„Per šiuos dvejus metus beveik tapau jūsų – žurnalistų – bendruomenės nariu“, – pradėdamas spaudos konferenciją pajuokavo G.Kryževičius.
„Šis suvažiavimas – neeilinis įvykis, nes į jį atvyko beveik 600 iš 777 dirbančių teisėjų, apsilankė garbingi svečiai, džiugina mūsų konstitucinių partnerių – aukščiausių valstybės vadovų – besikeičiantis požiūris į teisėjus.
Dalia Grybauskaitė savo kalboje susirinkime pasakė daug gerų žodžių. Ji mato teigiamus pokyčius teismų sistemoje, kuri veikia efektyviau, labiau artėja prie žmonių lūkesčių“, – sakė Lietuvos aukščiausiojo teismo pirmininkas.
– Prezidentė minėjo ne tik gerus darbus, bet ir akcentavo lėtą bylų svarstymą korupciją. Kaip spręsti šias negeroves?, – žurnalistai paklausė G.Kryževičiaus.
– Linkiu naujai Teisėjų tarybai jas spręsti kuo greičiau, bet ne viskas nuo mūsų priklauso. Kuo greičiau nagrinėti bylas norai yra. Ieškomos priežastys, kodėl jos tiriamos lėtai.
Paskutiniame Tarybos posėdyje buvo svarstyti teisės aktų pakeitimai, kurie pakeistų bylų skyrimo, parinkimo sąlygas, greitintų procesus didelėse bylose, keliančiose didelę rezonansą arba tose, kurios vilkinamos procesinėmis priemonėmis.
– Tačiau Prezidentė minėjo, kad ir dabar pakanka teisinių instrumentų tai padaryti.
– Kiekvienas instrumentas – tik instrumentas, juo reikia mokėti naudotis. Bendrųjų teisėjų gebėjimų, jų kvalifikacijos kėlimas yra labai glaudžiai susijęs su šiuo klausimu. Turime sudaryti tokias prielaidas, kad teisėjai nematytų kitų galimybių, kaip tik greičiausiai nagrinėti bylas.
Papildyta 13.35 val.: – Visuomenės pasitikėjimas teismais labai sumažėjęs. Kodėl?
– Pablogėjimo nematome, o svyravimas keliais procentiniais punktais į vieną ar kitą pusę nieko nerodo. Latvių pasitikėjimas, per vieną atliktą tyrimą, išaugo apie 30 ar 40 proc. punktų, tokio rezultato mes nepasieksime.
Tai yra sisteminės priežastys, pradedant teisėjų korpuso formavimu, gebėjimu bendrauti su žmonėmis. Labai reikšmingi teismų sistemos atvirumo aspektai. Norime, kad į mūsų gretas įsilietų visuomeniniai teisėjai.
– Kokios konkrečios bylos per pastaruosius kelis metus labiausiai prisidėjo prie smukusio pasitikėjimo Lietuvos teismais?
– Nenorėčiau kalbėti apie konkrečias bylas. Mes čia susirinkę kalbėti apie teismų savivaldą.
– Kaip ketinate mažinti teisėjų krūvį?
– Bylos į šiukšlių dėžę neišmesi. Daugumos teismų teisėjai dirba ir vakarais, ir savaitgaliais. Darbo krūviai milžiniški. Turi būti sisteminis požiūris. Jaučiami ir krizės padariniai, nes teisėjams pagal įstatymą priklauso padėjėjai, tačiau tam iki šiol neskiriamas finansavimas.
Kaip mažinti krūvius? Reikia sekti Estijos pavyzdžiu, kurioje atlikta apylinkės teismų stambinimo reforma, iš 16 liko 4. Ekonominis efektas nebuvo pasiektas, tačiau išsilygino teisėjų darbo krūvis.
Lietuvoje už tą patį atlyginimą dirbančių teisėjų krūviai skiriasi kelis kartus. Dabar perskirstyti bylas iš vienos teritorijos į kitą nėra galimybių. Todėl reikia imtis teismų stambinimo reformos, siekiant dinamiškumo.
Neradome akivaizdžių neigiamų šios reformos aspektų. Kur buvo teismai, ten jie fiziškai ir liktų. Kai kuriuose stambesnėse gyvenvietėse, pvz. Pagėgiuose, Elektrėnuose, galėtų veikti salė be fiziškai joje sėdinčių ir dirbančių teisėjų. Jie atvažiuotų nagrinėti bylų.
Mes reformai pasirengę, bet reikia politinių veiksmų. Prezidentė yra prižadėjusi kiek įmanoma remti šias idėjas, kai bus baigtos politinės batalijos.
– Šiandien bus renkama ne tik nauja Teisėjų taryba, bet ir jos pirmininkas. Ar sutiktumėte vėl būti renkamas?
– Manau, kad taip. Yra keletas nepradėtų, keletas nepabaigtų darbų. Man liko dveji kadencijos metai, todėl tęstinumas būtų logiškas.
Tęstume teismų reformą. Beveik pusėje apylinkės teismų labai blogai veikia buhalterijos, prastas kompiuterinis aptarnavimas, o visa tai leistų visiškai pakeisti situaciją. Norime centralizuoti teismų finansavimą. Kiekvienam teismui skirti po „gabaliuką“ pinigų – neefektyvu, sunku patikrinti, ar jie naudojami efektyviai.
Esu naujų technologijų šalininkas. Jos palengvintų teisėjų darbą ir sumažintų darbo kaštus.
