70 proc. paauglių teigia galintys nesunkiai nusipirkti alkoholio
Pernai 35 Europos šalyse vykdyta tarptautinio tyrimo apie mokinių alkoholio, tabako ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimą (ESPAD) apklausa atskleidė, kad svaiginimosi būdai tarp Lietuvos paauglių paplitę panašiai kaip ir kitose šalyse.
Kita vertus, specialistai džiaugiasi teigiamomis tendencijomis. Tyrimo duomenimis, abstinentų skaičius tarp Lietuvos paauglių nuosekliai didėja. Bent kartą gyvenime vartojusių alkoholį sumažėjo nuo 95 proc. (1995 m.) iki 87 proc. (2015 m.). Bendras tirtų šalių vidurkis – 81 proc., taigi mūsų paaugliai vis dar pakliūna tarp dažniau geriančių.
Paaugliai taip pat buvo klausiami, ar vartojo alkoholio per paskutines 30 dienų. Teigiamai atsakė 34 proc. respondentų.
Paaugliai taip pat buvo klausiami, ar vartojo alkoholio per paskutines 30 dienų. Teigiamai atsakė 34 proc. respondentų. Bendras tirtų šalių vidurkis - 48 proc. Šis rodiklis, lyginant su ankstesniais tyrimais pagerėjo labai ženkliai – nuo 77 proc. teigiamai atsakiusių respondentų.
Paklausti, ar yra bent kartą gyvenime alkoholį vartoję nesaikingai (tai reiškia, kad išgėrė 5 butelius alaus, 5 ar daugiau taures vyno ar kokteilio, 5 ar daugiau taureles stipraus alkoholio), teigiamai atsakė 36 proc. vaikinų. 2007 m. tokių buvo net 48 proc. Tarp merginų šis rodiklis praktikšai nepakito – 35 proc. Kitose šalyse nesaikingas epizodinis gėrimas taip pat labiau būdingas vaikinams.
Pasak tyrimą pristačiusios ESPAD Lietuvoje koordinatorės, Klaipėdos universiteto profesorės Liudmilos Rupšienės, 70 proc. moksleivių nurodė, kad jie nesunkiai gali įsigyti alkoholinių gėrimų. Kitose šalyse šie skaičiai svyruoja nuo 52 iki 96 proc. Alkoholio prieinamumas, lyginant su kitomis narkotinėmis medžiagomis, yra didžiausias visoje Europoje.
Ypač lengvai paaugliams prieinamas sidras – jo lengvai arba gana lengvai įsigyti parduotuvėje mano galintys 62 proc. moksleivių. Ne daugsudėtingiau prieienamas alus (60 proc.), vynas (57 proc.) ir alkoholiniai kokteiliai (55 proc.). Stiprieji gėrimai tebėra vertinami kaip sunkiausiai prieinami (42 proc.).
„Apibendrinant galima teigti, kad alkoholio vartojimas tarp paagulių vis dar išleika problema, tačiau situacija yra geriausia nuo ESPAD tyrimų pradžio (1995 m.)“, - teigė L.Rupšienė.
Kasdien rūko 15 proc. paauglių
Lietuvoje bent kartą rūkė 65 proc. paauglių, tačiau lyginant su 2011 m. jų skaičius sumažėjo 10 proc. Dažniau cigaretes išbandė vaikinai (69 proc.) negu merginos (60 proc.). Kitose Europos šalyse bent kartą rūkę atsakė 46 proc. respondentų. Skirtingose šalyse šis rodikis svyruoja nuo 16 iki 66 proc.
Kita vertus stebima kasdienio cigarečių rūkymo mažėjimo tendencija. 2015 m. Lietuvoje kasdien rūkė 15 proc. paauglių, 2011 m. - 24 proc. Bendras tirtų šalių vidurkis – 13 proc. vaikinų ir 12 proc. merginų. Lietuvoje atotrūkis tarp vaikinų ir merginų kiek didesnis – atitinkamai 17 ir 12 proc.
Kitas tabako formas išbandė gerokai mažiau moksleivių: uostamojo/kramtomojo tabako bandė tik 9 proc. respondentų. Vandens pypkę nurodė rūkę 12,7 proc. respondentų, dažniau – berniukai. Tuo tarpu elektronines cigaretės išbandė 46 proc. moksleivių, 16 proc. - per paskutines 30 dienų.
64 proc. paauglių teigia, kad jie gali nesunkiai įsigyti tabako gaminių. Bendras tirtų šalių vidurkis – 61 proc. Skirtingose šalyse šis rodiklis svyruoja nuo 22 iki 79 proc.
„Situacija dar blogesnė, pažvelgus į bent kartą gyvenime rūkiusių respondentų atsakymus. Net 76 proc. rūkiusiųjų cigaretes nurodė, kad jiems lengva arba gana lengva įsigyti cigarečių“, - teigė L.Rupšienė.
Per paskutines 30 dienų kanapes vartojo 5 proc. apklaustųjų
Lietuvoje pirmieji ESPAD tyrimai rodė, kad 1995 m. bent kartą gyvenime narkotikus vartojo 3 proc. paauglių, po to įvyko didelis šuolis iki 15 proc. 1999 m. ir 22 proc. 2011 m. Tačiau pernai pirmą kartą po 20 metų narkotikų vartojimas sumažėjo – iki 19 proc. (16 proc. tarp merginų ir 22 proc. tarp vaikinų). Kitose šalyse narkotikų vartojimas panašus.
Populiariausia narkotinė medžiaga visoje Europoje – kanapės. Lietuvoje bent kartą kanapes vartojo 18 proc. paauglių (tirtų šalių vidurkis – 16 proc., o skirtingose šalyse jis svyruoja nuo 4 iki 37 proc.).
Beje, šioje srityje nelabai turime kuo džiaugtis. Lietuvoje nuo 2003 m. kanapių vartojimas bent kartą gyvenime augo nuo 13 iki 19 proc. 2011 m., po to nežymiai krito iki 18 proc.. Bent kartą per pastarąsias 30 dienų kanapes vartojo 5 proc. respondentų. Kas ketvirtas apklaustas paauglys nurodė, kad jam lengva arba labai lengva gauti kanapių. ESPAD šalių vidurkis – 30 proc. ir atskirose šalyse svyruoja nuo 5 iki 50 proc.
„Legalių raminamųjų ir migodmųjų vaistų vartojimas, gydytojui nepaskyrus, nuo 1999 iki 2007 m. Lietuvoje didėjo ir buvo tarp didžiausių Europoje, tačiau po to pradėjo mažėti ir šiuo metu siekia 9 proc. (merginų – 12,4 proc., vaikinų – 5,5 proc.) kitose ESPAD šalyse 6 proc. respondentų nurodė, kad vartojo raminamuosius ar migdomuosius vaistus.
Taip pat atsirado naujų psichoaktyvių medžiagų, kurios gali būti įvairių pavidalų – žolelių mišinio, miltelių, kristalų, tablečių. Jų poveikis panašus į kanapių, ekstazi tablečių. Šias medžiagas Lietuvoje nurodė vartoję 5 proc. moksleivių. ESPAD šalių vidurkis – 4 proc.
Narkotines medžiagas Lietuvoje dažniau vartoja vaikinai negu merginos, tačiau šis skirtumas tarp lyčių yra mažiausias per visą tyrimų laikotarpį.
Tarptautiniu ESPAD projektu, bendradarbiaujant su ES Tarptautine narkotikų stebėsenos agentūra (EMCDDA), siekiama pagerinti suvokimą apie 15–16 metų asmenų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą Europoje.
