Dabar populiaru
Publikuota: 2018 gegužės 25d. 09:03

Lietuvos politikai Europos Parlamente: vienas pasisakė tūkstantį kartų, o kitas turi 17 pagalbininkų ir neveikia beveik nieko

Lietuvos europarlamentarai
15min nuotr. / Lietuvos europarlamentarai

2014 metų gegužės 25 dieną vykusiuose rinkimuose Lietuva į Europos Parlamentą (EP) išrinko vienuolika narių. Praėjus ketveriems metams ir artėjant naujiems rinkimams galima pažvelgti į jų aktyvumą ir nuveiktus darbus.

Rinkimuose, kuriuose balsavo 47,31 proc. balso teisę turėjusių lietuvių, ryškaus lyderio neatsirado. Dvi vietas EP gavo konservatoriai, delegavę partijos lyderį Gabrielių Landsbergį ir signatarą, politikos veteraną Algirdą Saudargą. Tiesa, artėjant Seimo rinkimams Lietuvoje G.Landsbergį EP pakeitė Laima Andrikienė.

Lietuvos socialdemokratų partija delegavo Viliją Blinkevičiūtę ir Zigmantą Balčytį. Liberalai – Antaną Guogą ir Petrą Auštrevičių. Prasidėjus politinės korupcijos skandalui A.Guoga pasitraukė iš Liberalų sąjūdžio, tačiau postą EP pasiliko, perbėgdamas į Europos Liaudies partijos gretas.

Dvi vietas gavo ir „Tvarka ir teisingumas“. Tiesa, vargiai galima sakyti, kad jos abi ir dabar priklauso šiai partijai, mat jas užėmė buvęs lyderis, nušalintasis prezidentas Rolandas Paksas ir Darbo partijai spėjęs pavadovauti, o dabar nepartiniu kandidatu į prezidento postą pasiskelbęs Valentinas Mazuronis.

Darbo partijos mandatas teko partijos garbės pirmininkui, teismo procese įsisukusiam, o dabar ir vėl jos lyderiu tapusiam Viktorui Uspaskichui.

Briuselyje po vieną vietą gavo ir „Valdemaro Tomaševskio blokas“, delegavęs, žinoma, Valdemarą Tomaševskį, bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, į EP išsiuntusi ilgametį Ignalinos rajono merą, buvusį partijos kandidatą į prezidentus Bronį Ropę.

15min išnagrinėjo oficialią Europos Parlamento statistiką ir pažiūrėjo, ką per šiuos ketverius metus nuveikė Lietuvos politikai.

Kalba V.Blinkevičiūtė ir Z.Balčytis, tyli V.Tomaševskis ir A.Saudargas

Pasisakymai Europos Parlamento plenarinių posėdžių metu leidžia pamatyti politiko aktyvumą ir įsitraukimą specifiniais klausimais.

Tiesa, dažnai šie pasisakymai yra labai aptakūs ir mažai kuo prisideda prie konstruktyvios diskusijos. Kai kurie politikai šį laiką išnaudoja tiesiog pažymėti savo buvimą parlamente.

Aktyviausi plenariniuose posėdžiuose yra Socialistų ir demokratų progresyviojo aljanso grupės nariai – 10 padėjėjų deklaravusi Vilija Blinkevičiūtė ir tik du pagalbininkus turintis Zigmantas Balčytis. Pirmoji EP pasisakė 1056 kartus, o antrasis – 943.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Vilija Blinkevičiūtė ir Zigmantas Balčytis
Luko Balandžio / 15min nuotr./Vilija Blinkevičiūtė ir Zigmantas Balčytis

Dažnai EP galima išgirsti ir septynis pagalbininkus turintį Antaną Guogą (626 kartai) bei žemės ūkio klausimais aktyviai pasisakantį ir net 16 padėjėjų deklaravusį Bronį Ropę (569 kartai).

Mažiausiai girdimi Europos Liaudies partijai atstovaujantys konservatoriai ir 12 padėjėjų registravęs Valdemaras Tomaševskis. Lietuvos lenkų rinkimų akcijos ir rusų aljanso deleguotas ir prie Europos konservatorių ir reformistų prisišliejęs V.Tomaševskis plenarinių posėdžių salėje prabilo 121 kartą.

90 kartų spėjusį pasisakyti G.Landsbergį pakeitusi L.Andrikienė kalbėjo 149 kartus. EP beveik negirdimas ir nematomas A.Saudargas. Oficialioje statistikoje registruoti tik 37 jo pasisakymai. Šiemet net 17 (2 parlamente ir 15 Lietuvoje) padėjėjų deklaravęs konservatorių atstovas viešai pasisakė tik dviem klausimais.

Ataskaitų skurdas: per trumpą laiką išsiskyrė G.Landsbergis

Tapti pranešėju ir vadovauti ataskaitos pristatymui – vienas didžiausių politiko veiklos įvertinimų Europos Parlamente. Tai rodo ne tik aktyvią veiklą, bet ir kolegų pripažinimą, kad turi klausimui reikalingą kompetenciją bei gebėjimą reprezentuoti.

Lietuvos politikai ataskaitų pranešėjais tampa retai. Išsiskiria čia tik beveik dvejus metus EP praleidęs konservatorių lyderis G.Landsbergis. Jis tapo pranešėju net penkių ataskaitų pristatyme, iš kurių vienas itin reikšmingas pranešimas buvo apie ES ir Rusijos santykių padėtį.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Gabrielius Landsbergis
Luko Balandžio / 15min nuotr./Gabrielius Landsbergis

Trijų ataskaitų pranešėju per šią kadenciją tapo 14 padėjėjų turintis liberalas Petras Auštrevičius. Visi likę ataskaitos pranešėjais buvo kartą arba išvis neturėjo tokios garbės. Nykiausiai atrodo Valdemaro Tomaševskio aktyvumo grafoje spindintis nulis.

