Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2022 07 02, 12:00

Lito 100-metis: ar žinote, kodėl pirmuosius litus žmonės vadino „mėlynmargiais murzinaisiais“?

Ar atsimenate, kaip paskutinę 2014 metų dieną atsisveikinome su lietuviška valiuta litu ir išaušus vidurnakčiui pasitikome eurą? O gal norėdami išsaugoti atminimą pasilikote lietuviškų monetų ir banknotų? Minint lito šimtmetį Nacionalinis M.K.Čiurlionio dailės muziejus atidarė iki rugpjūčio 28-osios veiksiančią parodą „Menas ir pinigai“.
Paroda „Menas ir pinigai“, skirta lito 100-mečiui
Paroda „Menas ir pinigai“, skirta lito 100-mečiui / Eriko Ovčarenko / BNS nuotr.

Litas oficialia Lietuvos valiuta tapo 1922 metais. Praėjus šimtmečiui, Nacionalinis M.K.Čiurlionio dailės muziejus į litą nusprendė pažvelgti iš meninės pusės.

„Norime pristatyti litą kaip meno kūrinį. Judrieji žanrai – tai menas, kuris vaikšto: taikomoji grafika, pinigai, pašto ženklai. Judrusis litas pasirodė įdomus meniniu aspektu – jauna valstybė stojosi ant kojų ir privalėjo turėti savo nacionalinę valiutą. Tai buvo mūsų savasties, privalomas valstybingumo ženklas“, – parodos atidarymo metu litą kaip savasties ženklą pristatė muziejaus direktorė Daina Kamarauskienė.

Jai antrino parodos kuratorė Genovaitė Vertelkaitė-Bartulienė sakydama, kad paroda yra ne tiek apie meną ir pinigus, kiek apie juose slypinčias idėjas.

Pasak muziejaus direktorės, užduotis sukurti nacionalinę valiutą teko visiems tuo metu aktyviai dirbusiems menininkams – A.Žmuidzinavičiui, A.Galdikui, A.Varnui, J.Zikarui ir kitiems.

„Buvo įdomu pasižiūrėti, kaip menininkai interpretuoja, kokius siužetus renkasi ir deda į savo nacionalinę valiutą. Radome penkias temas, kurios eina per visus mūsų pinigus. Pradėjome žiūrėti į tų pačių menininkų kūrybą ir radome tas pačias temas jų laisvuose kūriniuose. O tai reiškia, kad viskas, kas tuo metu sukosi mūsų galvoje – pasididžiavimas Lietuva, savo praeitimi, mūsų stiprybė, kariūnai, kunigaikščiai, lietuvaitės – buvo tie vaizdiniai, kurie įkvėpė menininkus ir jie juos automatiškai perkėlė ant pinigų“, – temas, nugulusias ant litų, išvardijo D.Kamarauskienė.

Eriko Ovčarenko / BNS nuotr./Paroda „Menas ir pinigai“, skirta lito 100-mečiui
Eriko Ovčarenko / BNS nuotr./Paroda „Menas ir pinigai“, skirta lito 100-mečiui

Vaizdai, atsiradę piniguose, anot jos, tampa oficiozine daile.

„Kas atsitinka, kai vėl ateina okupantas? Vėl esame po padu. Dalykai, kurie yra oficioziniai, tampa mūsų išgyvenimo simboliais. Bet kokia lietuvaitė ar tas pats Smetona, kuris tuo metu buvo vertinamas dviprasmiškai, staiga tampa relikvija – saugoma, slepiama, nerodoma, nes jeigu parodysi, gali būti išvežtas“, – lito vaizdinio svarbą pabrėžė muziejaus direktorė.

M.K.Čiurlionio dailės muziejus nutarė, kad šiandieniniame kontekste surengti parodą – būtina.

„Kaimynystėje atėję agresoriai, banditai pirmiausia naikina savastį, atmintį ir švenčiausius tautai dalykus. Manome, kad lito 100-mečio paminėjimas, siekiant dar kartą prisiminti ir tuo pačiu pasižiūrėti kitu kampu, – svarbus“, – parodos atidarymo priežastį išskyrė D.Kamarauskienė.

Iš pradžių vadino muštiniu

Ant kvietimo atvykti į parodą vaizduojamas tūkstančio litų banknotas, o jame – agrarinė Lietuvos valstybė.

„Pasirinkome tūkstančio litų banknotą, kuris atspindi agrarinės idealizuotos Lietuvos vaizdą. Tai mergina, pasirėmusi į verpimo ratelį. Taip pat yra grėblys ir dalgis. Kitapus jos sėdi vyrukas su kanklėmis, prieš juos matome knygas. Atributai, kurie buvo svarbūs Lietuvai prisistatyti kaip agrarinei valstybei“, – tūkstančio litų atvaizdą nupasakojo G.Vertelkaitė-Bartulienė.

Eriko Ovčarenko / BNS nuotr./Paroda „Menas ir pinigai“, skirta lito 100-mečiui
Eriko Ovčarenko / BNS nuotr./Paroda „Menas ir pinigai“, skirta lito 100-mečiui

A.Galdiko kurtame tūkstančio litų banknote vaizduojamas tautiniais rūbais vilkintis jaunuolis su kanklėmis. Jam prie kojų – buožė, kalavijai, skydas, o greta – vėliavos su Gediminaičių stulpais. Tai tautą įkvepiantys herojai – dainius ir karys.

Pastangos įvesti litus buvo jau anksčiau – 1919 metais A.Galdikas ir A.Žmuidzinavičius vyko tobulintis į Švediją.

