Dabar populiaru
Publikuota: 2021 sausio 4d. 09:43 , Atnaujinta: 2021 sausio 4d. 10:38

LRT atsiima prašymą, kad jos nebevertintų Etikos komisija, prašo Kultūros komiteto lyderystės dėl žiniasklaidos reguliacijos

„LRT“
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr. / „LRT“

Pirmadienį Seimo Kultūros komitetas nuotoliniu būdu susirinko iš naujo svarstyti žiniasklaidos lauke nesutarimų sukėlusio įstatymo pataisas, kuriose siūloma, kad visuomeninio transliuotojo LRT nebevertintų Visuomenės informavimo etikos komisija. Tačiau LRT vadovė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė posėdžio pradžioje atsiėmė šį pasiūlymą, todėl Kultūros komitetui neliko, ką svarstyti. Visgi komitetas žadėjo peržiūrėti naujos redakcijos LRT įstatyme numatytą LRT etikos kontrolieriaus institutą ir visą žiniasklaidos savireguliacijos sistemą.

„LRT, atsižvelgdama į Seimo narių nuomones, išsakytas gruodžio 23 dieną Seimo plenariniame posėdyje svarstant Visuomenės informavimo įstatymo projekto pakeitimus, <...> neprieštarauja, kad Kultūros komitetas nesvarstytų LRT siūlymų minėtam projektui“, – pirmadienį Kultūros komiteto posėdyje sakė Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) vadovė M.Garbačiauskaitė-Budrienė.

Pasak jos, atsiimti ankstesnį pasiūlymą, kad nacionalinio transliuotojo negalėtų svarstyti Visuomenės informavimo etikos komisija, nuspręsta suprantant būtinybę kuo skubiau perkelti Europos Sąjungos Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos nuostatas.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Monika Garbačiauskaitė – Budrienė
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Monika Garbačiauskaitė – Budrienė

Tačiau ji pabrėžė, kad Visuomenės informavimo etikos komisija yra sudaryta vien tik iš visuomenės informavimo etikos asociacijos narių, tarp kurių LRT atstovų nėra.

Jos teigimu, šiuo metu įstatymu numatytas „paradoksalus reguliavimas, turintis interesų konflikto požymių“.

„LRT padarytus žurnalistų menamus etikos pažeidimus nagrinėja ir sprendimus dėl jų priima su visuomeniniu transliuotoju konkuruojančių, LRT veiklą ir finansavimą nuolat kvestionuojančių, skundą Europos Komisijai dėl LRT finansavimo teikusių viešosios informacijos rengėjų atstovai“, – sakė M.Garbačiauskaitė-Budrienė.

Todėl ji teigia, kad reikalinga sisteminė žiniasklaidos savireguliacijos reforma, kuri atitiktų žurnalistų ir visuomenės lūkesčius, užtikrintų skaidrumą, neutralumą.

M.Garbačiauskaitė-Budrienė priminė, kad nuo šių metų sausio pirmos dienos, įsigaliojus naujos redakcijos LRT įstatymui, yra numatyta steigti Etikos kontrolieriaus pareigybę, ko nėra numatoma kitose žiniasklaidos priemonėse.

„Tad būtina spręsti šį LRT adresu taikomą dvigubą imperatyvų reguliavimą“, – tvirtino ji.

Būtina spręsti šį LRT adresu taikomą dvigubą imperatyvų reguliavimą.

Seimo Kultūros komiteto pirmininkas konservatorius Vytautas Juozapaitis, išklausęs LRT poziciją, nurodė, kad diskusijos jau vyksta.

Taip pat patikino, kad per Seimo pavasario sesiją Kultūros komitetas žada peržiūrėti naujos redakcijos LRT įstatyme numatytą LRT etikos kontrolieriaus institutą ir visą žiniasklaidos savireguliacijos sistemą.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Vytautas Juozapaitis
Luko Balandžio / 15min nuotr./Vytautas Juozapaitis

„Mes tą klausimą toliau diskutuosime, bus ir darbo grupė sudaryta. Įstatymas reglamentuoja ir Visuomenės informavimo etikos komisijos sudarymo principus. Čia jau įstatymo leidėjo teisė ir pareiga koreguoti“, – sakė jis.

Neparodė noro tapti asociacijos nare

Visuomenės informavimo etikos asociacija, kuri buvo parengusi pasiūlymus Kultūros komitetui, LRT atsiėmus savo prašymą, jų nepristatė, tačiau sveikino tokį nacionalinio transliuotojo žingsnį.

