Dabar populiaru
Publikuota: 2020 rugsėjo 21d. 06:00

LVŽS paramos rinkimuose netekęs Naglis Puteikis: „Išėjo kaip išėjo, o kas čia blogo?“

Naglis Puteikis Už ką balsuoti?
Luko Balandžio / 15min nuotr. / Naglis Puteikis

Centro partijos-tautininkų pirmininkas, Seimo narys Naglis Puteikis nenori pasakoti, kodėl nebeturi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) paramos rinkimuose. Po rinkimų jis viliasi turėti savo frakciją Seime, bet ar šiai frakcijai būtų pakeliui su „valstiečiais“, anot N.Puteikio, jis spręstų ne vienas. Politikas aiškina esantis tikras, kad spalio 11-ąją sulauks skambučių iš kartu rinkimuose atsisakiusių dalyvauti partijų atstovų ir išgirs: „Nagli, jūsų partija buvo teisi.“

Ketvirtą kadenciją Seime dirbantis N.Puteikis nusprendė senų klaidų nekartoti. 2016-ųjų rinkimuose „Antikorupcinė Naglio Puteikio ir Kristupo Krivicko koalicija“ (Lietuvos centro partija ir Lietuvos pensininkų partija) surinko 6 proc. rinkėjų balsų, bet to nepakako dėl koalicijoms nustatytos 7 proc. balsų kartelės.

Šį kartą Centro partija „Gerovės Lietuva“ prieš pat rinkimus susijungė su Lietuvių tautininkų ir respublikonų sąjunga, partijos sąrašą veda N.Puteikis, o antruoju numeriu įrašytas K.Krivickas, tad dabar prieš akis – 5 proc. rinkėjo paramos slenkstis.

Specialiame 15min Seimo rinkimams skirtame cikle „Už ką balsuoti?“ N.Puteikis teigė, kad jo partijos frakcija Seime, jei tokia bus, tikrai nebendradarbiaus su Darbo partija ir liberalais, kurių, gerai įsižiūrėjęs, jis mato ir pas konservatorius, ir „valstiečių“ Vyriausybėje.

15min pašnekovas pasakojo, kodėl nepavyko koalicija su A.Juozaičio partija, ką siūlytų į sveikatos bei finansų ministrus ir kokia jo nuomonė apie Centro partijos-tautininkų sąraše esančią nevienareikšmiškai vertinamą pedagogę Astrą Genovaitę Astrauskaitę.

– Kokį partijos rezultatą rinkimuose laikytumėte pakankamu? Naujausi reitingai rodo, kad už jūsų partiją balsuotų 2,3 proc. rinkėjų.

– Lietuvos reitingai yra meluojantys. Visas pasaulis skelbia tiktai tų žmonių, kurie kitame klausime „ar ateisite į rinkimus?“ atsako teigiamai, atsakymus. O Lietuvoje skelbia visus – ir tuos, kurie atsako, kad balsuos už kokią Ąžuolų partiją, o į klausimą, ar ateis į rinkimus, atsako, kad tikrai ne.

Lietuviai skelbia visą statistiką. Jei išimtumėt iš jūsų paminėtų skaičių neateinančius, mes turėtume visus šansus peržengti barjerą ir turėti stiprią frakciją.

– Kiek žmonių esate numatęs?

– Peržengus barjerą ir 3–4 laimėjus vienmandatėse, būtų 10.

– Su kokiomis partijomis jūs tikrai nebendradarbiautumėte?

– Tikrai su Darbo partija nebendradarbiautumėm ir tikrai turiu didelio skepsio dėl liberalių partijų.

– Abiejų?

– Na, visų trijų. O gal net ir keturių. Šiaip tarp konservatorių ir „valstiečių“ taip pat labai daug liberalų. Pas „valstiečius“ liberalai susikaupę Vyriausybėje, tai čia kaip pasižiūrėsim – pavadinimai ne viską pasako.

