Specialistai rekomenduoja berniukui groti ir dainuoti
Juliaus dokumentuose vietoj tėčio pavardės – brūkšniukas. Moteris pasakojo, kad vaiko tėvas pirmą kartą išreiškė norą su juo pasimatyti praėjus metams po gimimo, o kai moteris jam iškėlė sąlygą, kad sūnų lankytų blaivus ir be alkoholio kvapo, vėl dingo.
Kas savaitę išsiunčiu maždaug po 5 gyvenimo aprašymus, bet nuo lapkričio buvau pakviesta tik į du pokalbius. Man nepriimtina gyventi iš socialinių pašalpų, noriu užsidirbti pati.
„Už tėvystės pripažinimą nekovojau, nes tuo metu turėjau net keletą darbų, visai gerai uždirbau ir maniau, kad susitvarkysiu pati. Galėjau sau leisti nesivelti į visa tai. Vėliau mano mamai pasireiškė Alzheimerio liga, jai reikėjo mano pagalbos ir darbo krūvį teko mažinti.
Tačiau tikrai sunku pasidarė, kai iš vienos įmonės buvau atleista dėl etatų mažinimo. Likau su puse etato arba 218 eurų. Kol mama buvo gyva, prisidurdavome iš jos pašalpos, be to, mama gaudavo kompensaciją už komunalines paslaugas. Dabar likome su sūnumi dviese ir bandome išgyventi už šią sumą.
Turiu informacinių technologijų aukštojo mokslo išsilavinimą, bet gyvenimas taip pakrypo, kad daug metų dirbau buhalterijos srityje. Šiuo metu tvarkau sandėlio apskaitą. Ieškau darbo, kad galėčiau dirbti visą dieną, kas savaitę išsiunčiu maždaug po 5 savo gyvenimo aprašymus, bet nuo pernai metų lapkričio buvau pakviesta tik į du pokalbius. Su vienu darbu nepavyko, nes negalėjau suderinti darbo valandų ir vaiko mokslų, tuo metu jis kaip tik buvo pirmokas. Dabar vėl laukiu atsakymo. Man nepriimtina gyventi iš socialinių pašalpų, noriu užsidirbti pati“, – atviravo pašnekovė.
Nuolat vaiką vedžiojusi pas logopedus ir dėl to pasiekusi labai gerų rezultatų, šiandien ji nebegali susimokėti už jų paslaugas. Ką jau kalbėti apie specialistų rekomenduojamas berniukui muzikos pamokas, kurių jis pats trokšta visa širdimi.
„Jis labai nori dainuoti, groti: jei pamato instrumentą, negaliu nutempti. Draugė atidavė vaikišką gitarą su baterijomis, jis bando bent jau ja barškinti. Gydytojai sako, kad jam labai naudinga dainuoti, tai padės kalbos vystymuisi. Ir Julius labai tuo tiki. Deja, dainavimo pamokų taip ir nepavyko lankyti. Iš pradžių telkėmės į logopedus, o vėliau nebeliko pinigų niekam. Darželyje muzikos pamokos jam mėgstamiausios. Prašėsi pas mokytoją eiti papildomai, bet kadangi ji nepastebėjo išskirtinių gabumų, o vaikų darželyje daug, negalėjo jo paimti“, – pasakojo Laima.
Kasdienė kova už pažangą
Nors mama nerimavo, kad vaikas, lyginant su jo bendraamžiais, vėluoja tarti žodžius, gydytoja vis ramino: pradės lankyti lopšelį-darželį, gal natūraliai pradės kalbėti.
Mama, tu manęs netaisyk, tik pasakyk, kad pasakiau neteisingai, o aš pabandysiu pasakyti teisingai.
„Šiek tiek vaikščiojome pas poliklinikos logopedę, bet visiškai nesutapo jų biolaukai. Ji bandė su juo dirbti, o jis tik žviegė arba nusisukęs į kampą ignoravo. Tačiau esu labai dėkinga mūsų darželio logopedui, kuris su vaiku labai daug dirbo, daug kur mus nukreipė, nusiuntė pasidaryti įvairių tyrimų.
Buvo nustatyta, kad Juliui sutrikusi kalbos raida. Prieš pirmą klasę sūnų įvertino psichologai ir logopedai. Buvo pastebėta, kad padarėme didžiulę pažangą, bet pagalbos vis dar reikia. Vaiko gebėjimai – žemesni už vidutinius, o suvokimas – maždaug kaip penkiamečio. Vis dėlto jam buvo leista eiti į pirmą klasę ir mes labai stengiamės pasivyti bendramokslius.
