Lenkijos Viešųjų reikalų instituto ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) atliktu tyrimu norėta sužinoti, kaip abiejų valstybių konfliktą mato Lenkijos ir Lietuvos nepriklausomi analitikai, pagrindinėms partijoms priklausantys politikai, žurnalistai, valstybės tarnautojai, diplomatai ir verslo atstovai.
Apklausos autoriai teigia, kad jei dvišaliai santykiai priklausytų nuo ekspertų sutarimo, dėl jų nekiltų rimtesnių problemų. Tyrimo metu paaiškėjo, jog apklaustieji griežčiau vertina savo šalies Vyriausybę ir jos politiką.
Lenkų ekspertai mano, jog Lenkijos Vyriausybė nemato prasmes vykdyti dialogą su Vilniumi, nes tai eilinį kartą baigsis pažadais, kurie nebus įvykdyti
V.Tomaševskis vieniems klastūnas, kitiems – didvyris
Mūsų šalyje Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA) ir jos pirmininkas Valdemaras Tomaševskis dažnai sulaukia kritikos, kad kursto įtampas tarp abiejų šalių siekdami politinių tikslų. Vienas iš apklaustų lietuvių ekspertų lenkų tautinę mažumą net pavadino LLRA auka.
Tuo metu Lenkijoje ši partija ir jos vadovas nėra vertinami taip vienareikšmiškai.
Kaip teigiama tyrimo ataskaitoje, dauguma Lenkijos ekspertų įžvelgia V.Tomaševskio bandymus manipuliuoti mažumos klausimais.
Tačiau kita dalis pripažįsta jo politinį efektyvumą, ypač po sėkmės rinkimuose. Politikas giriamas ir už tai, kad prisidėjo prie lenkų mažumos integracijos.
Lenkijai trūksta kantrybės
Lenkijos pusė didžiausia santykių problema įvardijo lenkų tautinės mažumos teisių nepaisymą, tačiau didžioji dalis apklaustųjų pripažino, kad Varšuva pernelyg spaudžia Vilnių ir taip aštrina ginčą.
Dauguma lenkų ir dalis lietuvių ekspertų mano, kad Lietuva turėjo leisti lenkams rašyti vardus ir pavardes lenkiškais rašmenimis, kabinti dvikalbes lenteles, pataisyti Švietimo įstatymą ir sutvarkyti žemės grąžinimo Lietuvos lenkams klausimą.
Tuo metu kai kurie lenkų atstovai yra įsitikinę, kad su lenkų mažuma Lietuvoje nevyksta nieko blogo, jie kritikavo mažumos isteriškas reakcijas į Švietimo įstatymą. Lietuvai, jų nuomone, reikia daugiau laiko, o Lenkijai – kantrybės.
Tyrimo autoriai pažymi, kad Lenkijoje vyrauja įsitikinimas, kad su lenkais Lietuvoje iš tiesų blogai elgiamasi. Vienas apklaustų Lenkijos politikų sakė, kad Lietuva sąmoningai siekia sulietuvinti lenkus, apribodama lenkišką švietimą.
Tarp kaltųjų – D.Grybauskaitė
Apklausoje dalyvavę lietuviai dvišaliams santykiams kenkiančiu žmogumi įvardijo Lenkijos užsienio reikalų ministrą Radoslavą Sikorskį, kai kurie kaltais laiko visą Donaldo Tusko Vyriausybę.
Šie politikai kritikuojami dėl arogancijos ir raumenų demonstravimo prieš mažesnįjį kaimyną.
Lietuvių kritikos sulaukė ir LLRA lyderis V.Tomaševskis, buvęs užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis bei prezidentė Dalia Grybauskaitė. Ekspertai mano, kad jie nesugebėjo palaikyti dialogo su lenkais.
Lenkijos ekspertai konkrečių kaltųjų nenurodo. Tačiau, anot tyrimo autorių, Lietuvos bloguoju herojumi galima būtų vadinti D.Grybauskaitę.
Šios šalies ekspertai linkę kaltinti visus Lietuvos politikus – dėl to, kad metų metus nesugebėjo patenkinti nei vieno mažumos reikalavimo ir nevykdė duotų pažadų. Nuosaikiau nusiteikę ekspertai kritikavo Lenkijos valdžią dėl nevykusių diplomatinių veiksmų, per didelio spaudimo Lietuvai, nekritiško požiūrio į tautinės mažumos poziciją.
Tyrimas parodė, kad Lenkijoje sunku rasti ekspertą, kuris galvotų, kad Lietuvos Vyriausybės politika lenkų mažumos atžvilgiu yra tinkama. Kritikuojamas reikalavimų nepaisymas, pažadų nevykdymas. Jie sako, kad Lenkijos Vyriausybė nemato prasmes vykdyti dialogą su Vilniumi, nes tai eilinį kartą baigsis pažadais, kurie nebus įvykdyti.
Siautėja nacionalistai
Lenkai Lietuvoje mato stiprų populistinį nacionalizmą, kuris skatina lenkų mažumoje matyti Lietuvos priešus ir taip gadina tarpusavio santykius.
Ekspertams buvo užduotas klausimas, kaip abiejų šalių elito atstovai žiūri vieni į kitus. Lietuvių pusė yra įsitikinusi, kad susidomėjimas mūsų šalimi Lenkijoje yra ribotas, taip pat kalbant ir apie Lenkijos elitą.
„Buvo reiškiama nuomonė, kad daugelis Lenkijos politikų tikriausiai net ne visiškai supranta, dėl ko abi šalys apskritai ginčijasi. Jie sakė, kad į mažumos skundus žiūrima nekritiškai, aklai remiami LLRA reikalavimai“, – teigia apklausos autoriai.
Tuo metu Lenkijos ekspertai sako, kad per pastarąjį dvidešimtmetį Lietuvos elito požiūris į Lenkiją pasikeitė. Iškart po santvarkos pasikeitimo jis buvo itin teigiamas, tačiau vėliau viskas ėmė keistis į bloga.
Jie Lietuvoje mato stiprų populistinį nacionalizmą, kuris skatina lenkų mažumoje matyti Lietuvos priešus ir taip gadina tarpusavio santykius. Neigiama figūra kai kurie ekspertai įvardijo europarlamentarą Vytautą Landsbergį. Populistinį požiūrį, ekspertų vertinimu, sustiprina kova dėl nacionalistiškai nusiteikusių rinkėjų balsų.
Du pešasi, rusai laimi
Daugelis abiejų šalių ekspertų sutinka, kad konfliktu naudojasi Rusija, lenkų ir lietuvių pykčiai ir apsižodžiavimai padeda jai didinti savo įtaką regione.
Lenkijos ekspertai mano, kad Rusija daro labai didelę įtaką Lietuvai, vienas tokios įtakos įrankių – kai kurie mūsų šalies politikai, turintys rusiškas šaknis arba su Rusija susiję verslo ryšiais.
Tuo metu Lietuvos ekspertai atkreipia dėmesį į Lenkijos Vyriausybės bandymus pagerinti Lenkijos ir Rusijos santykius, turėdami galvoje, kad tai daroma Lietuvos sąskaita. Esą dabar Lenkija vis labiau atsisuka į Rusiją ir pradeda ignoruoti Lietuvą. Lietuvos ekspertai neslepia nusivylimo, kad dėl Lenkijos ir Rusijos santykių perkrovimo nebuvo konsultuojamasi su Lietuva.