– Kodėl taip ir negimė koalicija su Arvydu Juozaičiu ir jo vadovaujama partija? Ar nenorite prieš akis turėti 7 procentų, dėl ko nukentėjote per praėjusius Seimo rinkimus (partijų koalicijoms reikia perlipti 7 proc. kartelę – aut.), ar tiesiog nepavyko susitarti dėl kažkokių priežasčių?

– Mes kvietėme visas programas turinčias partijas, atsiliepė tautininkai, su jais sutarėme ir susivienijome. Sunku pasakyti, kodėl Arvydo Juozaičio partija nesutiko.

– Ar jie jums nepaaiškino?

– Vienas iš argumentų buvo, kad nenori prarasti tapatybės. Na, mes sakėme, kad tapatybė mūsų visų panaši.

Seimo rinkimų kartelė yra kaip nedemokratinėse valstybėse. Demokratinėse yra 1–2 proc., Lietuva šioje vietoje yra ne prie demokratinių. Ir jeigu 5 proc. partijoms ir 7 proc. koalicijoms – tai kaip kokioje Turkijoje, kad kurdai nepatektų į parlamentą.

Deja, ne visi partneriai mus išgirdo. Bet aš manau, kad spalio 11 dieną jie pamatys, kad suklydo.

– Anksčiau turėjote minčių didelį bloką kurti su daugiau partijų – nesisteminių, kaip jūs sakote. Kodėl nepavyko šis planas, gal apsigalvojote?

– Ne, kvietimas visą laiką buvo. Mes visus telkėme, sakėme, kad visi kartu pasiektume žymiai daugiau. Turiu omenyje panašių programų (partijas – aut.) – nes yra partijų su nepanašiomis programomis.

Spalio 11 dieną jie man, manau, paskambins ir pasakys: Nagli, jūsų partija buvo teisi.

– Kokie jūsų santykiai su „valstiečiais“? Partija skelbėsi remianti jus vienmandatėje, bet dabar matome, kad Danės vienmandatėje (kur kandidatuoja N.Puteikis – aut.) „valstiečiai“ iškėlė Antano Kontauto kandidatūrą. Gal jūs galite paaiškinti, kas atsitiko?

– Taigi aš nesu „valstiečių“ partijos narys.

– Jūs buvote frakcijoje ir buvo susitarimas, kad jie nekels kandidato Danės apygardoje.

– Tai buvo „valstiečių“ pasiūlymas. „Valstiečiai“ pagal programą mums turbūt artimiausia partija. Tačiau yra didelių skirtumų, pavyzdžiui: miškų kirtimas, medžių kirtimas miestuose, jie visiškai to nestabdo ir mūsų partija kategoriškai su tuo nesutinka. Mes manome, kad dėl COVID-19 yra ypač dideli suvaržymai, ypač nukentėjo žmonės, negavę planinių operacijų, negalėdami patekti į ligonines ar poliklinikas.

Ir tada visas srautas buvo nukreiptas, mes manome, kad medikų mafijos pastangomis ministerija nukreipė juos į privačias gydymo įstaigas. Žiūrėkit, privačiose niekas neserga COVID-19, jokių problemų niekada nebuvo ir aptarnaudavo visada, išskyrus tą kovo–balandžio atkarpą – priimdavo visus. Ir aš Klaipėdoje esu perėjęs ir pasižiūrėjęs. Valdiškos – stovi tuščios ir užrakintos, privačiose gatvėje stovi žmonės išsirikiavę.

Tai čia antras skirtumas. Trečias skirtumas – dėl Uspaskicho (Viktoras Uspaskichas, Darbo partijos pirmininkas – aut.), kai davė 2 mln. eurų premjeras. Aš gi suprantu, kad ne be „valstiečių“ partijos žinios.

Užuot kreipęsi į Konstitucinį Teismą, kad Aukščiausiasis Teismas dotaciją skyrė naujai gimusiai partijai su nauju kodu. Taigi kiekvienam žmogui akivaizdu, kad tai yra neteisėtas veiksmas.

