Sekite 15min Google
Rusijos prokuratūros kreipimasis, kuris paskelbtas pirmadienį, dėl Baltijos šalių istorinių veikėjų – daugiau nei dar viena propagandinė ataka.
Rusijos istoriko ir politikos eksperto Dmitrijaus Savino vertinimu, šiuo žingsniu siekiama diskredituoti patį Lietuvos, Latvijos ir Estijos valstybingumą, o Rusijoje dar labiau apriboti galimybes kalbėti apie jų istoriją kitaip, nei reikalauja valdžia.
Kas nutiko?
Pirmadienį Rusijoje paskelbta apie siekius, kad jos teismas Lietuvos, Latvijos ir Estijos istorinius veikėjus bei organizacijas pripažintų nacistinės Vokietijos pagalbininkais.
Apie tokį kreipimąsi rugsėjo 21 d. paskelbė šalies Generalinė prokuratūra. Pareiškime skamba kaltinimai prisidėjus prie karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui prieš sovietų žmones. Teismo sprendimas dėl šio pareiškimo kol kas nepaskelbtas.
Prokuratūros sąraše – 13 žmonių ir penkios organizacijos. Tarp lietuvių minimi Juozas Ambrazevičius, Antanas Impulevičius, Algirdas Klimaitis, Juozas Lukša ir Bronius Kviklys. Įvardyti ir Lietuvos aktyvistų frontas bei organizacija, kurią Rusijos prokuratūra vadina Lietuvos nacionalistų sąjunga.
Prokuratūra skelbia, esą Baltijos šalių kolaborantai karo ir pokario metais nužudė daugiau kaip 1,5 mln. žmonių.
Šį teiginį ji grindžia Rusijos Federalinės saugumo tarnybos, Užsienio reikalų ir Gynybos ministerijų bei Valstybinio archyvo dokumentais.
Tačiau viešame pranešime nepaaiškinama, kaip šis skaičius apskaičiuotas, ir nepateikiamas konkrečių dokumentų sąrašas, kuris leistų teiginį patikrinti.
Kad šiuo procesu siekiama daugiau nei istorinių įvykių įvertinimo, rodo pačios prokuratūros argumentai. Kaltinimai metami ir dabartinėms Baltijos valstybių valdžioms. Maskva tvirtina, kad nuo Nepriklausomybės atkūrimo jos esą "kryptingai iškraipo SSRS vaidmenį Antrajame pasauliniame kare" ir šlovina kolaborantus.
Taip atskirų istorinių veikėjų veikla tampa pagrindu kaltinti šiandienos Lietuvą, Latviją ir Estiją. Be to, aiškus siekis yra Maskvai parankią istorijos versiją įtvirtinti teismo sprendimu, o kaltinimus bendradarbiavimu su naciais pasitelkti antisovietiniam pasipriešinimui diskredituoti.
Panašų žingsnį Maskva jau žengė Ukrainos atžvilgiu. Rugpjūčio 4 d. Rusijos sostinės Tverės rajono teismas patenkino prokuratūros pareiškimą ir nacistinės Vokietijos pagalbininkais pripažino Ukrainos nacionalistų organizaciją, Ukrainos sukilėlių armiją bei dešimt istorinių veikėjų.
Praėjus beveik septynioms savaitėms, ta pati schema taikoma Baltijos šalims. Prokuratūrai palankus sprendimas leistų Rusijos propagandai kaltinimus Lietuvai ir jos kaimynėms pateikti jau su teismo patvirtinimu.
Suplakė į vieną krūvą
Taikinyje gali atsidurti ir Rusijoje likę Lietuvos tremtiniai, jų palikuonys bei lietuvių kultūros ir istorinės atminties puoselėtojai, viešai pasakojantys apie sovietines represijas ar nepriklausomos Lietuvos istoriją.
Rusijos politikos eksperto ir istoriko D.Savino vertinimu, grėsmę lemtų ne tautybė ar pilietybė, o viešai išsakomos mintys: „Nepriklausomai nuo pilietybės ir etninės kilmės, jeigu jie viešai kalbės, be abejo, atsidurs taikinyje.“
Pasak eksperto, taip būtų dar labiau varžoma laisvė kalbėti apie praeitį, kuri netelpa į Kremliaus primetamą istorijos versiją. Tą nurodo priemonės, kurių ėmėsi Kremlius, siekiant diskredituoti Baltijos šalių pasipriešinimo istoriją.
„Viename sąraše sumaišomi tikri nacių nusikaltėliai, žmonės, anksčiau pripažinti nesusijusiais su nacių nusikaltimais, ir organizacijos, kurios apskritai neturėjo nieko bendra su Trečiuoju reichu, nes buvo paleistos dar iki nacių okupacijos“, – aiškino pašnekovas.
