovavimo kūrybinių gildijų darbuotojams pažangą atrodo tarytum gūdi Afrikos šalis, pastebėjo Vilniuje viešintys muzikantus ir žurnalistus ginančių europinių profesinių sąjungų lyderiai.

Nors Lietuvoje veikia aktyvi žurnalistų sąjunga, kitų giminingų audiovizualinės srities profesijų atstovai atrodo kaip palaida bala, mano industrijos dalyviai. „Muzikos atlikėjų profesinės sąjungos nėra kai kuriose šalyse Afrikoje ir Azijoje. Europos žemyne jos aktyviai veikia, tik ne Estijoje ir ne Lietuvoje. Ar neatrodo, kad esame truputį atsilikę?“ – atkreipė dėmesį atlikėjų ir fonogramų gamintojų asociacijos AGATA vadovė Agnė Masalskytė.

Asociaciją AGATA ir kitas audiovizualinės industrijos žmonėms atstovaujančias struktūras pradėti glaudesnį bendradarbiavimą trečiadienį pakvietė Thomas Daynas, Tarptautinės muzikantų federacijos generalinio sekretoriaus pavaduotojas, ir Johnas Barsby, Jungtinės Karalystės nacionalinės žurnalistų sąjungos prezidentas, anksčiau tris dešimtmečius dirbęs BBC.

J. Barsby pabrėžė, jog visose šalyse, tarp jų ir Didžiojoje Britanijoje, į profesines sąjungas ar susivienijimų veiklą sunku pritraukti jaunus žmones. „Tai yra itin svarbu, kad jaunimas galėtų naudotis ne tik profesinių sąjungų iškovotomis lengvatomis, bet ir prisidėtų prie paties proceso“, – sakė britų žurnalistų profesinės sąjungos lyderis.

Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininko Dainiaus Radzevičiaus pastebėjimu, kūrybos darbuotojams neparanku veikti pavieniui – verta vienytis tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu. „Kūrybinės gildijos yra glaudžiai susijusios, tad vykstant kūrybinių sričių skaitmenizavimui jos tampa dar glaudesnės“, – sakė jis.

Anot žurnalistų profesinės sąjungos lyderio, Lietuvoje kartais be tarptautinių organizacijų paramos būna sunku apsiginti. „Pas mus dažnai žmonės, nors ir nepatenkinti, nestreikuoja ir neišeina iš darbo. Mes, lietuviai, mėgstame gerai atrodyti, todėl rezultatų padeda siekti budri Europos akis, kuri kartais parodo, kad viską mato“, – teigė D. Radzevičius. Jis priminė, kad šiais metais ypač efektyvi buvo Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos kritika dėl žurnalistų baudžiamojo persekiojimo Lietuvoje.

Kai žiniasklaidos darbuotojų profesinė sąjunga viena pati ar su tarptautinių organizacijų parama žurnalistų laisvę gina teismuose, muzikos darbuotojai apie panašią jėgą kol kas gali tik pasvajoti. „Lietuvoje žūtbūt reikia atlikėjų kolektyvinio balso, kuris šnekėtų viso sektoriaus vardu. Pavyzdžiui, kai prieš kelerius metus valdžia pakėlė mokesčius atlikėjams, vieningos prieštaraujančios jėgos nebuvo – kai kas dar protestavo, bet viskas tuo ir baigėsi“, – sakė asociacijos AGATA direktorė. Atlikėjų teisėms atstovaujanti ir tuščios laikmenos atlyginimą šįmet pradėjusi administruoti asociacija, be šių tiesioginių funkcijų, pati imasi iniciatyvos burti muzikantų profesinę sąjungą.

A. Masalskytė atkreipė dėmesį, per kolektyvinį atstovavimą ir socialinį dialogą įmanoma pasiekti neįtikėtinai efektyvių rezultatų. „Pas mus atlikėjus įprasta suprasti kaip laisvus menininkus. Užtat Prancūzijoje tam tikrą laiką, skaičiuojamą valandomis, koncertavęs atlikėjas jau laikomas įprastu darbuotoju ir atitinkamai gauna normalų atlyginimą“, – aiškino ji. 

Temos: 1 AGATA
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Žiemos olimpinės žaidynės

Parašykite atsiliepimą apie 15min