Ketvirtas skirtumas – pinigų naudojimas COVID-19 epidemijai. Tas greitųjų testų pirkimas už 12 eurų, kai patys Austrijos gamintojai siūlė už 3 eurus, mums kelia įtarimų, kad tai taip pat kažkaip siejasi su „valstiečių“ partija, o ne su keliais atskirais žmonėmis.

– Tai jūs pats atsisakėte tos paramos? Kaip buvo, papasakokit. Ar jums R.Karbauskis pats pasakė – man nepatinka kritika, nepatinka, kad jūs padavėte Aurelijų Verygą į teismą?

– Ne, mes esame atskira partija. Aš buvimą frakcijoje traktavau ir tebetraktuoju kaip tam tikrą koaliciją. Bet tai nereiškia, kad aš tampu „valstiečiu“ ir visiškai sutinku su jų sprendimais.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Saulius Skvernelis, Ramūnas Karbauskis, Naglis Puteikis
Luko Balandžio / 15min nuotr./Saulius Skvernelis, Ramūnas Karbauskis, Naglis Puteikis

Aš gi labai aiškiai pasisakydamas Seime balsuojant dėl biudžeto paaiškindavau, kodėl aš negaliu balsuoti už biudžetą. Nes nėra tikro progresinio mokesčio nuo visų pajamų. Trimis atvejais iš keturių balsavau prieš.

Taip pat mūsų nuomonė išsiskyrė dėl antstolių, jie vis tiek antstoliams paliko... Sakysime, dabar jau nebegalės tapti šimtamilijonieriais, bet vis tiek tebėra sudarytos visos sąlygos iš vargšų žmonių lupti tokius pinigus, kad tie privilegijuoti žmonės, tapę privačiais antstoliais, turėtų dešimtis milijonų turto už tas pačias pastangas, kur kitas žmogus galo su galu nesuduria.

Yra skirtumų ir dėl tų skirtumų aš esu Centro partijos pirmininkas, Centro partijos-tautininkų narys.

Būtų nemandagu sakyti man ką nors bloga apie partnerius.

– Bet ar buvo pokalbis su R.Karbauskiu apie tai? Ar tai buvo siurprizas kaip „socialdarbiečiams“?

– Ne, būtų nemandagu sakyti man ką nors bloga apie partnerius, su kuriais buvau tiek metų koalicijoje. Vis tiek daugumai jų veiksmų aš pritariau, balsavau už juos ir man dėl to nė kiek ne gėda.

O skirtumai yra natūralūs, jie egzistuoja, na, ir išėjo kaip išėjo. O kas čia blogo? Jie stato visur savo kandidatus, mes statome ten, kur mūsų partija pajėgi – 38 vienmandatėse. Tai yra politika.

– Yra ar nėra galimybė, kad jūs ar jūsų kolegos po rinkimų įsilietų į LVŽS koaliciją, jei tokia būtų formuojama? Ar jau jūs to bendradarbiavimo ir vienas kito atsikandote, kaip čia reikėtų suprasti?

– Partija yra susijungusi su tautininkais (Lietuvos tautininkų ir respublikonų sąjunga – aut.) ir aš negaliu vienas tokių dalykų spręsti. Svarstytumėme partijos taryboje.

– Antanas Guoga į Europos Parlamento rinkimus ėjo su jūsų partija, o dabar jis – Darbo partijos sąraše. Kodėl išsiskyrė jūsų keliai su A.Guoga?

– Jis pats pasirinko eiti su Darbo partija. Širdžiai neįsakysi.

15min nuotr./Naglis Puteikis ir Antanas Guoga
15min nuotr./Naglis Puteikis ir Antanas Guoga

– Kuo labiau patraukė Darbo partija?

– Na, negi neaišku?

– Pinigų jam netrūksta.

– Na, kaip čia pasakius. Vėl grįžtame prie to paties neteisingo dotacijos davimo Darbo partijai.

Jūs pažiūrėkite, kiek Darbo partija pritraukia žmonių. Pinigai yra milžiniškas magnetas – ne visi atsilaiko. Tie, kurie atsilaiko, lieka Centro partijoje-tautininkuose.

