Dabar populiaru
Publikuota: 2019 lapkričio 7d. 20:24

Lyčių lygybė darbo rinkoje: siekiamybė ar realybė?

Vilniaus Konstitucijos prospekte – unikalūs šviesoforai už lyčių lygybę
Swedbank nuotr. / Vilniaus Konstitucijos prospekte – unikalūs šviesoforai už lyčių lygybę

Ketvirtadienio vakarą Vilniaus universiteto centrinių rūmų Mažojoje auloje diskutuota tema „Lyčių lygybė darbo rinkoje: siekiamybė ar realybė?“. Prieita prie išvados, kad kol kas tai – vis dėlto siekiamybė, o ne realybė.

Pastaraisiais metais lyčių lygybės klausimui yra skiriamas ypatingas dėmesys tiek Lietuvoje, tiek kitose Europos valstybėse. 2017 metais įsigaliojusiame Lietuvos Darbo kodekse numatyta prievolė įgyvendinti lyčių lygybės principą lėmė pokyčius darbo santykiuose.

Praėjus dvejiems metams galime matyti aiškią statistiką, šio principo įgyvendinimo privalumus bei trūkumus. Atsižvelgiant į temos aktualumą visuomenėje, Europos teisininkų studentų asociacijos Lietuvos nacionalinės grupės ELSA Lietuva Vilniaus filialas ketvirtadienio vakarą pakvietė į konferenciją-diskusiją tema „Lyčių lygybė darbo rinkoje: siekiamybė ar realybė?“.

Renginyje savo mintimis dalijosi prof. dr. Tomas Davulis, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dekanas. Jis pasakojo Vakarų Europoje matęs plakatą, kuris skelbė: „Gerbiami tėveliai, duokite berniukams daugiau pinigų nei mergaitėms, neva pratinkite prie darbo rinkos nuo mažų dienų, nes jos užaugusios uždirbs mažiau.“ Diskusijos dalyvis paprašė įsivaizduoti, kad yra dvi darbo vietos, į kurias ateina mergina ir vaikinas su tokiu pačiu išsilavinimu, ir paklausė auditorijos, kuris iš jų paprašys didesnio atlygio? Klausytojai vienareikšmiškai teigė, kad vyras. Ir buvo teisūs.

„Moteris dažniausiai paprašo mažiau. Ar logiška mokėti tiek, kiek paprašė? Dauguma teisininkų man atsako, kad taip, nes ji paprašė mažiau. Jie mato individualiam susitarime leistiną dalyką“, – aiškino T.Davulis.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Tomas Davulis
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Tomas Davulis

Anot jo, yra imperatyvai, draudžiantys mokėti mažiau, tačiau praktikoje minėtu atveju nieko blogo nematoma, jei mokama mažiau, nes taip buvo paprašyta. Todėl, anot jo, turime disproporcijų darbo užmokesčio srityje. Šiuo metu įstatymai draudžia mokėti nevienodą atlyginimą, tačiau jis pastebi, kad dėl diskriminacijos šiuo atžvilgiu skundžiamasi itin retai.

„Tai paaiškina mūsų praeitis, suvokimas, mentalitetas ir baimė, taip pat darbo apmokėjimo sistemos lankstumas“, – atkreipė dėmesį profesorius. Vis dėlto, anot jo, ne tik darbo apmokėjimo skirtumai yra problema, bet ir pats užimtumas.

„Kodėl moteris išstumiam iš darbo rinkos? Kodėl Lietuvoje pačios dosniausios ir ilgiausios motinystės atostogos? Tai atsisuka bumerangu – darbuotoja praranda kvalifikaciją, sunku pagauti darbo rinkos ritmą ir pan.“, – atkreipė dėmesį jis.

Kodėl Lietuvoje pačios dosniausios ir ilgiausios motinystės atostogos? Tai atsisuka bumerangu – darbuotoja praranda kvalifikaciją, sunku pagauti darbo rinkos ritmą ir pan., – atkreipė dėmesį jis.

,,Swedbank” valdybos pirmininkė Lietuvoje Dovilė Grigienė diskusijoje teigė, kad jie buvo pirmieji, kurie paskelbė įgyvendinantys lygių atlyginimų politiką.

,,Yra nedrąsa, nesuvokimas savo teisių ir jų atstovavimo, turime kiekvienas žiūrėt savęs ir reikalauti įmonėje lygios politikos ir klausti, ar mokate man atlyginimą, kuris yra lygus? Kol tai nebus norma, nematysime visuomenėje pokyčių“, – įsitikinusi D.Grigienė.

