Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2022 05 13, 12:30

„Mamos už LGBTQ+ vaikus“ atstovė: partnerystės reikia ne tik tos pačios lyties poroms

„Mamos už LGBTQ+ vaikus“ organizacijos atstovė Lina Plieniūtė sako, kad Partnerystės įstatymas reikalingas ne tik tos pačios lyties, bet visoms nesusituokusioms poroms, norinčioms teisinės apsaugos.
Lina Plieniūtė
Lina Plieniūtė / Luko Balandžio / 15min nuotr.

Lietuvos tėvų forumo tarybos narys Darius Trečiakauskas laikosi pozicijos, kad vietoje valdančiųjų inicijuojamos partnerystės tokias teises užtikrintų Seime anksčiau „valstiečių“ parengtos pataisos, kurios leistų sudaryti bendro gyvenimo sutartis.

Artėjant Tarptautinei šeimos dienai Seime penktadienį surengtoje diskusijoje oponentai išsakė argumentus, kurie partnerystės įteisinimo kontekste kartojami jau keleri metai: viena pusė partnerystę mato kaip žmogaus orumo garantą, kita – grėsmę tradicinei šeimai.

„Mamos už LGBTQ+ vaikus“ atstovė L.Plieniūtė teigė, kad Partnerystės įstatymo nebuvimas sukelia keblumų ir heteroseksualioms poroms, pvz., šeimoje gyvenantys vyras ir moteris, jei turi vaikų iš ankstesnių santykių, negali jų pasiimti iš darželio, nuvesti pas gydytoją, nebent turi notarišką įgaliojimą.

„Mane šeimos sąvokos samprata labai liečia, tam tikrose vietose mes laikomi šeima, yra tam tikros socialinės garantijos, tačiau yra atvejų, kai mano partneris, tarkime, jei aš būčiau išvykus į užsienį, jei kažkas nutinka mano pirmajam sūnui (iš ankstesnės santuokos), negali gauti nei informacijos, nei palydėti pas gydytoją, nebent aš sutvarkau notariškai“, – sakė L.Plieniūtė.

„Leiskime žmonėms jaustis oriai ir būti vadinamiems šeimomis, čia ne tik apie mano šeimą kalbama, aš kalbu ir apie vienos lyties poras, ir vienišas mamas. Gyvenau visokiose šeimos formose, turėjau ir bažnytinę santuoką, buvau ir vieniša mama, dabar gyvenu partnerystėje kaip šeima. Nenurodinėkite niekas, kaip man gyventi, bet duokite man teisę jaustis oriai ir su pilnomis teisėmis“, – kalbėjo organizacijos atstovė.

Lietuvos tėvų forumo tarybos narys Darius Trečiakauskas laikėsi nuomonės, kad „prigimtinė šeima yra vyras ir moteris“, ir tik tokioje šeimoje gimsta vaikai, ir būtent tokia šeima yra tautos ir valstybės pagrindas.

„Reikia pradėti nuo to, ką mes vadiname šeima ir ką tūkstančius metų žmonijoj buvo galima įvardinti kaip šeima. Šeima yra, kaip ir Konstitucijoj parašyta, valstybės, tautos pamatas, nes jei nebūtų šeimos, jei šeimoj neatsirastų vaikai, tai nebūtų nei tautos, nei valstybės, nei ateities“, – kalbėjo D.Trečiakauskas.

„Visi žmonės lygūs, be jokios abejonės, mes galime pasakyt, kad visos transporto priemonės yra skirtos nuvažiuoti iš taško A į tašką B, bet nuo to, kad mes traukinį pavadinsime lėktuvu, skristi jis nepradės. Vaikas gali gimti tik iš vyro ir moters“, – kalbėjo Tėvų forumo atstovas.

Jis taip pat teigė, kad turtinius, sveikatos ir panašius bendro gyvenimo klausimus galima išspręsti be partnerystės įteisinimo, priėmus pataisas, kurios poroms leistų sudaryti jungtinės veiklos sutartis. Tokias pataisas buvo parengusi opozicinė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, kaip alternatyvą partnerystei.

„Bendro gyvenimo, notarinius, sveikatos ir visus kitus klausimus, išspręstų bendro gyvenimo kartu įstatymas, kuris Seimo stalčiuose dūla jau šešerius metus“, – tvirtino Lietuvos tėvų forumo atstovas.

Buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Konstituciją šeima laikomi emocinio tarpusavio ryšio siejami kartu gyvenantys asmenys, ir šeimos formos gali būti įvairios.

„Nenorėčiau kalbėti būtinai apie santuoką ir partnerystę, nes kartu gyvenantys seneliai ir anūkai taip pat įvairiuose kontekstuose laikytini šeima, jie taip pat gintini pagal Lietuvos Konstituciją. (...) Šeimos sąvoka nėra tokia primityvi, kaip mums dažnai mėginama pateikti, ir juo labiau ji negali būti suprimityvinta iki fašistinio ar nacistinio lygio, kaip mes ką tik girdėjom, kad šeimos tikslas yra reprodukcija“, – sakė D.Žalimas.

Seime pernai pavasarį pirmoje pateikimo stadijoje buvo atmestas Partnerystės įstatymo projektas, kuris būtų įtvirtinęs tiek skirtingų, tiek tos pačios lyties asmenų partnerystę.

Diskusijos viešoje erdvėje dėl partnerystės atsinaujino valdantiesiems siekiant pavasario sesijos metu pateikti naują Partnerystės įstatymo versiją. Jis dar nėra oficialiai įregistruotas teisės aktų bazėje.

Viena buvusio Partnerystės įstatymo projekto autorių Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen praėjusią savaitę žurnalistams sakė, kad naujas projektas dėl partnerystės bus teikiamas užsitikrinus palaikymą Seimo salėje, anot jos, to šiuo metu siekiama.

Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius BNS patvirtino, kad Partnerystės įstatymo projektą planuojama pateikti iki pavasario sesijos pabaigos.

Partnerystės įteisinimui prieštarauja dalis opozicijos atstovų, sakydami, kad projekto svarstymui netinkamas laikas, nes Rusijos karo prieš Ukrainą kontekste nereikia priešinti visuomenės.

Ankstesniu Partnerystės įstatymo projektu siūlyta įteisinti tiek vyro ir moters, tiek tos pačios lyties asmenų partnerystę, ją apibrėžiant kaip oficialiai registruotą dviejų asmenų bendro gyvenimo faktą, siekiant sukurti, plėtoti, apsaugoti partnerių santykius.

Lietuvoje partnerystė nėra įteisinta nei vyro ir moters, nei vienos lyties poroms.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min