Kaip informavo P.Auštrevičius, kreipimąsi europarlamentarai išsiuntė penktadienio rytą.
„Oficialiai kreipėmės laišku, kur sudėliojome savo pasiūlymus“, – penktadienį Europos Parlamento biuro Lietuvoje surengtoje spaudos konferencijoje teigė P.Auštrevičius.
Kaip rašoma kreipimesi, nors visuomenė aiškiai pasisakė prieš siūlomus LRT valdymo pokyčius – mitinge Vilniuje susirinko apie 40 tūkst. žmonių, o daugiau nei 140 tūkst. pasirašė peticiją – valdantieji registravo dar vieną įstatymo projektą, kuris, pasak europarlamentarų, kelia dar didesnę riziką politiniam kišimuisi.
Nurodoma, kad naujasis projektas (XVP-1119) numato galimybę LRT generalinį direktorių atleisti paprasta balsų dauguma, slaptu balsavimu ir remiantis neapibrėžtais pagrindais, tokiais kaip „netinkamas funkcijų atlikimas“ arba „nepatvirtinta metinė ataskaita“. Pagal šiuo metu galiojantį reguliavimą generalinio direktoriaus atleidimui reikia kvalifikuotos dviejų trečdalių daugumos.
Pasak EP narių, tokie pokyčiai smarkiai susilpnintų visuomeninio transliuotojo vadovybės apsaugą nuo politinės įtakos, o slaptas balsavimas panaikintų atsakomybę ir skaidrumą.
Pasak EP narių, tokie pokyčiai smarkiai susilpnintų visuomeninio transliuotojo vadovybės apsaugą nuo politinės įtakos, o slaptas balsavimas panaikintų atsakomybę ir skaidrumą.
„Konstitucinis Teismas jau yra konstatavęs, jog politinio nepasitikėjimo procedūra nėra suderinama su institucijų, kurioms būtina nepriklausomybė, veikla“, – nurodoma kreipimesi.
Įtampos sukėlė ir šių pokyčių svarstymas skubos tvarka be konstituciškai svarbių priežasčių. Europarlamentarai primena, kad skuboti svarstymai leidžiami tik išimtiniais atvejais, pvz., esant karo ar ekstremalios situacijos grėsmei. Pasak jų, projekto rengėjai nepateikė jokio pagrindo.
EP nariai taip pat pažymi, kad keli projekto iniciatoriai viešai įvardijo aiškų norą pakeisti dabartinę LRT generalinę direktorę, todėl teisėkūra, jų teigimu, yra nukreipta prieš konkretų asmenį. Tokia praktika, anot jų, prieštarauja teisinės valstybės principams, įskaitant draudimą priimti ad personam įstatymus.
Laiške Europos Komisijai primenama ir platesnė situacija: jau anksčiau buvo registruotas projektas, kuriuo siekiama supaprastinti generalinio direktoriaus atleidimą (XVP-1052), o LRT finansavimas sumažintas ir įšaldytas pagal įstatymą XV-618. Europarlamentarų teigimu, šie veiksmai sudaro bendrą politinį modelį, kuris gali turėti ilgalaikių pasekmių žiniasklaidos laisvei ir demokratiniams procesams.
Dėl susidariusios padėties Europos Tarybos komisija „Demokratija per teisę“ (Venecijos komisija), kuri yra patariamoji institucija konstitucinės teisės klausimais, jau paskelbė rengsianti skubią išvadą apie du minėtus teisės aktų pakeitimus, o tai, anot EP narių, dar kartą parodo situacijos rimtumą
Europarlamentarai prašo Europos Komisijos:
- įvertinti, ar naujausi LRT įstatymo pakeitimai neprieštarauja Europos žiniasklaidos laisvės aktui ir ES teisinės valstybės principams;
- apsvarstyti, ar nereikėtų taikyti Europos žiniasklaidos laisvės akte numatytų mechanizmų, įskaitant galimą Komisijos nuomonės pateikimą;
- pradėti skubų dialogą su Lietuvos valdžios institucijomis, kad būtų išvengta politinės įtakos nacionalinio transliuotojo valdymui ir funkcijoms.
„Šios iniciatyvos kelia realią grėsmę LRT nepriklausomybei ir gali turėti negrįžtamų pasekmių žiniasklaidos laisvei bei pliuralizmui Lietuvoje“, – teigiama europarlamentarų kreipimesi į Europos Komisiją.
Projektą dalinai finansuoja Europos Parlamentas. Tačiau už turinyje išreikštą nuomonę ar požiūrį atsako tik autorius (-iai); Europos Parlamentas už juos negali būti laikomas atsakingu.
