Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Lietuvos banko atstovas: „Snoras“ buvo nemokus dar 2009 metais

Lietuvos banko būstinėje
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Lietuvos banko būstinėje
Šaltinis: 15min
0
A A

„Snoro“ bankrotą tiriančiai laikinajai Seimo komisijai liudijęs Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius Mindaugas Leika sakė, kad žlugusio banko veiklos analizė buvo daroma 2009-aisiais. „Jau tada buvo aišku, kad bankas yra nemokus“, – po komisijos posėdžio žurnalistams sakė jis.

M.Leika dalyvavo derybose ieškant „Snorui“ bankoto administratoriaus, jam taip pat teko vadovauti Lietuvos banko Finansinio stabilumo skyriui.

Paklaustas, kodėl dar prieš ketverius metus, kai buvo pastebėta, kad bankas susidūrė su problemomis, nebuvo nieko daroma, M.Leika sakė, kad šį klausimą reiktų adresuoti tuometiniams Lietuvos banko vadovams.

Tą patį atsakymą jis pateikė paklaustas, ar jau tada nebuvo galima ko nors imtis, kad „Snoras“ nebankrutuotų.

Tuo metu, anot jo, bankas didino savo veiklos apimtis. „Bet kuri finansinė institucija, kuri gauna daugiau pajamų negu išlaidų, gali gyvuoti. Kol bankas surinkdavo daug indėlių, tol jis galėjo gyventi, galėjo maskuoti nuostolius. Kai ateina diena, kai indėlininkai supanikuoja ir bankas nebegali padengti savo einamųjų mokėjimų, jis tampa nemokus. Bankas sakė, kad turi daug likvidžių lėšų, bet iš tiesų tomis lėšomis jis negalėjo disponuoti. Ataskaitas galima piešti, bet jas visada reikia patikrinti“, – pabrėžė jis.

Jo teigimu, „Snoras“ tapo nemokus dėl paskolų nuostolių ir to, kad negalėjo laisvai disponuoti kai kuriais vertybiniais popieriais. M.Leikos įsitikinimu, „Snoro“ problemos kilo ne tik dėl nuostolingos veiklos, bet ir banko vadovų piktnaudžiavimo.

„Mes savo išvadas tada pateikėme atskiriems Lietuvos banko valdybos nariams, bet kodėl valdyba nedarė išvadų jų reiktų klausti. Problemos neatsirado staiga, jos kaupėsi metų metus, jas buvo galima numatyti. Tačiau kalbant apie teisinius procesus, tam, kad imtis veiksmų, reikia turėti aiškius įrodymus. Iki tol, kol jie buvo gauti iš Šveicarijos institucijų, mes galėjome vadovautis tik prielaidomis, kurios vėliau, kaip matome, pasitvirtino“, – teigė jis.

Kalbėdamas apie „Snoro“ bankroto administratoriaus paieškas, M.Leika tvirtino, kad tokiais atvejais niekas neskelbia viešojo konkurso ir nevykdo kainų apklausos, ieškant pigiausio varianto.

Lietuvos banko atstovo teigimu, bankroto administratorius buvo rastas per kelias dienas. M.Leika įsitikinęs, kad bet kuriam lietuviui būtų pritrūkę kompetencijos administruojant bankrutuojantį banką.

Prašys Lietuvos banko paaiškinimo

Laikinosios komisijos pirmininkas Valentinas Mazuronis po posėdžio žurnalistams aiškino, kad M.Leika parlamentarams pateikė informaciją, kurios šie anksčiau nežinojo. Jis teigė, kad komisija kreipsis į Lietuvos banką prašydama pateikti dokumentus, kurie patvirintų arba paneigtų, kad „Snoras“ tapo nemokus ne praėjusiais metais, o gerokai anksčiau.

„Prašysime patikslinti kai kuriuos dalykus, apie kuriuos kalbėjome su M.Leika. Jis mums pasakė informaciją, kurios mes nežinojome, todėl mums reikia dokumentų“, – kalbėjo V.Mazuronis.

Paklaustas, ar po M.Leikos liudijimo komisija dar kartą kviesis buvusį Lietuvos banko vadovą Reinoldijų Šarkiną, V.Mazuronis aiškino, kad kol kas to daryti neketinama.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min