Asociacijos direktorius Viktoras Popandopula akcentavo, kad vidinė papildoma savikontrolė etikos klausimais yra neabejotinai teigiamas ir sveikintinas dalykas, tačiau tai neturėtų būti tapatinama su išorine žiniasklaidos priemonės etikos kontrole.

Taip pat jis pabrėžė, kad LRT niekada neišsakė pageidavimų tapti asociacijos nare.

„Pagal asociacijos įstatus, tokie klausimai galėtų būti svarstomi <...> formalus prašymas turėtų būti išreikštas ir tą klausimą galima būtų svarstyti“, – Seimo Kultūros komiteto posėdžio metu sakė Visuomenės informavimo etikos asociacijos direktorius V.Popandopula.

Formalus prašymas turėtų būti išreikštas ir tą klausimą galima būtų svarstyti.

Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius pritarė diskusijai apie žiniasklaidos savireguliacijos modelį.

„Praėjo jau bemaž penkeri metai, kai iš žurnalistų ir leidėjų savireguliacijos šita savireguliacija 2015 metais tapo Visuomenės informavimo etikos ne tik asociacija ir komisija, bet ir gerokai plačiau bent jau teisiškai teoriškai apimančiu reguliavimu. Nors realybė parodė, kad, deja, greičiausiai per sudėtinga būtų visuomenės informavimo etiką taip plačiai nagrinėti, kaip dabar užsimota buvo“, – išsamios diskusijos reikalingumą pagrindė jis.

Arno Strumilos / 15min nuotr./Dainius Radzevičius
Arno Strumilos / 15min nuotr./Dainius Radzevičius

D.Radzevičius akcentavo, kad šiuo metu Visuomenės informavimo asociacijoje savo atstovų neturi ir kai kurios naujienų agentūros, nors joms taikomi tie patys etikos standartai.

„Todėl labai tikiuosi, kad bus įtraukti ir tie kolegos, kurie nepriklauso asociacijai“, – pabrėžė Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas.

Kad iškilo šita problema su galbūt perkūnijomis ir žaibais, rodo, jog pribrendome rimtai diskusijai.

Diskusijai dėl etikos savireguliacijos modelio peržiūrėjimo pritarė ir Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo tarybos pirmininkė Vaiva Žukienė. Ji tvirtino, kad etikos klausimai darosi vis svarbesni.

„Kad iškilo šita problema su galbūt perkūnijomis ir žaibais, rodo, jog pribrendome rimtai diskusijai, kuri, reikia tikėtis, iki pavasario sesijos turėtų prasidėt“, – tvirtino ji.

Siekia išskirtinių teisių?

Nesutarimų tarp žiniasklaidos priemonių kilo po to, kai gruodžio viduryje Seimo Kultūros komitetas pritarė Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) prašymui, kad galimų LRT etikos pažeidimų ateityje negalėtų svarstyti Visuomenės informavimo etikos komisija.

Ši komisija vertina, ar žurnalistai nepažeidžia Visuomenės informavimo etikos kodekso.

Tokį siūlymą LRT pateikė komitete svarstant europinę Audiovizualinių paslaugų direktyvą.

Visuomeninio transliuotojo atstovai teigia, kad tokio tikrinimo reikėtų atsisakyti, nes nuo sausio mėnesio bus steigiamas atskiras LRT Tarybai pavaldus etikos kontrolierius, o Visuomenės informavimo etikos komisijoje dirba komercinės žiniasklaidos deleguoti atstovai.

Tuo metu kritikai sako, kad LRT nėra pagrindo išsiskirti kitų žiniasklaidos priemonių atžvilgiu, o tokios pataisos gali sudaryti sąlygas Visuomeniniam transliuotojui nepaisyti visuomenės informavimo etikos standartų ir visuomeninės priežiūros.

Nors Seimo Kultūros komitetas buvo pritaręs tokioms pataisoms, gruodžio 23 dieną Seimas jas atmetė ir grąžino komitetui tobulinti.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas Seimo posėdyje teigė, kad LRT pasiūlytai pataisai pritaręs Kultūros komitetas paskubėjo. Bei pažymėjo, kad visoms žiniasklaidos priemonėms turėtų būti taikomos vienodos taisyklės.

Kultūros komiteto pirmininkas konservatorius V.Juozapaitis Seimo posėdyje sutiko, kad dėl kilusio šurmulio nuostatą reikia taisyti, tačiau tuo pačiu ragino Seimą imtis platesnės diskusijos dėl Visuomenės informavimo etikos komisijos ir darbo metodų.

Komentarai: 2

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Interviu

Praktiškai su „Norfa“

Video

42:43
00:45
02:20

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min