„Įprastai teisiniai aktai dėl visuomeninio transliuotojo priimami lėtai. Vyksta vieši debatai. O šie įvykiai atrodo vyksta labai greitai. Tad ką labai pagarbiai siūlyčiau, paprašyti visų susijusių šalių stabtelėti ir pažiūrėti į situaciją, pasitarti plačiau ir geriau apgalvoti situaciją, užuot ėmusis veiksmų, galinčių labai paveikti žodžio laisvės suvokimą Lietuvoje“, – LRT televizijai trečiadienį kalbėjo EBU generalinis direktorius.
Pasak jo, tokie pakeitimai įprastai užtrunka žymiai ilgiau, vyksta daug konsultacijų.
EBU jau anksčiau yra išsakiusi kritiką siūlymui palengvinti LRT vadovo atleidimo sąlygas.
„Nerimaujame dėl šių įstatymų, todėl Europos transliuotojų sąjungos vardu parašėme EK. Manome, kad tai žingsnis atgal visuomeniniam transliuotojui Lietuvoje“, – pažymėjo jis.
„Europos Komisijai tiesiogiai pabrėžėme, aš pats asmeniškai išsakiau susirūpinimą, kad šie naujieji pakeitimai iš tiesų pažeidžia Žiniasklaidos laisvės aktą ir paprašėme atidžiai stebėti padėtį. Europos Sąjungos Žiniasklaidos laisvės aktas skirtas nepriklausomybei, skaidrumui, skaidrioms paskyrimo procedūroms, taip pat generalinio direktoriaus pašalinimo procedūroms užtikrinti“, – sakė N. Curranas.
Valdantieji siekia, kad visuomeninio transliuotojo generalinis direktorius galėtų būti atleidžiamas už tai slaptai balsavus septyniems tarybos nariams iš 12, motyvuojant nepatvirtinta metine transliuotojo veiklos ataskaita arba netinkamu funkcijų vykdymu.
Šiuo metu galiojantis įstatymas numato, kad LRT generalinis direktorius gali būti atleistas balsuojant atvirai, tam reikia aštuonių iš 12 tarybos narių balsų, o atleidimo pagrindas turi būti viešasis interesas.
Per jį po svarstymo pritarta LRT įstatymo pataisai, kad visuomeninio transliuotojo generalinį direktorių viešo konkurso būdu penkeriems metams į pareigas skiria ir iš pareigų atleidžia taryba slaptu balsavimu, o dėl nepasitikėjimo jis gali būti atleistas tik tuo atveju, jeigu Seimo narės Agnės Širinskienės katinas Nuodėgulis išreiškia juo nepasitikėjimą.
Tokiais pasiūlymais Seimo opozicija siekia stabdyti įstatymo pakeitimą skubos tvarka.
Tuo metu Seimo Audito komiteto pirmininkas „aušrietis“ Artūras Skardžius su kitais kolegomis parengę pataisas. Šios, be kita ko, numato, jog LRT taryba tvirtintų nacionalinio transliuotojo redakcinę, privatumo, tvarumo ir kitas politikas, metines veiklos ataskaitas, strateginius veiklos planus ir metinius veiklos planus, įstaigos struktūrą, programų sukūrimo ir gamybos paslaugų pirkimo sąlygas, konkursų LRT programoms rengti rezultatus.
Pasak EBU generalinio direktoriaus, šie pakeitimai taip pat kelia nerimą.
„Matome, kad į įstatymo pakeitimą įrašyta redakcinė kontrolė, tai mums kelia nerimą, nes tai potencialiai galėtų sumažinti redakcinę nepriklausomybę šiame visuomeniniame transliuotojuje“, – sakė jis.
Dėl pakeitimų trečiadienį antrą dieną iš eilės prie Seimo vyko protestas, subūręs tūkstantinę minę. Į akciją planuojama rinktis ir ketvirtadienį.
Tuo metu S. Daukanto aikštėje prie Prezidentūros stovi instaliacija „Bestuburių oro žmogeliukų parkas“, kuria šalies vadovo Gitano Nausėdos reikalaujama pataisas vetuoti, jei joms būtų pritarta.
Tiek dauguma LRT darbuotojų, tiek dalis žiniasklaidos bendruomenės teigia, jog skubiai ir be išsamaus aptarimo teikiami projektai kelia grėsmę visuomeninio transliuotojo nepriklausomumui ir žiniasklaidos laisvei.
EBU atstovauja visuomeninių transliuotojų interesams, taip pat padeda nariams įsigyti ir kurti turinį. LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė yra institucijos vykdomosios valdybos narė.
