JAV karinės pajėgos per žaibišką operaciją Karakase penktadienio vakarą ir šeštadienio naktį sučiupo Venesuelos vadovą N.Maduro ir išgabeno jį į JAV – čia autoritarinis lyderis stos prieš JAV teismą dėl kaltinimų narkotikų kontrabanda ir terorizmu.
Rusija, Kinija ir kiti ligšiolinio Venesuelos režimo rėmėjai pasmerkė JAV veiksmus, tuo metu Vakarų lyderiai iš esmės sveikino nepripažinto N.Maduro nuvertimą, tačiau kvestionavo Vašingtono pasirinktą būdą primindami apie tarptautinės teisės principus. Svarstoma ir apie tikruosius JAV tikslus.
Venesuelos vairą perėmė N.Maduro dešinioji ranka – viceprezidentė Delcy Rodriguez, pradžioje pareiškusi, jog N.Maduro yra „vienintelis Venesuelos prezidentas“, vėliau paskelbusi, jog yra pasirengsi bendradarbiauti su nuvertimą inicijavusio JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija.
Pats D.Trumpas siunčia nedviprasmišką žinią: Venesuelą nuo šiol valdys JAV, esminis tikslas – ne kuo greitesni demokratiniai rinkimai, o JAV ekonominių interesų, kuriems likę N.Maduro režimo veikėjai turės paklusti, tenkinimas.
D.Trumpas įspėjo ir kitus Lotynų Amerikos valstybių autoritarinius lyderius, jog šie gali sulaukti panašaus likimo, o Valstijų dominavimas Vakarų pusrutulyje, anot jo, „niekada nebebus kvestionuojamas“.
Lietuva kol kas atsargiai vertina Vašingtono veiksmus ir pareiškimus: užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys apsiribojo pastebėjimais, jog Lietuva niekada nepripažino N.Maduro režimo, nors šiame kontekste kartu su kitų Baltijos šalių diplomatijos vadovais ir atkreipė dėmesį į D.Trumpo užuominas apie Danijai priklausančią Grenlandiją.
K.Budrys taip pat pareiškė, kad JAV veiksmų negalima lyginti su Rusijos karu Ukrainoje.
15min pasidomėjo, kaip situaciją vertina Lietuvos parlamentinių partijų lyderiai ir kiti atstovai, daugelis jų optimistinio scenarijaus nepiešia.
