Dabar populiaru
Publikuota: 2008 rugsėjo 12d. 12:34

Marių pakrantėje – naujos erdvės turistams

Prieplaukoje jau netrukus galės švartuotis pirmosios jachtos.
D.Grikšaitės nuotr. / Prieplaukoje jau netrukus galės švartuotis pirmosios jachtos.

Kuršių marių bei Minijos pakrantėje kuriamos naujos prieplaukos, kurios, net neabejojama, taps turistų pamėgtomis erdvėmis ir suaktyvins turizmą šia upe ir mariomis.

Drevernos upės žiotyse, visai prie pat ištekėjimo į Kuršių marias baigiama statyti nauja moderni prieplauka. Kitą savaitę ji bus pristatyta pamario gyventojams. Klaipėdos rajono savivaldybės planuose – dar kelių tokių prieplaukų statybos.

Apsilankę Drevernos prieplaukoje tikrai neteks žado – kadaise čia šlamėjęs nendrynas ir upė išvalyti, pakrantė išklota trinkelėmis, pūpso modernūs šviestuvai, poilsiautojų laukia suoleliai ir gultai. Pakėlus galvą Kuršių marių link matomos Kuršių nerijos kopos.

„Juk Klaipėdos rajonas yra vienintelis Lietuvoje keturių vandenų kraštas, įsikūręs prie jūros, Kuršių marių, turime upių ir keletą ežeriukų. Tačiau infrastruktūros iki šiol pamaryje neturėjome. Puikiai žinome, kad infrastruktūra išvystyta kitoje Kuršių marių pusėje – įrengtos Nidos, Juodkrantės prieplaukos. Tačiau jei plauktum šia Kuršių marių puse, nuo Ventės rago iki Klaipėdos, nėra nė vienos normalios prieplaukėlės turizmo vystymui”, – kalbėjo Gargždų turizmo informacijos centro direktorė Daiva Buivydienė.

Drevernos prieplauka galės talpinti apie 70 jachtų ir pramoginių laivų. Anot D.Buivydienės, norinčiųjų švartuotis netrūksta, nes turinčių tokias transporto priemones vis daugėja, o vietų jachtoms laikyti stinga. Pirmąsias jachtas ketinama priimti jau šį rudenį, jos čia galės ir žiemoti.

Klaipėdos rajono savivaldybės Vietinio ūkio ir plėtros skyriaus vedėjo pavaduotoja Aldona Balčikonienė teigė, kad kol kas čia galės švartuotis 8-9 metrų marių jachtos, plokščiadugniai laivai, kitokios jachtos čia negalės įplaukti dėl per mažo kanalo gylio. Šiuo metu gylis prie krantinės siekia 1,8 metro, tačiau yra ir seklesnių vietų, kurias ketinama išvalyti, kad būtų galima priimti didesnės grimzlės laivus.

Anot projektą rengusios bendrovės „Neoforma” vadovo Lauro Rusecko, ši prieplauka šiuo metu yra pati didžiausia ir moderniausia mariose. Jos statybos atsiėjo 18 milijonų litų, didžioji dalis lėšų gauta iš Europos Sąjungos fondų. „Domėjausi švedų prieplaukėlėmis, esančiomis prie nedidelių miestelių. Tad čia yra truputis skandinaviškų idėjų. Prieplauką norėjome suprojektuoti ne tik laivelių aptarnavimui, siekėmė sukurti erdvę ir Drevernos gyventojams. Čia jie galės organizuoti renginius, ateiti su šeimomis”, – kalbėjo L.Ruseckas. Netrukus prieplauka bus patikėta rūpintis Drevernos seniūnijai, vėliau bus parenkamas privatus jos operatorius. Pasak L.Rusecko, operatorius rūpinsis, kad pakrantėje atsirastų kavinė, viešbutis, meno dirbinių parduotuvė. Vadovas įsitikinęs, kad ši prieplauka galės „gyventi” ne vien sezoninį gyvenimą.

D.Buivydienė teigė, kad atidarius šią prieplauką bus galima įgyvendinti seniai planuotą kelių dienų kruizą laiveliais. Turistai galės įveikti įdomų maršrutą – išplaukę iš modernios Mingės prieplaukos, jie plauks Minija, vėliau Vilhelmo kanalu, Drevernos upe, tuomet Kuršių mariomis pro Ventės ragą grįš į Mingę. „Šiam maršrutui dabar jau turime pakankamai prieplaukų. Neseniai atnaujinta Uostadvario prieplauka”, – šypsojosi Gargždų turizmo informacijos centro direktorė.

„Juk Klaipėdos rajonas yra vienintelis Lietuvoje keturių vandenų kraštas, įsikūręs prie jūros, Kuršių marių, turime upių ir keletą ežeriukų. Tačiau infrastruktūros iki šiol pamaryje neturėjome”, – teigė D.Buivydienė.