Europos lyčių lygybės instituto tyrimų programos koordinatorė dr. Jolanta Reingardė rekomendavo bylinėtis dėl nelygaus atlyginimo ne individualiai, o kreiptis į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą, kuriai būtų lengviau gauti tam tikrus asmens duomenis ir kuri galėtų turėti įgaliojimus atstovauti diskriminacijos bylose.

Pratęsdamas mintį profesorius T.Davulis pasiūlė įmonėse turėti lygių galimybių pareigūną, į kurį būtų galima kreiptis dėl tinkamo įstatymų veikimo, taip pat su jo pagalba spręsti probleminius santykius.

D.Grigienė kalbėjo apie tai, kad visos didelės įmonės turi atlygio politiką: ,,Įmonės nemato didelio noro investuoti, bet manau, kad tarptautinės bendrovės atneša tokią praktiką“, – mano ji. Diskusijos dalyvė taip pat pripažino, kad ji norėtų daugiau lygių galimybių matyti valstybės lygmeny.

Arno Strumilos / 15min nuotr./Dovilė Grigienė
Arno Strumilos / 15min nuotr./Dovilė Grigienė

Profesorius pritarė, kad trūksta aukščiausių pareigūnų kalbėjimo, kad tai yra problema. ,,Nėra politinio dėmesio šiam klausimui, ko gero, be reikalo. Jei lygių galimybių kontrolierės neišleidžia motinystės atostogų, tai šį tą reiškia”, – mano jis.

Jolanta Reingardė tęsdama kėlė klausimą, kas yra tos pačios vertės darbas, kai kalbame apie skirtingas profesijas. Valstybė esą tai turi apbrėžti. Profesorius teigė, kad kuo daugiau algoritmo įnešime į atlyginimų sritį, tuo mažiau bus individualumo vertinant žmogų ir lygybės atlyginimų atžvilgiu atsiras daugiau.

Toliau kalbėta apie kvotų poreikį. D.Grigienė pateikė Islandijos pavyzdį, kurioje kvotos atnešė didžiulių pokyčių, todėl ji, stebėdama procesus Prancūzijoje bei Vokietijoje, jose vykstančius ,,nuostabius šuolius“, ėmė palaikyti kvotas. ,,Esu labai už kvotas, gal Lietuvos valstybinėms institucijoms pavyktų padaryt kažkokį proveržį“, – vylėsi diskusijos dalyvė.

Auditorija pateikė klausimą ir kaip elgtis, jei per darbo pokalbį klausinėjama, tarkime, apie vaikus. D.Grigienė taip pat sakė, kad darbo pokalbio metu reikia už save pakovoti ir jei klausiama asmeninių dalykų – tiesiog atsakyti, kad šiuo klausimu nekalbėsite. ,,Man sunku patikėti, kad dar kažkas klausia apie vaikus, man rodos, tai nykstantis dalykas rinkoje“, – pripažino ji.

D.Grigienė pristatė pranešimą, kurio metu pastebėjo, kad nepaisant to, jog moterys labai išsilavinusios Lietuvoje, jų atlyginimų atotrūkis vis dar sudaro apie 14 proc. Vis dar, anot jos, egzistuoja ,,vyriškos“ ir ,,moteriškos“ profesijos. Vaiko priežiūros atostogų absoliučia dauguma atvejų esą išeina moterys. ,,Ieškome būdų, kaip vyrus paskatinti eiti vaiko priežiūros atostogų“, – pripažino ji. Būtent dėl buvimo vaiko priežiūros atostogose esą susidaro ir atlyginimų tarp vyrų ir moterų skirtumas, todėl bankas, anot jos, peržiūri moterų atlyginimus, kai ši grįžta iš motinystės atostogų. Pranešėja taip pat pastebėjo, kad dėl stereotipų ir auklėjimo moterys kur kas mažiau pasitiki savimi, o darbdaviai tuo naudojasi.

Galiausiai apibendrinant diskusiją J.Reingardė, paklausta, ar lyčių lygybė darbo rinkoje šiandien yra siekiamybė ar realybė, sakė, kad vertindama valstybės situaciją, galinti konstatuoti, kad kol kas tai yra siekiamybė. ,,Iš aukščiausių valstybių sluoksnių matyti, kad tai nėra prioritetas. Gaila, kad nėra priimami tam tikri sprendimai, kurie užkirstų kelią bent jau jaunų žmonių diskriminacijai.“

D.Grigienė teigė mananti, kad tebevyrauja didelė atskirtis galios institucijose: ,,Kol nematysiu jose bent 40 proc. moterų, nebus pokyčių, jei sprendimų priėmime nedalyvauja abi lytys. Norisi tikėti, kad tie dalykai keisis.“

Renginį moderavo Lukas Kornelijus Vaičiakas.

Komentarai

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Kviečiame anties

Video

00:56
01:25
06:38

Esports namai

Parašykite atsiliepimą apie 15min