– Jūsų keliai išsiskyrė ir su Laura Radzevičiūte, Rūta Janutiene, taip pat Mindaugu Puidoku. Kodėl? Gal jūs esate konfliktiškas žmogus?

– Ne, tie žmonės... Visų pirma su M.Puidoku niekada nebuvau vienoje partijoje.

– Buvo kalbų apie bendradarbiavimą, bet jos tuo ir baigėsi.

– Jis visą laiką buvo „valstietis“, čia jo reikia klausti. Jis nebuvo centristas ir net nesiekė būti centristu, jis iš „valstiečių“ išėjo.

Jūs jų galite paklausti – jie apie mane nieko blogo nepasakys.

Kai politikai išeina iš vienos partijos į kitą, tai čia jie apsisprendžia. Jūs jų galite paklausti – jie apie mane nieko blogo nepasakys. Čia tiesiog žmonės pasirinko kitas darbo galimybes.

Luko Balandžio / 15min nuotr./15min studijoje kandidatų į prezidentus debatai – M.Puidokas ir N.Puteikis
Luko Balandžio / 15min nuotr./15min studijoje kandidatų į prezidentus debatai – M.Puidokas ir N.Puteikis

Iš Tėvynės sąjungos ar „valstiečių“ yra dešimtis, šimtus kartų daugiau išėjusių žmonių.

– VRK neseniai paskelbė, kad Centro partijoje yra mažiausiai universitetus baigusių kandidatų. Kaip tai vertinate?

– Kaip propagandinę, klaidinančią informaciją. Jeigu suskaičiavus profesorius ir mokslų daktarus, tai pas mus jų yra daugiausia procentiškai.

Bet VRK pasirinko parametrą, kad specialiai mus menkintų – jų įsivaizdavimu, menkintų. Tai yra kerštas, kad mes laimėjome teismą prieš VRK ir LRT ir privertėme traukti burtus.

– Jūs manote, kad šitą parametrą pasirinko dėl jūsų?

– Ne manau, aš žinau. Tai išėjo kitą dieną, kai mes laimėjome teismą. Ir tai kabo VRK puslapyje kaip labai svarbus rinkėjams parametras.

O tai rinkėjai neturi žinoti, kad pas mus daugiausiai profesorių ir mokslo daktarų? Kodėl jie šito neskelbia?

Todėl, kad jie, kaip ir LRT, užsiiminėja manipuliacijomis ir propaganda, skirta, kaip LRT sakė teisme – patraukliausioms partijoms.

VRK, LRT, kaip ir visos kitos Lietuvos partijos, gina finansines grupuotes, joms pataikauja, dėl jų stengiasi, dėl jų manipuliuoja informacija, laidomis, eteriu ir nieko čia naujo. O Centro partija-tautininkai yra ta partija, kuri šias didžiųjų partijų, finansų grupuočių, VRK, LRT manipuliacijas daužo.

Daužėm ir daužysim.

– Pakalbėkime apie jūsų partijos programą. Kalbate apie teisėsaugos reformą – gal galite papasakoti, kokią ją planuojate?

– Pradėkime nuo to, kad Lietuva yra vienintelė ES ir Europos valstybė, kurioje teismuose nėra visuomenės atstovų, pavyzdžiui, tarėjų.

Visos turi, o Lietuva neturi. Dabar yra Seime parengtas Konstitucijos taisymo planas, jis greičiausiai yra tik dėl to, kad Kirkilo vadovaujama partija (Gediminas Kirkilas vadovauja Lietuvos socialdemokratų darbo partijai, – aut.) su šiuo šūkiu ėjo į praėjusius rinkimus ir tikrai prisižadėjo, kad atkurs 1993 metais panaikintus tarėjus.

Bet sprendžiant iš to, ką matau Seimo darbotvarkėje, mane kankina nuojauta, kad čia, kaip su LRT ir VRK, vyksta manipuliacija. Tas balsavimas dėl Konstitucijos dėl tarėjų atstatymo greičiausiai bus „paduotas“ tokiu momentu – priešrinkiminiu ar porinkiminiu, kada konservatoriai ir liberalai balsuos „prieš“ ir nebeužteks balsų.

