Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2022 06 17, 19:55

Lietuvos vyskupų nuomonė: prieš – civilinę sąjungą, už – teisę į artimą ryšį

Lietuvos vyskupai penktadienį paskelbė tikintiesiems ganytojišką laišką, kuriame teigia, kad „Bažnyčios mokymas apie šeimą nesikeičia“.
Gintaras Grušas
Lietuvos katalikų bažnyčios vadovas Gintaras Grušas / Pauliaus Peleckio / 15min nuotr.

Laiške primenama, kad „šeima – pirmoji ir pagrindinė visuomenės ląstelė, prigimtinė žmogiškoji bendruomenė bei visos visuomenės gyvybinis poreikis. Vienas kitą papildydami vyras ir moteris kuria savo šeimą – „santuoka grįstą natūralią bendruomenę“ (Amoris laetitia, 52)“.

Vyskupai teigia sulaukiantys itin daug prašymų įvertinti Seime svarstomo Civilinės sąjungos įstatymo projektą.

„Klausiama: kaip šis įstatymas dera su Bažnyčios mokymu; ką mes, jūsų ganytojai, galime apie jį pasakyti?

Pirmiausiai užtikriname jus, kad Bažnyčios mokymas apie santuoką ir šeimą nėra pasikeitęs: šeima kyla iš vyro ir moters santuokos, tėvystės ir motinystės ryšių. Taip pat nėra pasikeitęs ir Didysis įsakymas, kuriame sakoma: mylėk kiekvieną artimą kaip save patį.

Nepasikeitė ir tai, kaip Bažnyčia vertina vadinamąsias faktines sąjungas, partnerystes ar tos pačios lyties asmenų sąjungas. Popiežius Pranciškus, kalbėdamas apie konkrečius iššūkius, su kuriais šiandien susiduriama, pabrėžia, kad „faktinių sąjungų ar sąjungų tarp tos pačios lyties asmenų nevalia tiesiog prilyginti santuokai. Nė viena netvirta ar naujai gyvybei uždara sąjunga nelaiduoja visuomenės ateities“ (Amoris laetitia, 52). Tai – Katalikų Bažnyčios, kuriai save priskiria didžioji dalis Lietuvos piliečių, pozicija“, – rašoma laiške.

Vyskupai teigia esantys susirūpinę ir nori perspėti tikinčiuosius ir visus geros valios žmones apie pavojus, kurie kyla bandant keisti šeimos ir santuokos sampratą įstatymais, tarp jų – ir dabar svarstomu Civilinės sąjungos įstatymo projektu.

„Minėtame Civilinės sąjungos įstatymo projekte iš esmės siūloma tai, ko popiežius Pranciškus anksčiau cituotoje apaštališkojo paraginimo Amoris laetitia ištraukoje kviečia nedaryti, – faktines sąjungas ir sąjungas tarp tos pačios lyties asmenų prilyginti santuokai. Negalime pritarti šio įstatymo projektui, iškreipiančiam ir devalvuojančiam santuokos bei šeimos sampratas“, – teigiama laiške.

Vyskupai šį projektą lygina su Trojos arkliu.

„Kai kurie pasaulio kraštai jau yra praėję tokį sampratų kaitos kelią, kuris primena Trojos arklio istoriją. Pradžioje teigiama, kad formalizuojant santykius reikia suteikti kartu gyvenantiems asmenims daugiau teisių; tuomet tai prilyginama šeimos santykiams, jie imami imituoti. Ilgainiui toks reguliavimas pakeičiamas į civilinę santuoką. Ši kaita ir augantis reguliavimas kelia vis didesnį spaudimą tėvams, trokštantiems auklėti vaikus pagal savo įsitikinimus. Palaipsniui imama reguliuoti švietimo įstaigų mokymo turinį, naikinant supratimą, kad šeima, kaip santuoka grįsta natūrali bendruomenė, yra naudinga visuomenei. Šis kelias veda į neginčijamo vyro ir moters lyčių tarpusavio papildomumo principo atmetimą. Dar kartą prisiminkime Šventojo Tėvo Pranciškaus žodžius, kuriais jis trokšta atkreipti sampratų kaitos keliu ketinančių eiti valstybių visuomenių dėmesį: „Nė viena netvirta ar naujai gyvybei uždara sąjunga nelaiduoja visuomenės ateities.“ Ant kokių pamatų pastatytume Lietuvos visuomenės ateitį pritarę Civilinės sąjungos įstatymo projekto nuostatoms?“, – rašo vyskupai.

Laiške teigiama, kad atsižvelgiant į tai ir siekiant užtikrinti kartu gyvenančių bei santuokos ar tėvystės, motinystės, giminystės ryšiais save nesiejančių asmenų teises, protingas kompromisas būtų priimti tokį įstatymą, kuris šių sąjungų netapatintų su šeima.

Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Civilinės sąjungos įstatymo projekto svarstymas
Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Civilinės sąjungos įstatymo projekto svarstymas

„Asmenų, kurie dėl vienų ar kitų priežasčių nenorėtų ar negalėtų sudaryti vyro ir moters santuokos, padėtį galėtų išspręsti Teisės į artimą ryšį įstatymas, kurio projekte numatyta galimybė artimaisiais pripažinti ne tik šeimos ar giminystės ryšiu siejamus, bet ir kitus asmenis. Teisės į artimą ryšį pripažinimas neverčia atsisakyti prigimtinės šeimos sampratos; jis neprieštarauja nei Bažnyčios mokymui apie šeimą, nei šeimos sampratai, apibrėžtai Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Skirtingai nei siūloma įteisinti civilinė sąjunga, teisė į artimą ryšį pripažįsta ir saugo ne tik privačiame gyvenime save šeima laikančių asmenų, bet ir tų žmonių, kurie nenori ar negali kurti šeimos, teisinius santykius“, – teigia vyskupai.

Vyskupai taip pat atkreipia dėmesį, kad „ne visi viešojoje erdvėje ar Seime pasisakantys katalikai, aiškinantys Bažnyčios mokymą, tai daro kompetentingai. Savo žodžiais bei veiksmais jie kartais klaidina žmones“.

Du alternatyvūs projektai

Vietoje Partnerystės pataisų teiktas Civilinės sąjungos įstatymo projektas gegužės pabaigoje praėjo pateikimo stadiją – Seimas balsų dauguma jam pritarė. Prie to prisidėjo ir opozicija. Pataisų kritikai teigė, kad jos – nekrikščioniškos, priešina visuomenę ir yra aktualios tik saujelei žmonių. Taip pat – netenkina LGBT bendruomenės. Tautos atstovai balsų dauguma per pateikimą pritarė ir alternatyviam artimo ryšio susitarimą siūlančiam projektui.

Vietoje Partnerystės įstatymo pataisų teiktą Civilinės sąjungos įstatymo projektą registravo parlamentarai iš valdančiosios daugumos.

Teikiamu projektu siūloma atsisakyti partnerystės apibrėžimo Civilinio kodekso „Šeimos knygoje“, o naujai siūlomą institutą vadinti civiline sąjunga.

Civiline sąjunga būtų laikomas savanoriškas dviejų asmenų (partnerių) susitarimas teisiškai apsaugoti tarpusavio asmeninius santykius.

Civilinę sąjungą sudarę partneriai negalėtų įgyti bendros pavardės.

Šis susitarimas būtų registruojamas pas notarą, o ne civilinės metrikacijos skyriuje.

Jei būtų priimtas, siūlomas įstatymas tiek tos pačios lyties, tiek skirtingų lyčių poroms užtikrintų teisę sudaryti civilinę sąjungą, teisiškai apsaugoti turtinius ir neturtinius asmeninio pobūdžio santykius.

Civilinę sąjungą sudarę partneriai kurtų bendrą dalinę nuosavybę, nors turėtų galimybę atskiru susitarimu nustatyti ir kitokį turto teisinį režimą, galėtų paveldėti ir nemokėti paveldėjimo mokesčių, turėtų galimybę veikti vienas kito vardu ir interesais, atstovauti vienas kitam sveikatos priežiūros srityje, gauti su sveikata susijusią informaciją ir kita.

Numatoma, kad civilinę sąjungą sudariusių partnerių santykiai grindžiami monogamijos, savanoriškumo ir lygiateisiškumo principais.

Partneriai įsipareigoja vienas kitą gerbti, remti moraliai ir materialiai ir prisidėti prie partnerių bendro gyvenimo poreikių tenkinimo.

Seime taip pat buvo pritartaCivilinės sąjungos projekto alternatyvai – pataisoms, kuriomis siūloma pripažinti asmens teisę į artimą ryšį.

Vieningai šias pataisas palaikė opozicinės „valstiečių“ frakcija, Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ ir Lietuvos regionų frakcija. Valdančiųjų gretose nuomonės išsiskyrė.

Šias Civilinio kodekso pataisas inicijavo Seimo konservatorius Paulius Saudargas, jas pasirašė ir kiti jo frakcijos kolegos, taip pat – kai kurie liberalai ir dalis opozicijos atstovų.

P.Saudargo inicijuotomis pataisomis Civiliniame kodekso antroje knygoje siūloma įtvirtinti sąvoką artimas ryšys, kuris būtų suprantamas kaip asmens santykis su kitu asmeniu, kylantis iš tvaraus ir pasitikėjimu grįsto asmeninio socialinio ryšio.

Įstatymų numatytais atvejais artimas ryšys turėtų teisines pasekmes.

Siūloma įtvirtinti, kad artimą ryšį savaime turi šeimos nariai bei artimieji giminaičiai. Taip pat preziumuoti, kad jį turi: susitarimą dėl bendro gyvenimo sudarę asmenys, asmenys, kuriuos sieja globos ar rūpybos santykiai arba jie yra sudarę susitarimą dėl tarpusavio išlaikymo.

Siūloma nustatyti ir tai, kad šeimos narius siejantis artimas ryšys būtų pirmesnis nei kitais pagrindais atsiradęs ryšys.

„Faktinio artimo ryšio sureguliavimas prisidėtų prie santykių, kylančių iš brolybės, neparemtos vien artima giminyste ar santuoka, pripažinimu ir puoselėjimu, tuo prisidedant prie atskirties visuomenėje mažinimo ir kultūrinės įvairovės pripažinimo“, – rašoma įstatymo projekto aiškinamajame rašte.

Pasak projekto autorių, taip pat „turėtų būti ginami asmeniniai, o ne vien tik turtiniai, asmenų, sudariusių bendro gyvenimo susitarimą, interesai“.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min