Ruošiame pamokas, daug skaitome. Jis jau gali skaityti pats, tik dėl sutrikusios foneminės klausos ne viską išgirsta taip, kaip reikia. Dėl to stringa ir kalba. Darau viską, kad sūnus galėtų integruotis ir normaliai gyventi. Tai normalus, protiniais sugebėjimais neatsilikęs vaikas, tik jam sunkiau bendrauti. Būdavo, kad darželyje iš jo pasišaipo – esą kada pradėsi normaliai kalbėti, kad galėtume su tavimi žaisti. Tuomet grįždavo namo raudodamas. Mokykloje yra ir daugiau pašvepluojančių, tad ir dėmesio sulaukia mažiau“, – aiškino moteris.
Tenka įrodinėti vaikui, kad jis nekvailas
Pasak jos, jeigu Julius nesusijaudinęs, su juo galima normaliai susikalbėti. Tačiau priešingu atveju jis bando ką nors pasakyti, o jam neišeina, tada pyksta arba visiškai užsisklendžia.
„Kai dirbame kartu, Julius bando skaityti skiemenimis, kaip jam išeina. Aš jį taisau, kad kuo taisyklingiau ištartų. Antrą kartą jis skaito jau susierzinęs, nes jam nebeįdomu skaityti tą patį. Kai prašau papasakoti, ką perskaitėme, vėl prasideda sunkumai. Jis pradeda jaudintis ir nieko nebeišeina. Todėl visko būna – ir susipykstame, ir susipešame, ir apsirėkaujame, po to vėl bandome susitarti gražiuoju, motyvuoju jį tai nauju žaisliuku, tai filmuku. Kai draugės atiduoda išaugtus vaikų žaislus, juos paslepiu ir ištraukiu reikiamą akimirką. Nors papildomai lankyti logopedų konsultacijų dabar neišgalime, daugumą pratimų prisimenu pati, tad stengiuosi pakeisti logopedą.
O ir pats Julius stengiasi. Būna ir taip, kad jis prašo: „Mama, tu manęs netaisyk, tik pasakyk, kad pasakiau neteisingai, o aš pabandysiu pasakyti teisingai.“ Bet kai po trečio karto neišeina tai padaryti, jau susierzina... Kartą sūnus pasiguodė: „Mama, kodėl tos mergaitės protingesnės, joms viskas taip lengvai išeina?“ Aš jam atsakau: „Tu gi nesi kvailas, tau tik truputį sunkiau kalbėti.“
Nesinori, kad jis jaustųsi nepilnavertis. Jis turi pasitikėti savimi, antraip visai nieko nepasieksime. Bandau jam priminti, kaip anksčiau jam nesisekė daugybė dalykų, kuriuos dabar jau daro. Vis rodau, ką jis jau pasiekė“, – pasakojo Laima.
Nevilties akimirkų nebūna
Paklausta, ar jai pačiai tenka išgyventi nevilties akimirkas, moteris prisipažįsta, kad iš pat pradžių buvo šiokios tokios panikos, nenoro pripažinti vaiko bėdą.
„Tačiau galiausiai susitaikai, kad yra taip, kaip yra, ir stengiesi daryti viską, kad būtų kuo geriau. Užuot panikavus, reikia susiimti ir daryti viską, kas įmanoma. Tačiau viena, be specialistų pagalbos, nieko nepasieksiu, nes tai nėra tik menka problema“, – teigė pašnekovė.
Specialistai ne kartą yra užsiminę, kad berniuko raidai ir kalbai dainavimas, grojimas, muzika būtų labai naudingi. Todėl „Lietuvos Carito“ projektas „Aš čia“ kviečia žmones prisidėti prie Juliaus svajonės – pinigais arba savo energija.
Moteris pasidžiaugė, kad geri žmonės jau padovanojo jai skalbimo mašiną, mat ankstesnė, tarnavusi 20 metų, sugedo. O gal atsiras įmonė, kuriai kaip tik šiuo metu reikia sąžiningo buhalterio ar personalo vadovo?
Daugiau apie tai, kaip galite padėti Juliui ir jo mamai, galite sužinoti čia.