Tai mūsų partija ir sako: žiūrėkite, visos sisteminės partijos jums meluoja. Neva jie bando atkurti tarėjus, o iš tikrųjų, kai žiūri balsavimą, labai aiškiai matai, kad ne. Tarėjų atkūrimas teismuose sugrąžintų teisingumą į teismus.

– Ar mes nesame per maža valstybė tarėjams, juk sakoma, „švogerių kraštas“?

– Visa Europa turi, o mes per maža. Tai palaukit – Liuksemburgas, Lichtenšteinas, Andora, Estija, Latvija. Šalys Europos, valstybės, kuriose yra mažiau gyventojų, negu pas mus.

Estijoje išvis sako, kad visi giminės. Nieko, yra tarėjai ir pažiūrėkite – teismų reitingas Estijoje yra du kartus didesnis nei Lietuvoje. Visose šalyse, kur yra visuomenės dalyvavimas teismuose, teisingumo jausmas yra žymiai aukštesnis. Ir teisėjų, ir teismų reitingai yra kelis kartus aukštesni.

– Tarėjai – vienintelis dalykas? Čia nelabai reforma.

– Čia labai reforma. Sakykime, yra tarėjai Latvijoje, ar ne? Ir yra „Alstom“ korporacija, kuri davė milijoninius kyšius daugelio Europos valstybių politikams ir energetikams.

Visur juos pagavo, nuteisė ir pasodino. O Lietuvoje nei pagavo, nei nuteisė, nei pasodino. Nors tą pačią medžiagą gavo iš Anglijos prokurorų. Tai yra įrodymas, kad Lietuvos teisėjai iš tikrųjų pasiduoda politikų įtakai, o politikai, kaip žinia, Lietuvoje gina didžiąsias korporacijas.

– Bet tai – ne teisėjų sprendimas, tyrimą nutraukė prokurorai.

– Koks skirtumas? Jeigu būtų tarėjai teismuose, tokius prokurorų sprendimus galima būtų skųsti teismams ir tada teismai, nuolat atmesdami tokius prokurorų sprendimus, priverstų pačią prokuratūrą dirbti.

Mūsų pasiūlymuose yra ir prokuratūros reforma – ypatingieji prokurorai, kurie priklausytų nuo Seimo, o ne generalinio prokuroro.

– Dabar suteikiamas toks statusas.

– Jis yra fikcija. Jei toks statusas būtų buvęs suteiktas konkrečiai „Alstom“ byloje, tai ikiteisminio tyrimo metu įtarimai Uspaskichui būtų pateikti teisme ir prokuratūra gintų viešąjį interesą ir kaltintų Uspaskichą teisme.

Deja, Generalinės prokuratūros prokuroras pasirinko tokią poziciją ir jo skirti ypatingieji prokurorai, atsiprašau, pučia į tą pačią dūdą.

Centro partija-tautininkai ir sako: nėra teisingumo nei teismuose, nei prokuratūroje, ir mes darysime esmines reformas ir nuo to iš tikrųjų reikia pradėti tvarkyti valstybę. Pažiūrėkime, kas yra teisėjų atrankos komisijose, teisėjų etikos komisijose, visur yra sustatyti korporacijų ar didžiųjų partijų statytiniai.

Taip nėra Europoje, taip nėra pasaulyje. Mes laikome savo misija sulaužyti šitą didžiųjų partijų, didžiųjų finansinių korporacijų monopolį teisingumo sistemoje, išvaduoti teisėjus nuo diktato ir užtikrinti, kad tokie sprendimai, kurie buvo priimti Vyriausiajame administraciniame teisme ginant teisingumo principą, kad debatai turi būti burtų keliu, kad jie būtų visose bylose, tiek pradedant nuo žmonių, kurie nukentėjo nuo sukčių, tiek baigiant tokiose kaip „Alstom“ ar juodosios buhalterijos bylose.

