Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2021 rugsėjo 23d. 11:02

Lietuvoje prieglobsčio prašančių afganistaniečių praeityje – Rusijos pėdsakai

Penki afganistaniečiai, kurių EŽTT neleido išstumti iš Lietuvos teritorijos (Ignalinos r.)
Gabrielės Navickaitės / 15min nuotr. / Penki afganistaniečiai, kurių EŽTT neleido išstumti iš Lietuvos teritorijos (Ignalinos r.)
Pastarąsias dvi savaites narpliojamoje penkių afganistaniečių istorijoje iki šiol netrūko netikėtų posūkių bei prieštaringos informacijos. Pasieniečių vadas Rustamas Liubajevas ją yra pavadinęs Baltarusijoje surežisuotu spektakliu, o migrantai tikino bėgantys nuo grėsmės gimtinėje. Viešai prieinami duomenys rodo, kad bent trys iš jų yra leidę laiką Rusijoje, vienas baigė Maskvos universitetą.

Teigė nepažinoję vienas kito

15min žurnalistams praėjusią savaitę sutikus migrantus Lietuvos pasienyje, jie pasakojo iš Afganistano bėgę dėl jiems kilusios grėsmės.

Iš penkių vyrų du teigė buvę anglų kalbos mokytojais, dar du – studentais, o vienas sakė aštuonerius metus dirbęs žurnalistu.

15min nuotr./Afganistaniečių nuotraukos iš Maskvos
15min nuotr./Afganistaniečių nuotraukos iš Maskvos

Visi afganistaniečiai teigė vienas kito iki kelionės nepažinoję, išskyrus du, kurie yra susiję giminystės ryšiais.

Visgi, mažiausiai trys jų gana aktyviai bendravo socialiniuose tinkluose, keldavo bendras nuotraukas.

Migrantai taip pat nė karto nesakė, kad yra lankęsi Rusijoje, nors iš nuotraukų panašu, kad šioje šalyje jie praleido nemenką pastarųjų kelių metų dalį.

15min nuotr./Afganistaniečių nuotraukos iš Maskvos
15min nuotr./Afganistaniečių nuotraukos iš Maskvos

Nuotraukos iš Rusijos, Maskvoje baigtas universitetas

Trijų iš vyrų praeityje ryškūs Rusijos pėdsakai – jų pačių socialinių tinklų paskyrose galima rasti nuotraukas iš Maskvos, Kazanės ir, galbūt, kitų Rusijos miestų, nuotraukos keltos mažiausiai dvejų metų laikotarpiu.

15min nuotr./Afganistaniečių nuotraukos iš Maskvos
15min nuotr./Afganistaniečių nuotraukos iš Maskvos

Dviejų afganistaniečių – Romano ir Ahmado – nuotraukose iš Rusijos gana dažnai fiksuojamas ir trečiasis – Raminas. Pastarasis vaikinas bendravo tiek su Romanu, tiek su Ahmadu.

15min nuotr./Afganistaniečių nuotraukos iš Maskvos
15min nuotr./Afganistaniečių nuotraukos iš Maskvos

Ahmadas paskutinę nuotrauką iš Maskvos į socialinius tinklus įkėlė birželio 29 dieną.

Afganistaniečiai taip pat pasakojo negalėję susikalbėti su Baltarusijos pareigūnais, nesupratę, ką jie sako, todėl vienu atveju pagalbos prašę savo advokatės Astos Astrauskienės, kuri esą kalbėjo su pareigūnais ir vertėjavo.

Žurnalistams migrantai taip pat ne kartą sakė negalėję suprasti, ką jiems sakė baltarusių pareigūnai ir paprastesnėse situacijose – atimant telefoną, liepiant kur nors eiti.

Tačiau bent vienas iš vyrų pernai vasarą pabaigė Maskvos pedagoginį universitetą ir socialiniuose tinkluose nuolat aktyviai susirašinėjo rusiškai. Kitas – vieno socialinio tinklo savo anketos aprašymui pasitelkė rusų kalbą.