„Pirmiesiems pinigams, kurie buvo vadinti muštiniais, suteikti paskolą turėjo Anglijos bankai, tačiau dėl tam tikrų aplinkybių paskola nebuvo gauta ir projektas atidėtas. 1919 metais Lietuva turėjo kovoti su bolševikų invazija, bermontininkais. Vilnius ėjo iš rankų į rankas, istorinė ir politinė situacija buvo nestabili. Matyt, dėl šių priežasčių, kol neišsisprendė konfliktas su bolševikais, nebuvo sudaryta taikos sutartis ir nebuvo galimybės įvesti lito. Tik šios sutarties dieną iš Rusijos buvo gauta trijų milijonų aukso rublių kontribucija, kuri didžiąja dalimi padengė litus“, – pirmųjų litų istorija dalijosi parodos kuratorė.

Ji užsiminė, kad prieš įvedant litą buvo daug diskusijų, kaip turėtų vadintis valiuta, tačiau litas nurungė tokius varžovus kaip muštinis ar auksinas.

Atrastas pirmasis karinis laivas

Kaip teigė G.Vertelkaitė-Bartulienė, parodoje galima išvysti „Svajonių Lietuvą“ – idealizuotus Lietuvos peizažus. Vienas iš pavyzdžių – A.Varno 1944 metų „Peizažas su beržu“. Jis nutapytas prieš dailininkui pasitraukiant į Vakarus, todėl paveiksle galima įžvelgti emocinį disonansą.

„Svajonių Lietuva turėjo susidėti iš pilnos Lietuvos su istorine sostine Vilniumi ir uostu Klaipėda, tačiau situacija įvedant litus, išleidžiant pirmąją jų laidą buvo tokia – iki 1923 metų Klaipėdos kraštas priklausė Vokietijai, o Vilniaus kraštas buvo okupuotas Lenkijos“, – apie teritorinio vientisumo klausimą ir tris didžiųjų miestų herbus pasakojo parodos kuratorė.

Eriko Ovčarenko / BNS nuotr./Paroda „Menas ir pinigai“, skirta lito 100-mečiui
Eriko Ovčarenko / BNS nuotr./Paroda „Menas ir pinigai“, skirta lito 100-mečiui

„Menas ir pinigai“ siūlo pamatyti ypatingą Z.Petravičiaus tapytą peizažą „Laivo „Prezidentas Smetona“ išlydėjimas“.

„Laivas buvo vienas pirmųjų ar pats pirmasis karinis lietuviškas laivas, kurį vėliau perėmė ir nuskandino rusai. Visai neseniai, 2017 metais, jis buvo atrastas“, – parodos įdomybe dalijosi G.Vertelkaitė-Bartulienė.

Taip pat lankytojas turi galimybę pažvelgti į Klaipėdos simboliu tapusį švyturį J.Zikaro dešimties centų monetos modelyje ir vertybinius popierius – pasižadėjimo bei paskolos lakštus, ant kurių matomi Lietuvos miestų vaizdai.

Pirmieji litai – itin nekokybiški

Lituose perteikiami žemės maitintojos simboliai – grėbėja, verpėja, sėjėjas, artojas, lietuvaitės vaizdiniai, pagonys, vaidilutės, o taip pat – valstybės kūrėjai.

„Vytautas Didysis, Jonas Basanavičius ir Antanas Smetona. Pirmuosiuose lituose, kurie buvo kurti A.Varno, tarp valstybės kūrėjų buvo kunigaikščiai Algirdas ir Gediminas. Tačiau, kadangi apsiribojome antros kartos litais, kurie buvo žymiai kokybiškesni, turėjo vandens ženklus, buvo apsaugoti nuo padirbinėjimo, tai tuomet sumažėjo ir didžiųjų kunigaikščių. Iš šių personažų į naujuosius litus, tuos, kurie buvo įvesti antrosios Nepriklausomybės laiku, pateko tik Basanavičius“, – asmenybes, pavaizduotas lituose, nupasakojo parodos kuratorė.

Parodoje pristatomas A.Varno albumas, kuriame sudėti „mėlynmargiai murzinieji“ litai.

„Pati pirma litų karta buvo išspausdinta ant nekokybiško popieriaus, neturėjo vandens ženklų, todėl juos dažnai padirbdavo, jie greitai susidėvėdavo. Liaudyje jie įgijo šmaikščią „mėlynmargių murzinųjų“ pravardę“, – pirmąją litų kartą išskyrė G.Vertelkaitė-Bartulienė.

Parodoje šiek tiek pažvelgta ir į naujuosius litus – S.Dariaus ir S.Girėno, S.Daukanto, Vytauto Didžiojo karo muziejaus bei J.Zikaro „Laisvės“ skulptūros temas.

„Prisimindami litus galėsime atpažinti, kad jeigu tarpukariu Lietuvos valstybė reprezentaciniuose ženkluose – piniguose – prisistatė kaip agrarinė valstybė su istoriniais veikėjais, kurie reprezentavo praeitį, tuometinę dabartį ir ateitį, tai naujieji litai atspindėjo, kad Lietuva yra kultūringa šalis. Čia pranyksta grėbėjai, artojai ir atsiranda S.Daukantas, Žemaitė, Valančius, Vydūnas bei visa puokštė mums svarbių žmonių“, – „Menas ir pinigai“ pristatymą užbaigė parodos kuratorė G.Vertelkaitė-Bartulienė.

2014 metų gruodžio 31-osios išvakarėse atsisveikinome ir su piniginę žemyn svėrusiais „baltais“ centais. Štai 1922 metais egzistavo ne tik stambesni, bet ir vieno cento plunksnos lengvumo popieriniai banknotai, leidžiantys nepajusti valiutos svorio kišenėje.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min