Be to, turima statistika leidžia daryti prielaidas, jog vis daugiau nuo Rusijos agresijos į Lietuvą pasitraukusių ukrainiečių renkasi gyvenimą mūsų šalyje, o ne išvykimą į kitas Europos šalis arba grįžimą į tėvynę.
Migracijos departamentas, kaip ir kasmet, kovo pradžioje baigė keisti skaitmeninius Ukrainos karo pabėgėlių leidimus laikinai gyventi laikinosios apsaugos pagrindu ir patikslino mūsų šalyje esančių tokių asmenų skaičių.
Šių metų kovo 5 d. duomenimis, Lietuvoje iš viso gyveno 53 379 Ukrainos karo pabėgėliai. Lygiai prieš metus tokių asmenų buvo 43 071, o 2024 m. kovo pradžioje – 39 468.
Ukrainos karo pabėgėliams taikomą laikinosios apsaugos mechanizmą Europos Sąjunga aktyvavo 2022 m. kovo 4 dieną. Iš pradžių jis galiojo vienerius metus, o po to kelissyk buvo pratęstas. Dabar visų karo pabėgėlių ir jų šeimos narių turimi skaitmeniniai leidimai galioja iki 2027 m. kovo 4 d.
Tai reiškia, kad šiuos dokumentus, suteikiančius teisę gyventi Lietuvoje laikinosios apsaugos pagrindu, kiekvienais metais privalo pasikeisti (prasitęsti) ir mūsų šalyje gyvenantys nuo Rusijos agresijos pasitraukę asmenys.
Naujausi minėto proceso duomenys rodo, kad šiemet tokius dokumentus pasikeitė daugiau kaip 42,5 tūkst. ukrainiečių, o tuo tarpu pernai buvo pakeista beveik 37 tūkst. skaitmeninių leidimų.
„Lietuva besąlygiškai tvirtai deklaravo paramą už savo laisvę kovojančiai Ukrainai, tad dabar matome, jog mūsų šalis tampa saugiu ir patikimu prieglobsčiu nuo Rusijos agresijos pasitraukusiems karo pabėgėliams“, – įsitikinusi Indrė Gasperė, Migracijos departamento direktorė.
Pasak jos, minėtas statistika rodo, jog vis daugiau ukrainiečių nusprendžia pasilikti Lietuvoje, o ne grįžti į tėvynę ar vykti į kitas Europos valstybes.
„Žinoma, karo pabėgėlių judėjimas nėra sustojęs, ukrainiečiai gan aktyviai migruoja, tačiau naujausi skaičiai leidžia teigti, jog didžioji dalis anksčiau į Lietuvą atvykusių ir čia bent metus gyvenančių karo pabėgėlių tampa sėslesniais. Tokie žmonės siekia greičiau integruotis arba tai jau padarė, mokosi kalbos, aktyviai ieško ir randa darbą, o kai kurie patys kuria verslus. Tikėtina, kad tokios sėkmės istorijos savais kanalais pasiekia bei vilioja Ukrainoje likusius pabėgėlių artimuosius ar pažįstamus, kurie vis dar abejoja ir nesiryžta išvykti“, – svarsto Migracijos departamento vadovė.
Migracijos departamentas primena, kad nuo Rusijos agresijos iš Ukrainos pasitraukusiems asmenims išduodami skaitmeniniai leidimai gali būti atspausdinami arba išsaugomi išmaniuosiuose įrenginiuose.
Toks dokumentas patvirtina jo savininko teisinę padėtį Lietuvoje ir, turint galiojantį piliečio pasą, suteikia teisę vykti į kitas Šengeno erdvės šalis.
Leidimų laikinai gyventi Lietuvoje nepasikeitusiems Ukrainos karo pabėgėliams gali kilti nesklandumų gaunant kai kurias sveikatos paslaugas, prašant socialinės pašalpos, išmokų vaikams, teikiant prašymą dėl būsto šildymo išlaidų, karšto ar šalto vandens kompensacijos ir pan.
Nuo Rusijos invazijos Ukrainoje pradžios Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje MIGRIS iš viso registruota daugiau kaip 103 tūkst. karo pabėgėlių, tačiau ne visi šie asmenys pasiliko mūsų šalyje. Yra žinoma, jog dalis ukrainiečių atvyko į Lietuvą trumpam, laikinosios apsaugos neprašė ir išvyko į Vakarų Europą, kiti grįžo į tėvynę arba liko Lietuvoje ir leidimus laikinai gyventi gavo kitais pagrindais.
