Apie ką buvo pratybos?
Kaip rašo amerikiečių „The Wall Street Journal“, anksčiau Berlyne vyravo nuomonė, kad Rusija negalės sau leisti pradėti naujų karinių kampanijų maždaug iki 2029 metų.
Tačiau dabar vis dažniau kalbama, kad Maskva gali nuspręsti išbandyti NATO kur kas anksčiau – dar prieš tai, kai Europa, dabar didinanti investicijas į gynybą, bus pajėgi duoti atkirtį.
Laikraštyje rašoma, kad vienu iš potencialių taikinių laikomos Baltijos šalys.
Pratybas, imituojančias Rusijos įsiveržimą į Lietuvą, gruodžio mėnesį kartu su Vokietijos kariuomenės Helmuto Schmidto universiteto centru surengė Vokietijos laikraštis „Die Welt“.
Teigiama, kad pratybose dalyvavo 16 buvusių aukšto rango Vokietijos ir NATO pareigūnų, įstatymų leidėjų ir žinomų saugumo ekspertų, kurie žaidė vaidmenų žaidimą pagal scenarijų, jeigu Rusijos invazija prasidėtų 2026 metų spalio mėnesį.
Pasirinktas scenarijus nurodo, kad Rusija, pasinaudodama humanitarinės krizės Kaliningrado srityje pretekstu, užgrobia Marijampolę.
Pagal scenarijų, Rusijai tai pristačius kaip humanitarinę misiją Jungtinės Valstijos atsisako aktyvuoti NATO 5-ąjį straipsnį. Vokietija pademonstruoja savo neryžtingumą, Lenkija, nors ir mobilizuojasi, nesiunčia karių per sieną.
Lietuvoje dislokuotai Vokietijos brigadai įsikišti nepavyksta, iš dalies dėl to, kad Rusija panaudoja bepiločius orlaivius, kurie užminuoja kelius, vedančius iš brigados bazės.
Pasak pratybų rezultatų, šioje karo imitacijoje, nesant Amerikos vadovavimo, Rusijai pavyksta per porą dienų sugriauti pasitikėjimą NATO ir įtvirtinti dominavimą Baltijos šalyse, dislokavus tik apie 15 tūkst. karių pradines pajėgas.
Kas yra simuliacijos?
Simuliacijos („wargaming“) yra naudojamos kariuomenėse kaip operacijos plano parengimo dalis, pavyzdžiui, Suvalkų koridoriaus gynybos. Simuliacijos metu dalis karinio štabo žaidžia už priešo pajėgas, dalis – už savus. Tokių simuliacijų tikslas yra ne varžytuvės, kuris geriau sužais, o galimų pažeidžiamų vietų identifikavimas ir jų ištaisymas, tik tuomet gimsta galutinis operacijos planas, teigiama Lietuvos kariuomenės paskyroje „Facebpook“.
Pasak pranešimo, darant tokias simuliacijas fantazijai vietos beveik nėra – galimi priešo veiksmai yra paremti konkrečiais žvalgybos duomenimis, todėl už priešą paprastai žaidžia žvalgybos funkciją atstovaujantys kariai, kiekvienam simuliuojamam priešo žingsniui privalomi du kriterijai – jis atliekamas, jei priešas turi reikiamus pajėgumus ir valią tuos pajėgumus panaudoti.
„Wargamingus gali atlikti įvairios organizacijos, jų tikslai taip pat gali būti įvairūs – viską vertiname pagarbiai, bet nepametant sveikos žmogiškos nuovokos: niekas negali atspėti neprognozuojamo priešo scenarijaus ir tuomet vienintelis kelias, mažinantis pažeidžiamumą, yra rėmimasis turimais faktais ir dieną naktį ruošimasis valstybės ginkluotai gynybai turimų faktų apie priešą pagrindu“, – rašo kariuomenė.
Ilgalaikėje perspektyvoje sunkiai tikėtina, kad Rusija nekels grėsmės Lietuvai ir kitoms NATO šalims.
Kaip Lietuva ruošiasi gintis?
Anot pranešimo, ilgalaikėje perspektyvoje sunkiai tikėtina, kad Rusija nekels grėsmės Lietuvai ir kitoms NATO šalims.
„Todėl tai, kad šiuo metu Rusijos pajėgumų prie Lietuvos ir kitų Baltijos šalių sienų nėra fiksuojama ir konvencinio puolimo grėsmė nekonstatuojama, mūsų darbotvarkės nekeičia. Intensyviausios kariuomenės veiklos kryptys šiuo metu yra nuolatinės turimų pajėgų pratybos, oro gynybos stiprinimas, kontrmobilumo priemonės ties šalies siena, integracijos su sąjungininkais stiprinimas ir logistikos pajėgumų auginimas. Čia laikas yra mūsų sąjungininkas, nes mes kasdien didiname savo pajėgumus, priešas – praranda ir privalo atstatinėti.
Tačiau ir be stiprinimo mūsų dabartinius pajėgumus šiuo metu sudaro 20+ tūkstančių aktyvaus personalo karių ir daugiau nei antra tiek – rezerve, kurį galime aktyvuoti per labai trumpą laiką, pajėgumai – pėstininkų kovos mašinos sausumos manevrui, 155 mm artilerija, artimojo ir vidutinio nuotolio oro gynyba, specialiosios operacijos, logistika ir kiti. Taip pat Lietuvoje šiuo metu dislokuota apie 3 tūkstančius sąjungininkų, pajėgumai – tankai, pėstininkų kovos mašinos, 155 mm artilerija ir kiti. Šie pajėgumai turi aiškią matematinę vertę mūšio lauke ir prireikus gali būti panaudoti nelaukiant jokių pastiprinimų.
Kaip visuomet, išlieka provokacijų ir kitokių incidentų tikimybė, kadangi vyksta aktyvūs agresijos prieš Ukrainą veiksmai, tam turime budinčius sausumos pajėgų, oro gynybos, specialiųjų operacijų ir kitus pajėgumus, jie gali būti pasitelkti kad ir šiandien popiet“, – rašoma pranešime.
Sąjungininkų ryžtu neabejojame, nes neturime tam jokio pagrindo – iki šiol visi veiksmai buvo pasakyta – padaryta.
„Sąjungininkų ryžtu neabejojame, nes neturime tam jokio pagrindo – iki šiol visi veiksmai buvo pasakyta – padaryta, turime dislokuotus per 3 tūkstančius karių ir šiemet laukia papildymas. Ir šiaip, tik įsivaizduoti galima Vokietijos, JAV ar kitos šalies kario, su kuriuo kartu išlieta daug prakaito, motyvaciją, išgirdus iš mūsų „žinok, nepasitikim“.
Tačiau niekas kitas už mus negali nuspręsti pradėti valstybės ginkluotą gynybą, tik mes patys – nei penktasis straipsnis, nei sprendimų priėmimas kitose šalyse neturi įtakos Lietuvos kariuomenės veiksmų pradžiai, jiems turime ir nuolat kaupiame resursus, kurie bus panaudoti taip, kaip reikės Lietuvai, o valios niekam čia netrūksta, kad ir kaip kartais mus bando įtikinti priešingai“, – rašoma pranešime.