Šešėlinių pranešėjų statistikoje itin įdomiai atrodo 12 padėjėjų deklaruojantis Rolandas Paksas.

Europos laisvės ir tiesioginės demokratijos grupei priklausantis R.Paksas nė karto nebuvo ataskaitos pranešėju, tačiau šešėliniu pranešėju tapo net 26 kartus. Jį domino ir švarios energijos, ir elektros gamybos sektoriaus, ir kosmoso, ir aviacijos klausimai.

Ataskaitas ignoruojantis V.Mazuronis žarstosi pasiūlymais

Kai kurie tylintys ir prie ataskaitų rengimo neprileidžiami Europos Parlamento nariai atsigauna institucinių pasiūlymų lauke.

Čia labiausiai pasižymi dešimt padėjėjų turintis Valentinas Mazuronis. Jokia kita veikla iš kitų Lietuvos politikų neišsiskiriantis kandidatas į prezidentus pažėrė 227 institucinius pasiūlymus įvairiausiais klausimais.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Intervių su Valentinu Mazuroniu
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Intervių su Valentinu Mazuroniu

Aktyvesnis už jį buvo tik Petras Auštrevičius, prisidėjęs prie 299 pasiūlymų. Liberalas išsiskiria ir deklaracijų sektoriuje. Jis pateikęs net aštuonis rašytinius pareiškimus. Daugiau tokių pareiškimų rašyme ir pateikime dalyvavę tik Zigmantas Balčytis (12) ir Rolandas Paksas (11). Aštuonis rašytinius pareiškimus pateikęs ir A.Guoga.

Nė vienos deklaracijos pateikimo neinicijavo L.Andrikienė, V.Uspaskichas ir V.Tomaševskis.

V.Uspaskichas ir A.Saudargas išsiskiria ir pasiūlymų rezoliucijoms srityje. Kol V.Mazuronis ar V.Blinkevičiūtė suformavo po kelis šimtus siūlymų, Darbo partijos lyderis rado laiko pateikti tik septynis siūlymus, o konservatorių veteranas – tik tris.

Tiesa, A.Saudargas 2016 metais pateikė ir vieną rašytinį pareiškimą dėl aukštojo mokslo reformos Baltarusijoje.

Klausimais bombarduoja V.Blinkevičiūtė ir B.Ropė

Dar vienas europarlamentarų aktyvumo įrodymas – raštu ir žodžiu užduodami klausimai. Šioje veikloje itin išsiskiria socialdemokratė Vilija Blinkevičiūtė. Ji per ketverius metus raštu uždavė net 157 klausimus. Dar 14 klausimų politikė uždavė žodžiu.

101 klausimą raštu ir 24 žodžiu pateikė B.Ropė, 92 ir 9 – Z.Balčytis.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Bronis Ropė
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Bronis Ropė

Klausimų darbo EP metu beveik nekyla 11 pagalbininkų deklaravusiai L.Andrikienei, kuri raštu uždavė 6, o žodžiu – 1 klausimą. Tradiciškai pasyvus ir A.Saudargas, uždavęs tik vieną klausimą raštu ir tris kartus pasiteiravęs pranešėjų žodžiu.

Klausimų beveik nekyla ir V.Tomaševskiui bei V.Uspaskichui. Pirmasis per visą darbo EP laiką uždavė 11 oficialių klausimų, o Darbo partijos lyderis – tik 5.

Balsavimo motyvus aiškina ne visi

Europos Parlamento nariai turi galimybę paaiškinti savo balsavimo motyvus. Kruopščiausiai tai daro socialdemokratų atstovai, liberalas P.Auštrevičius, A.Guoga ir R.Paksas.

Lietuviškai balsavimo motyvus komentuojantys V.Blinkevičiūtė ir Z.Balčytis pateikė atitinkamai 499 ir 448 paaiškinimus. Angliškai motyvus nurodantys P.Auštrevičius ir A.Guoga parašė 168 ir 365 paaiškinimus.

Dalį savo motyvų angliškai, o dalį lietuviškai yra pateikusi L.Andrikienė, kuri, tiesa, balsavimo sprendimą aiškino tik 44 kartus.

Aktyviai savo sprendimus aiškina ir R.Paksas. Jis pateikė net 326 motyvus. Po 176 komentarus sprendimams pateikė B.Ropė ir V.Uspaskichas. Tiesa, pastarojo paaiškinimai pasižymi lakoniškumu.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Viktoras Uspaskichas
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Viktoras Uspaskichas

Štai balandžio 19-osios plenarinio posėdžio balsavimus tris padėjėjas ir oficialiai registruotą praktikantę turintis V.Uspaskichas pakomentavo tiesiog parašydamas, kad pritaria siūlymui.

„Pritariu Komisijos pasiūlymui“, „Pritariu per pirmąjį svarstymą pateiktai pozicijai“, „Pritariu Komisijos pasiūlymui su pakeitimais“ – rašo Darbo partijos lyderis atstovaujantis Lietuvai Europos Parlamente. 51 kartą savo sprendimą komentavo ir V.Tomaševskis, kuris turėdamas galimybę rinkosi lietuvių kalbą.

Skurdžiausiai visų europarlamentarų gretose ir šioje kategorijoje atrodo A.Saudargo veikla. Patyręs politikas nė karto nepakomentavo savo balsavimo motyvų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Interviu

Praktiškai su „Norfa“

30 geriausių restoranų

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min