Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Lietuvoje žydai palankiai vertinami tol, kol nereikalauja savo teisių

Žmogaus teisių centro teisininkė Birutė Sabatauskaitė
Vytauto Valentinavičiaus nuotr. / Žmogaus teisių centro teisininkė Birutė Sabatauskaitė
Šaltinis: 15min
0
A A

Antisemitinės lietuvių pažiūros rodo bendrą kultūros nuosmukį ir visuomenės ligotumą. Greičiau spręsti problemą padėtų kokybiškesnis švietimas, didesnis dėmesys kultūrai, tačiau sutelkto ministerijų darbo, aiškių veiklos gairių šia linkme trūksta.

Prie tokių pagrindinių išvadų prieita ketvirtadienį Lietuvos žydų bendruomenėje įvykusioje apskritojo stalo diskusijoje tema „Antisemitizmas Lietuvoje: situacija ir sprendimai“.

Žydai vertinami palankiau tuomet, kai neprašo užtikrinti tam tikrų teisių

Lietuvos žmogaus teisių centro (LŽTC) direktorės Birutės Sabatauskaitės įsitikinimu, neigiamas visuomenės požiūris į žydus sumažėjo lyginant su 2005 m., tačiau vis dar išlieka tendencija nelaikyti žydų istorijos Lietuvoje „sava“. Su tuo, anot B. Sabatauskaitės, susijusi žmonių skirstymo į „savus“ ir „svetimus“ problema apskritai.

Neigiamas visuomenės požiūris į žydus sumažėjo lyginant su 2005 m., tačiau vis dar išlieka tendencija nelaikyti žydų istorijos Lietuvoje „sava“

„Žydai Lietuvoje vertinami palankiau tuomet, kai nesigirdi prašymų užtikrinti tam tikras teises, pvz. neigiamų vertinimų buvo kur kas daugiau svarstant įstatymo projektą dėl geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą. Tikėtina, kad panašiai būtų atnaujinus klausimą apie kompensacijas privatiems asmenims dėl jų nekilnojamojo turto“, – teigė B. Sabatauskaitė. 

Ji pabrėžė, kad Lietuvoje Holokaustas dėl lietuvių dalyvavimo jame iki šiol laikomas „svetima“ istorija. Situacijai keisti, LŽTC direktorės tvirtinimu, būtinas sisteminis valdžios požiūris ir sutelktas Teisingumo, Vidaus reikalų, ypač Kultūros bei Švietimo ministerijų darbas.

Žydai netinkamai vaizduojami vadovėliuose

Faina Kukliansky, Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė, savo ruožtu priminė apie pernelyg netinkamą žydų vaizdavimą moksleivių istorijos vadovėliuose, įstrigusius istorinės atminties įprasminimo projektus savivaldybėse. 

Antisemitizmą turime matyti kaip bendrą reikalą tarp visų kitų Lietuvoje gyvenančioms tautinėms bendrijoms aktualių klausimų

„Norėtume kokybiškesnių vadovėlių, profesionaliai parengtų moksleivių ugdymo programų, kuriose būtų atspindėta daugiatautė Lietuvos istorijos ir kultūros idėja. Itin svarbi valdininkų parama vietos bendruomenėms bandant išsaugoti, atkurti savo kultūrinį istorinį paveldą. Dėl to antisemitizmą turime matyti kaip bendrą reikalą tarp visų kitų Lietuvoje gyvenančioms tautinėms bendrijoms aktualių klausimų“, – apibendrino F. Kukliansky.

Diskusijos dalyviai sutarė toliau dirbti, kad būtų parengti konkretūs pasiūlymai, gairės Vyriausybei. Jie po kurio laiko turėtų būti įtraukti į atsakingų ministerijų veiklos planus. Tikimasi, tai padės greičiau spręsti ne tik žydų, bet ir kitų tautinių bendrijų Lietuvoje problemas.

Apskritojo stalo diskusija inicijuota po tai, kai paskelbus pasaulinį antisemitizmo indeksą paaiškėjo, kad Lietuva pagal antisemitizmo paplitimą (36%) liko 40-toje vietoje iš 102 pasaulio valstybių, tokiu būdu atsilikdama nuo kaimyninės Latvijos (28%) ir Estijos (22%). Diskusiją organizavo Lietuvos žydų bendruomenė, šiuo metu vykdydama tolerancijos kampaniją „Beigelių krautuvėlė“. Kampanija skirta mažinti antisemitizmo apraiškas Lietuvoje. Projektas finansuojamas pagal Europos Ekonominės Erdvės finansinio mechanizmo 2009-2014 m. periodo NVO programą (EEE finansinė paramą).

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min