– Jūsų trumpojoje programoje rašoma apie prabangos mokestį, kainų reguliavimą. Jei būčiau labai bjaurus žmogus, pasakyčiau, kad čia grynas populizmas.

– Bet jeigu būtumėt objektyvi žurnalistė, pasakytumėt, kad kainų reguliavimas vyksta Prancūzijoje, Anglijoje ir Vokietijoje.

– Ekonomistai sako, kad tai lemtų tuščias lentynas.

– Ekonomistai tai yra didžiųjų korporacijų Lietuvoje išlaikytiniai, susibūrę jų lobistinėje organizacijoje, kuri vadinasi Laisvosios rinkos institutas.

– Ne tik Laisvosios rinkos instituto ekonomistai taip sako.

– Parodykit man nepriklausomą ekonomistą, kuris pasakytų, kad Lenkijos, Vengrijos, Anglijos, Prancūzijos, Vokietijos taikomas kainų reguliavimas prieštarauja kokiems nors geros, protingos, viešąjį interesą ginančios valstybės principams.

Mumis yra manipuliuojama, nuolat per žiniasklaidą kišama šita propaganda, ir jūs taip pat esate...

– Auka.

– Taip, jūs esate pasidavusi šiai propagandai, nes jūs esate žurnalistė, bet kadangi ne ekonomikos temomis, tai jūs nežinote tos informacijos, kurią aš jums dabar sakau.

Visur reguliuojamos kainos, visur.

Visur reguliuojamos kainos, visur. Ypač per COVID-19 Prancūzijos, Vokietijos Vyriausybės kokius sprendimus priiminėjo, kad kaukėmis, pavyzdžiui, nebūtų spekuliuojama, kad žmonės nebūtų skriaudžiami, kad nebūtų traukiami paskutiniai pinigai iš jų kišenių prisidengiant COVID-19 epidemija, kaip atsitiko, pavyzdžiui, Lietuvoje.

Ir tai vyksta būtent todėl, kad grupuotės Lietuvoje per Laisvosios rinkos institutą baigia išplauti smegenis visiems, įskaitant ir žurnalistus.

– Kuris kandidatas pas jus geriausiai išmano ekonomiką ir verslą?

– Profesorius Povilas Gylys.

– Tai jį esate numatę į finansų ministrus?

– Taip.

– Ar turite šešėlinį kabinetą?

– Turime.

– Kas būtų sveikatos ministras?

– Galbūt... Gal Gintaras Songaila. Bet gal geriau jis švietimo ministru.

Valdo Kopūsto / 15min nuotr./Gintaras Songaila
Valdo Kopūsto / 15min nuotr./Gintaras Songaila

– Jūs esate sakęs, kad „visi normalūs žmonės smerkia žiaurumus Baltarusijoje“, tačiau jūsų partijos kandidatė Astra Genovaitė Astrauskaitė debatuose represijas Baltarusijoje lygino su teisėsaugos veiksmais prieš žmones per 2009 metų riaušes, prieš ją pačią ir kartojo, kad Lietuvoje nėra jokios demokratijos. Kaip vertinate tokius pasisakymus?

– Visiškai su ja sutinku. Ji viduryje baltos dienos Vilniaus centre, paėmė į rankas trispalvę ir pamojavo ties Škirpos alėja (Vilniaus miesto savivaldybė ją pervadino Trispalvės alėja – aut). Atvažiavo du ekipažai – aš buvau visuose teismuose, klausiau visus.

– Bet ne dėl vėliavos galbūt?

– Cha! Kaip tik dėl vėliavos. Aš buvau teismuose, savo ausimis girdėjau policininkų pokalbius, nes Genovaitė Astra Astrauskaitė išreikalavo tuos pokalbius.

Mes labai aiškiai girdime, kaip rusiškai yra keikiamasi necenzūriniais keiksmažodžiais, keikiasi lietuvaitės policijos uniforma, gimusios po Kovo 11-osios.