15min nuotr./Afganistaniečių nuotraukos iš Maskvos
15min nuotr./Afganistaniečių nuotraukos iš Maskvos

Kituose socialiniuose tinkluose Maskvos universitetą baigęs Romanas to nenurodo, socialiniame tinkle „Linkedin“ jis teigia nuo 2013 metų dirbantis anglų kalbos mokytoju Kabule, o prie išsilavinimo nurodo tik Afganistano sostinės universitetą, kurį esą baigė 2015 metais.

15min nuotr./Afganistaniečių nuotraukos iš Maskvos
15min nuotr./Afganistaniečių nuotraukos iš Maskvos

Neatitikimai istorijoje

Prieštaringos informacijos šioje istorijoje yra ir daugiau. Patys afganistaniečiai 15min žurnalistams pasakojo į Lietuvą patekę rugsėjo 5 dieną, nufilmavę vaizdo įrašą ir išsiuntę jį savo draugams, prašydami pagalbos, bei Jungtinių Tautų Vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdybai (UNHCR).

„Išsiuntėme vaizdo įrašą ir daugiau neturėjome, ką veikti, tad sėdėjome ir laukėme“, – vaizdo įraše pasakoja vienas jų.

Tuomet jie teigia pamatę kaimą, atėję į jį ir sutikę moterį, kurios paprašė pagalbos. Anot afganistaniečių, moteris vardu Laura jiems pasakė susisieksianti su „ambasada ar kažkuo“.

„Pirmiausia ji paklausė, kas mes tokie. Kai mes jai viską paaiškinome, ji pasakė: gerai, aš jums padėsiu, ateikite už pusės valandos. Aš nuėjau atgal į mišką, sugrįžau po pusvalandžio“, – pasakojo afganistanietis.

15min nuotr./Afganistaniečių nuotraukos iš Maskvos
15min nuotr./Afganistaniečių nuotraukos iš Maskvos

Kitą dieną jie sako sulaukę elektroninio laiško iš teisininko Vladimiro, kurį surado Laura.

„Jis paaiškino, kad bus mūsų teisininkas ir paklausė apie pinigus. Mes pasakėme, kad neturime daug pinigų (...), tada jis mums pasakė, kad mūsų advokatė yra Asta Astrauskienė, perdavė jos kontaktinius duomenis mums – telefoną, elektroninį paštą“, – sakė migrantas.

Kas kreipėsi į JT Pabėgėlių valdybą?

Tuo metu netikėtai migrantus priėmusi Ignalinos rajono gyventoja Laura Meškauskaitė pasakoja kiek kitokią istoriją.

„Savo sodybos teritorijoje pastebėjau einančius kelis asmenis ir priėjusi pasiteiravau, kas jie tokie ir ko jiems reikia. Iš karto gavau atsakymą, kad „mums reikalinga pagalba“. Vaikinai pasirodė išsekę, sužeisti, tiek emociškai, tiek psichologiškai.

Galvojau, kodėl jie čia yra ir ką aš galiu jiems padaryti kaip žmogus, jeigu manęs prašo pagalbos“, – portalui delfi.lt antradienį pasakojo moteris.

Ji teigė, kad migrantai jai parodė kreipęsi į UNHCR pagalbos, todėl jai ir nekilo abejonių, kad viskas vyksta teisėtai.

„Jie konstatavo tą faktą, kad yra kreipęsi pagalbos į Jungtinių Tautų pabėgėlių komisarą, bet negalėjo susisiekti atgal, atsiųsti savo buvimo vietos ir kitos informacijos, nes jų telefonai buvo išsikrovę. Įvertinusi žmogiškąjį faktorių, aš sutikau juos pamaitinti ir pakrauti telefonus“, – pasakojo Laura.

Dar kiek kitaip istoriją pasakoja advokatė Asta Astrauskienė, kuri teigia rugsėjo 6-ąją, priešpiet, sulaukusi skambučio iš asmens, kurio nenurodo.

