Tris dienas vykdytoje simuliacijoje apie dvidešimt užsienio ir Lietuvos ekspertų – buvusių NATO atstovų, diplomatų, gynybos ir saugumo specialistų, remdamiesi vieša informacija ir trimis pateiktais scenarijais, bandė atsakyti į klausimą: kas nutiktų, jei augant įtampai dėl paskelbtos karių mobilizacijos Rusijos eksklave kiltų neramumai ar net ekologinė katastrofa?
Simuliaciją organizavo britų žurnalisto, saugumo eksperto, buvusio „The Economist“ vyresniojo redaktoriaus Edwardo Lucaso vadovaujamas Baltijos tarptautinio saugumo centras (BISC) bei ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas.
Ekspertai pasidalijo į keturias komandas: mėlynųjų (Lietuva, Lenkija, Vokietija ir Šiaurės šalys), raudonųjų (Kremlius, Kaliningrado valdžia ir Baltarusija) bei rožinių (kariniai maištininkai), jų sprendimus stebėjo ir arbitrai – baltieji.
Jie nagrinėjo tris skirtingus krizės Kaliningrade scenarijus aiškinantis, kaip tai paveiktų kaimynines valstybes ir jų sąjungininkus.
Dalyviams duota užduotis įsijausti į valstybių prezidentų ir Vyriausybių vaidmenis.
„Scenarijai turėjo nemažai panašumų, bet apėmė ir po vieną kertinį skirtumą: pirmosios dienos scenarijus fokusavosi į labiau socioekonominę krizę, kuri ištinka Kaliningrado sritį dėl trūkstamų degalų.
Kadangi kelias, kaip juos importuoti į Kaliningradą, yra sudėtingas, mūsų scenarijus pasiūlė tai, kad tas kelias dar pasunkėja, degalų pradeda trūkti, dėl to stringa aprūpinimas. Ir tai sukuria humanitarines pasekmes: turime didelį srautą asmenų, kurie bando pabėgti į Lenkiją bei į Lietuvą“, – simuliaciją15min pristatė vienas jos organizatorių, „ISM Wargaming Lab“ vadovas Pijus Krūminas.
Antrąją dieną modeliuota krizė apėmė keleto karinių dalinių maištą Kaliningrade. Scenarijuje numatyta, jog kariai yra nepatenkinti sąlygomis ir siekia griežtesnės Maskvos reakcijos tiek Ukrainos karo fronte, tiek ir Vakarų valstybių atžvilgiu.
Trečiąją dieną ekspertai sprendė ir galimos ekologinės nelaimės scenarijų, kuomet Lietuvos ir Kaliningrado pasienyje esančioje didžiulėje gamykloje kyla gaisras ir nuodingos medžiagos patenka į Lietuvą.
Dalyviai siūlė veiksmus, nurodydami, kas juos įgyvendins, ir jų numatomus padarinius. Ekspertų vertinimo komisija, vadinamoji „Baltoji komanda“, įvertino šių veiksmų įgyvendinamumą, rezultatus ir tolesnes pasekmes.
„Visas dienas turėjome ir maišto prielaidą, kad vyksta nepasitenkinimas, tik pirmąją ir trečiąją dieną dėmesys buvo skiriamas nepasitenkinimui esamomis sąlygomis: dėl atlyginimų mokėjimo, dėl aprūpinimo“, – teigė P.Krūminas.
Simuliacijos rengėjai pažymi, jog tai nėra realių įvykių ar sprendimų prognozė, tačiau stalo pratybų dalyvių patirtis tarptautinėse organizacijose ir žinios leido kiek įmanoma tiksliau sumodeliuoti galimas reakcijas, veiksmus bei jų pasekmes.
P.Krūminas taip pat patikino, kad pastarųjų dienų Lietuvos reakcija į galimas Kaliningrado problemas bei karių dislokavimas pasienyje tėra sutapimas – pratybos organizuotos iš anksto, neturint šios informacijos.
Pirmasis scenarijus: degalų trūkumas, kariuomenės maištas ir bėgimas į Lietuvą
Visos trys hipotetinės simuliacijos rėmėsi prielaida, jog Kyjivas išlaiko tvirtą ryžtą priešintis Maskvos karinei invazijai, o Ukrainai tęsiant smūgius Rusijos degalų infrastruktūrai, įskaitant Ust-Lugą, Kaliningradui ima jų stigti.
Daryta prielaida, jog degalų trūkumas paveikė tiek civilius, tiek ir karinius dalinius, kuriuose daugiausia tarnavo šauktiniai – jie, be kita ko, baiminasi siuntimo į fronto linijas Ukrainoje.
Tai sukelia didžiulį jų nepasitenkinimą ir neramumus, į Lietuvą ir Lenkiją ketina bėgti šimtai rusų.