Tai štai jums rusiška smurto kultūra vyrauja eilinio Lietuvos policininko ekipaže, kuris važiuoja, griebia tą vėliavą, ją konfiskuoja, paima tą vargšę Astrą, paklausia, koks jūsų vardas ir pavardė – ji pasako, tada sako: jūs neprisistatėte, nors Genovaitė Astra Astrauskaitė yra vienintelė tokia Lietuvoje.

Tada grūda ją į mašiną, pasodina ją į narvą šalia šuns, ane? Ji važiuoja narve be saugos diržo – dvi policininkės sėdi, yra dvi arba trys laisvos vietos salone, jos neveda į saloną, ją grūda į narvą.

Pasakykit, kuo ne Baltarusija?

Pasakykit, kuo ne Baltarusija? Ji teisme klausia – o kodėl jūs manęs nepasodinate į saloną? Jai atsakymas – nes jūs ten nesaugiai būtumėte vežama. Salone yra diržai, o tam narve, kur ji buvo vežama, nėra diržo, ją vežė kaip bulvių maišą.

Nuvežė į nuovadą, sako, parodykit rankinuką. Sako, kokiu pagrindu jūs mane sulaikėt – dėl to, kad mes policija. Parodykit rankinuką. Nerodysit? Mes imsim prievarta. Ateina didelė, stipri moteris policininkė, ima Astros – mokytoja, ane? Vidutinio amžiaus mokytoja.

Paimkit čia gatvėje bet kokį žmogų – paimkit jo ranką dešinę arba kairę, su kuria jis visą gyvenimą krūvį patiria kaip mokytojas. Pabandykit užlaužt – kad ir nedaug.

Pažiūrėsit, kokie skausmai ištiktų tokį žmogų. Ir štai, Lietuvos policija tai daro. Dėl ko? Dėl to, kad ji pamojavo trispalve. Dėl to aš prieš teismą ir sakiau, kad jeigu Astra Astrauskaitė būtų turėjusi Baltarusijos vėliavą – balta, raudona, balta – jos nebūtų sulaikę. Tai va. Tai aš ir sakau – šitas epizodas rodo...

O mes gi girdime, policininkai važiuoja tuo automobiliu, jiems telefonu kažkas iš policijos vadovybės aiškina – bet kokiu pretekstu sulaikykit. Kodėl? Mes numanom. Šimašius (Vilniaus meras Remigijus Šimašius – aut.) paprašė policijos, kad nebūtų piketuojama dėl Škirpos alėjos pavadinimo pakeitimo.

Astra Astrauskaitė turi kitokią nuomonę negu meras, ji tą nuomonę viešai reiškia taikiomis priemonėmis, mojuodama trispalve.

– Tokia labai rimta sąmokslo teorija.

– Čia ne sąmokslo teorija, čia yra kasdienybė. Aš tokių faktų esu delfi surašęs, neminėdamas, kai šaudė kulkomis guminėmis į žmones prie Seimo. Aprašiau penkis visiškai taikius atvejus, kur žmonės kreidelėmis užrašo Nemuno krantinėje „TIE-SOS“, tuos paauglius kiša, tik, skirtingai nei Astrą, ne šalia šuns, o į patį šuns narvą, tik kad ten šuns nėra, veža ir apklausia be tėvų nuovadoje, kas yra šiurkštus įstatymo pažeidimas ir vaiko teisės tyli.

Ir vienai motinai rašo protokolą už vaiko nepriežiūrą – kaip drįso mama nesukontroliuoti moksleivės, kai ji parašė žodį „TIE-SOS“ nesutikdama su Garliavos šturmo brutalumu.