„Aš gavau skambutį rugsėjo 6 dieną, ar aš sutiksiu imtis advokatauti ir man bus perduotas Lauros telefonas“, – toje pačioje delfi.lt transliacijoje sakė A.Astrauskienė.

Ji teigia, kad Laura tarpininkavo bendraujant su migrantais.

Su pačia advokate 15min šią savaitę nepavyko susisiekti, į skambučius ir žinutes ji neatsakė.

Atsakymai – lakoniški

Aukščiau minimas Vladimiras Siniovas, tai – Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdybos Lietuvoje patarėjas teisės klausimais.

15min turi migrantų ir V.Siniovo susirašinėjimo nuotrauką, kurioje užfiksuotas laikas – rugsėjo 6 diena, 12.07 valandos.

Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdyba Lietuvoje 15min patvirtino, kad penki afganistaniečiai su jais susisiekė, tačiau daugiau komentuoti atsisakė.

„Galime patvirtinti, kad penki Afganistano piliečiai iš tikrųjų kreipėsi į UNHCR, tačiau dėl privatumo ir apsaugos priežasčių negalime pateikti daugiau informacijos apie kontaktą ir procesą“, – rašoma 15min pateiktame atsakyme.

V.Siniovas, su kuriuo elektroniniu paštu bendravo migrantai, jau antrą savaitę atostogauja, 15min su juo susisiekti bando nuo praėjusio trečiadienio. Iš pradžių V.Siniovas į skambučius neatsiliepė, pastarąsias kelias dienas jo telefonas tiesiog išjungtas.

15min nuotr./Afganistaniečių nuotraukos iš Maskvos
15min nuotr./Afganistaniečių nuotraukos iš Maskvos

Atsakyti į bet kokius 15min klausimus trečiadienį atsisakė ir L.Meškauskaitė, kuri teigė daugiau žiniasklaidai nieko nebekomentuosianti, kol nedavė parodymų teisėsaugai. Šiuo metu ikiteisminiame tyrime dėl galimo migrantų slėpimo jai suteiktas specialiosios liudytojos statusas.

Į Lietuvą pateko ne iškart

Penkių afganistaniečių istorija į viešumą iškilo rugsėjo 8 dieną, kai EŽTT priėmė sprendimą laikinai uždrausti Lietuvai grąžinti juos į Baltarusiją, jei jau šie žmonės yra šalies viduje.

Rugsėjo 9 dieną afganistaniečiai su jiems atstovaujančia advokate A.Astrauskiene atėjo į keli šimtai metrų nuo sienos stovintį pasieniečių atraminį punktą ir pateikė EŽTT sprendimą, tačiau vis tiek buvo grąžinti į Baltarusiją.

Pasieniečiai tuomet teigė, kad migrantai visai neseniai į Lietuvą pateko neteisėtai kirtę Lietuvos ir Baltarusijos sieną, o duomenų, kad jie būtų buvę Lietuvoje kelias dienas prieš tai, – nėra.

Rugsėjo 14-ąją dar kartą Lietuvoje atsidūrusiems afganistaniečiams galiausiai buvo leista pasiprašyti prieglobsčio, jie perkelti į Puškų pasienio užkardą, kur šiuo metu yra privalomai izoliuoti nuo kitų ten esančių migrantų.

Praėjusį penktadienį VSAT pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl neteisėtai sieną kirtusių migrantų slėpimo, jame kaip specialiuosius liudytojus ketinama apklausti tris vienoje Ignalinos rajono sodyboje gyvenančius žmones, kurie galėjo migrantams leisti kelias dienas apsistoti ir laukti EŽTT sprendimo.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

SEB verslo augimo programa

01:37:23

Video

21:57
01:27:07
01:32

15min metų knygų rinkimai

Naujas testas

Esports namai

URBAN˙/

Grožio programa 360°

Sveikata

Tik prenumeratoriams
Parašykite atsiliepimą apie 15min