Pasak jo, tai paprastas, tačiau veiksmingas propagandos metodas: į vieną gretą sustačius skirtingos biografijos žmones ir skirtingu metu veikusias organizacijas, visiems priskiriama ta pati kaltė.
Šį principą D.Savinas iliustravo Latvijos pavyzdžiais. Rusijos prokuratūros sąraše minimas Viktoras Arajas, už dalyvavimą genocide Vakarų Vokietijos teismo nuteistas kalėti iki gyvos galvos. Tačiau greta jo įrašytas ir Latvijos legiono generalinis inspektorius Rudolfas Bangerskis. Istoriko teigimu, šis po karo buvo tikrinamas britų ir nebuvo pripažintas prisidėjusiu prie karo nusikaltimų ar genocido.
„Iš esmės visa nepriklausomų Baltijos respublikų istorija, išskyrus sovietų okupacijos laikotarpį, prilyginama nacizmui ir paskelbiama nusikalstama“, – Kremliaus siunčiamą žinią apibūdino D.Savinas.
Jo vertinimu, tai grįžimas prie sovietinės propagandos nuostatų, kai Baltijos šalių valstybingumas ir pasipriešinimas okupacijai buvo aiškinami per kovos su fašizmu prizmę.
Tačiau naujasis procesas, pasak pašnekovo, skirtas ir Rusijos vidaus auditorijai. Prokuratūrai palankus teismo sprendimas galėtų tapti papildomu represijų įrankiu prieš istorikus, žurnalistus ar kitus viešai kalbančius žmones.
„Bet kuris autorius, publicistas, žurnalistas ar net profesionalus istorikas, išdrįsęs daugiau ar mažiau palankiai pasisakyti apie nepriklausomas Baltijos respublikas, rizikuotų būti persekiojamas pagal straipsnius dėl nacizmo reabilitavimo“, – perspėjo D.Savinas.
Jo manymu, pavojinga galėtų tapti net neutrali pozicija. Valdžios nustatyta istorijos versija būtų paversta privaloma, o atsisakymas jos laikytis – pagrindu persekioti.
Prokuratūros iniciatyvą jis sieja su platesne sovietinės praeities pervertinimo kampanija: represijų atminimo vietų naikinimu, nepriklausomo istorijos pasakojimo slopinimu ir Stalino paminklų statymu.
Anot D.Savino, Baltijos šalių tremtinių atminimas čia tampa vienu iš taikinių, tačiau pati kampanija apima kur kas daugiau – sovietų valstybės ir komunistinio totalitarizmo nusikaltimų menkinimą bei neigimą.
Prisiminė ir Celofaną
Vertindamas grėsmes Lietuvai, D.Savinas atkreipė dėmesį į Minską, kur, pasak jo, telkiasi iš Lietuvos ir Latvijos išvykę prokremliški veikėjai (Antanas Kandrotas, pravarde Celofanas ir iš Latvijos pabėgęs prorusiškas politikas Aleksejs Rosļikovs, – 15min).
Jų susibūrimai, eksperto manymu, verčia svarstyti, kokį vaidmenį šiems žmonėms galėtų numatyti Kremlius, didindamas spaudimą Baltijos valstybėms.
„Tai, kad Minske renkasi iš Lietuvos ir Latvijos pabėgę atvirai prokremliški veikėjai, kelia minčių, jog gali būti svarstoma viskas – iki laikinųjų vyriausybių, „liaudies respublikų“ kūrimo ir panašių scenarijų“, – sakė jis.
Šiame kontekste prokuratūros mėginimas susieti Lietuvos valstybingumo istoriją su nacizmu įgauna ir saugumo matmenį. Pasak D.Savino, Baltijos šalių demonizavimas Rusijos visuomenės akyse dera su platesne įtampos kurstymo ir NATO rytinio flango tikrinimo kampanija.
„Šiuos Generalinės prokuratūros pareiškimus galime vertinti kaip eskalacijos dalį. Tačiau sieti juos su kokiais nors konkrečiais žingsniais kol kas nėra pagrindo“, – pabrėžė jis.
D.Savino vertinimu, Lietuvos ir jos kaimynių atsakas pirmiausia turėtų būti stipresnė gynyba ir glaudesnis bendradarbiavimas su sąjungininkais.
„Deja, Rytuose turime reikalą su valstybe, kuri supranta tik jėgą. Todėl nieko geresnio už savo kariuomenių, regioninių karinių sąjungų ir NATO stiprinimą nesugalvosime“, – sakė jis.