Astra labai teisingai sako – tai yra visiškai tos pačios analogijos. Mūsų policijoje dar yra labai daug lukašenkizmo – labai daug. Ir jį reikia išvalyti. O mūsų policininkų vadai ir mūsų politikai, kontroliuojantys policiją, neigia šitą. Todėl mums ir buvo kilusi mintis, kai LRT pasirinko ne burtus, o apklausos bendroves, kad atskirtų patrauklias partijas nuo nepatrauklių, ir kad mužikai ponams nepatogių klausimų neuždavinėtų, mes buvome sumąstę, kad jeigu pralaimime teismą, kreipiamės į Sviatlaną Cichanouskają, kad ji kreiptųsi į mūsų politikus ir paprašytų, kad Lietuvos policija, LRT ir VRK elgtųsi taip, kaip mūsų didieji politikai pamokslauja dabar iš didelės tribūnos į Baltarusijos pusę.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Astra Genovaitė Astrauskaitė
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Astra Genovaitė Astrauskaitė

Pas mus taiko baltarusiškus scenarijus, tik kad su bananais nedaužo taip žiauriai, kaip Baltarusijoje, kitaip tariant, grįžtam prie to, ką sakiau – mūsų politikai serga didžiule veidmainyste (po šio interviu Vilniaus miesto apylinkės teismas Astros Genovaitės Astrauskaitės sulaikymą pripažino neteisėtu – aut.).

– Tikitės, kad ponia Astrauskaitė pateks į Seimą?

– O kodėl ne? Jinai kovoja už teisybę. Jinai kovoja už teisingumą. Suprantu, kad didmiesčiai renkasi...

– Bet kokiomis priemonėmis? Buvo apipylimo dažais incidentas (A.G.Astrauskaitė dažais apipylė Lukiškių aikštėje stovėjusį „Laisvės kalvos“ maketą, – aut.).

– Vandeniniais. Kai Baltarusijoje apipila vandeniniais dažais, mūsų politikai šaukia, kad valio, viskas gerai.

Kai Astra Astrauskaitė, nesutikdama su maketu, apipila vandeniniais dažais, kuriuos nuplauna lietus, jau mūsiškiai sako, kad tai yra kažkoks baisus nusikaltimas – dvigubi standartai.

Centro partija-tautininkai kovoja prieš dvigubus standartus ir labai džiaugiasi, kad Astra Astrauskaitė yra mūsų tarpe – tikra kovotoja, mokytoja, humanistė, lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, išmananti istoriją kaunasi mūsų gretose kaip tikras didvyris, didmoterė.

Mes tuo didžiuojamės, mums jinai patinka, mums jinai tinka.

Mes tuo didžiuojamės, mums jinai patinka, mums jinai tinka. Mes ir juokaujame – kitą kartą, kai darysime mitingus dėl teisingumo, visada nešimės su savimi baltarusiškas vėliavas, kad niekas nekibtų.

Beje, taip ir padarėme: mes jau vieną mitingą surengėme su baltarusiškomis vėliavomis gindami Astrauskaitę. Net formaliai kažkodėl mums leidimo nedavė Šimašiaus savivaldybė, nors pagal įstatymus turėjo duoti, bet nedavė. Mes pasiėmėme baltarusiškas vėliavas ir policininkai nedrįso kibt.

Taigi, veikia Astrauskaitė ir ačiū Dievui.

Šis interviu yra paskutinė naujienų portalo 15min specialiai 2020 m. Seimo rinkimams skirto interviu ciklo „Už ką balsuoti?“ dalis. Tai yra naujienų portalo 15min Aktualijų skyriaus žurnalistų parengta medžiaga ir ji nėra finansuojama politinių partijų, Vyriausiosios rinkimų komisijos ar kitų šaltinių.

Projektui buvo kalbinami didžiųjų politinių partijų sąrašų lyderiai, kurių interviu 15min portale buvo publikuojami kiekvieną sekmadienį ir pirmadienį. Jau parengtus interviu galite skaityti čia: „Už ką balsuoti?“

Išvis cikle pakalbinome dešimties politinių partijų lyderius. Lyderius, kuriuos kalbinome, pasirinkome pagal jų vedamų partijų populiarumą. Jį vertinome susumavę „Baltijos tyrimų“, „Vilmorus“ ir „Spinter“ visuomenės apklausų duomenis. Kalbinome tų partijų lyderius, kurios į partijai naudingą pusę įvertinus 3,1 proc. paklaidą, galėtų įveikti 5 proc. rinkėjų pasitikėjimo kartelę.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiškai su „Norfa“

Video

01:31
00:47
07:23

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min