Traukos objektu Drevernoje tikima taps ir renovuota 19 a. pabaigos kurėnų meistro Jono Gižo sodyba. Joje ketinama mokyti jaunuolius daryti ir valdyti senovinius laivus, kurėnus, ir užsiimti turizmu. Sodyboje bus įkurtas turizmo centras, Gargždų krašto muziejus, bus vietų nameliams ant ratų – kemperiams. Savivaldybės specialistai nesnausti siūlo ir miestelio gyventojams. „Ateityje bus uždrausta prekinė žvejyba. Šio krašto žmonėms bus sunku išgyventi. Mes skatiname juos užsiimti rekreacine žvejyba, priiminėti svečius, daryti renginius ir taip pragyventi. Drevernoje gyvena 300 žmonių. Kol kas čia veikia vos viena turizmo sodyba”, – sakė D.Buivydienė.

Savivaldybė planuoja ir dar kelių prieplaukų statybas. Viena tokia suprojektuota Gargžduose, kita prieplauka būtų statoma Preikulės miesto parke. Jos – mažesnės ir turėtų tarnauti kaip stotelės baidarėmis bei kanojomis Minija keliaujantiems turistams. Didelė prieplauka bus statoma jėgos aitvarų mėgėjų lankomoje Svencelėje.

Drevernos prieplauka galės talpinti apie 70 jachtų ir pramoginių laivų.

Anot D.Buivydienės, norinčiųjų švartuotis netrūksta, nes turinčių tokias transporto priemones vis daugėja, o vietų jachtoms laikyti stinga. Pirmąsias jachtas ketinama priimti jau šį rudenį, jos čia galės ir žiemoti.

Klaipėdos rajono savivaldybės Vietinio ūkio ir plėtros skyriaus vedėjo pavaduotoja Aldona Balčikonienė teigė, kad kol kas čia galės švartuotis 8-9 metrų marių jachtos, plokščiadugniai laivai, kitokios jachtos čia negalės įplaukti dėl per mažo kanalo gylio. Šiuo metu gylis prie krantinės siekia 1,8 metro, tačiau yra ir seklesnių vietų, kurias ketinama išvalyti, kad būtų galima priimti didesnės grimzlės laivus.

Statybas rėmė ES

Anot projektą rengusios bendrovės „Neoforma” vadovo Lauro Rusecko, ši prieplauka šiuo metu yra pati didžiausia ir moderniausia mariose. Jos statybos atsiėjo 18 milijonų litų, didžioji dalis lėšų gauta iš Europos Sąjungos fondų.

„Domėjausi švedų prieplaukėlėmis, esančiomis prie nedidelių miestelių. Tad čia yra truputis skandinaviškų idėjų. Prieplauką norėjome suprojektuoti ne tik laivelių aptarnavimui, siekėme sukurti erdvę ir Drevernos gyventojams. Čia jie galės organizuoti renginius, ateiti su šeimomis“, – kalbėjo L.Ruseckas. Netrukus prieplauka bus patikėta rūpintis Drevernos seniūnijai, vėliau bus parenkamas privatus jos operatorius. Pasak L.Rusecko, operatorius rūpinsis, kad pakrantėje atsirastų kavinė, viešbutis, meno dirbinių parduotuvė. Vadovas įsitikinęs, kad ši prieplauka galės „gyventi“ ne vien sezoninį gyvenimą.

D.Buivydienė teigė, kad atidarius šią prieplauką bus galima įgyvendinti seniai planuotą kelių dienų kruizą laiveliais. Turistai galės įveikti įdomų maršrutą – išplaukę iš modernios Mingės prieplaukos, jie plauks Minija, vėliau Vilhelmo kanalu, Drevernos upe, tuomet Kuršių mariomis pro Ventės ragą grįš į Mingę. „Šiam maršrutui dabar jau turime pakankamai prieplaukų. Neseniai atnaujinta Uostadvario prieplauka“, – šypsojosi Gargždų turizmo informacijos centro direktorė.

Vilios kurėnais

Traukos objektu Drevernoje tikima taps ir renovuota 19 a. pabaigos kurėnų meistro Jono Gižo sodyba. Joje ketinama mokyti jaunuolius daryti ir valdyti senovinius laivus, kurėnus, ir užsiimti turizmu. Sodyboje bus įkurtas turizmo centras, Gargždų krašto muziejus, bus vietų nameliams ant ratų – kemperiams. Savivaldybės specialistai nesnausti siūlo ir miestelio gyventojams. „Ateityje bus uždrausta prekinė žvejyba. Šio krašto žmonėms bus sunku išgyventi. Mes skatiname juos užsiimti rekreacine žvejyba, priiminėti svečius, daryti renginius ir taip pragyventi. Drevernoje gyvena 300 žmonių. Kol kas čia veikia vos viena turizmo sodyba“, – sakė D.Buivydienė.

Savivaldybė planuoja ir dar kelių prieplaukų statybas. Viena tokia suprojektuota Gargžduose, kita prieplauka būtų statoma Preikulės miesto parke. Jos – mažesnės ir turėtų tarnauti kaip stotelės baidarėmis bei kanojomis Minija keliaujantiems turistams. Didelė prieplauka bus statoma jėgos aitvarų mėgėjų lankomoje Svencelėje.

Temos: 1 Minija

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Interviu

Kviečiame anties

Video

31:17
01:23
01:13

Esports namai

Parašykite atsiliepimą apie 15min