Šiame sąraše, pasak ministro, yra ir politikų, ir verslininkų, ir Gynybos bei Vidaus reikalų ministerijų atstovų.
L.Linkevičius kol kas nenorėjo atskleisti, apie kokį žmonių skaičių kalbama.
Atsakomųjų Rusijos žingsnių, jei nacionalinės sankcijos būtų pritaikytos, anot L.Linkevičiaus, nebijoma. Jis pabrėžė, kad pastarojo meto Lietuvos politika Rytų kaimynės atžvilgiu yra aiški.
„Jei reikėtų baimintis, tokios politikos apskritai nebūtų. Nieko nauja nedarome, tiesiog nuosekliai laikomės tos pačios pozicijos. Nematau nieko naujo, nieko papildomo ar agresyvaus nedarome, neprovokuojame. Tiesiog tai mūsų pozicijos tų, kurie vykdo agresiją ir priima sprendimus, atžvilgiu išsakymas“, – aiškino ministras.
Seimo vicepirmininkas, Europos reikalų komiteto (ERK) vadovas socialdemokratas Gediminas Kirkilas teigė nematąs didelio poreikio imtis kokių nors nacionalinių priemonių prieš Rusiją: “Manyčiau, jos būtų mažai veiksmingos, vargu ar sulauktume efekto. Mano nuomone, geriausia būtų veikti kartu su ES.”
Europarlamentaras liberalas Petras Auštrevičius įsitikinęs, kad būtina imtis nacionalinių sankcijų Rusijai tramdyti, nes ES šiuo metu negali susitarti dėl bendrų ir ilgalaikių poveikio priemonių, įvairių sankcijų bei ribojimų. “Pavienių valstybių iniciatyva, jų pavyzdys gali paveikti ir kitas Bendrijos nares. Jos bent jau pasijus nepatogiai ir turės pasiaiškinti”, – dienraščiui sakė politikas.
Apie tai, kad Lietuva, reaguodama į įvykius Ukrainoje, rengia nacionalines sankcijas, praėjusią savaitę pranešė prezidentė Dalia Grybauskaitė. Anot jos, tokia galimybė buvo aptarta su kitomis Europos Sąjungos šalimis Bendrųjų reikalų taryboje Briuselyje.