Liepos 6-osios renginio metu Kauno meras V.Matijošaitis miesto vardu pasveikino nusipelniusias asmenybes – įteikta daugiau kaip 30 apdovanojimų.
Už sėkmingą kūrybinę bei visuomeninę veiklą, svarų indėlį į miesto populiarinimą pagerbti Kultūros premijų laureatai, įteikti Santakos garbės ženklai, „Laisvės kario“ statulėlės.
„Džiaugiuosi galėdamas pasveikinti visus susirinkusius ir pagerbti tuos, kurie garsina Kauno vardą ir savo darbais praturtina mūsų mylimą miestą“, – kalbėjo Kauno meras.
Iš viso išdalintos 7 miesto simboliu tapusios „Laisvės kario“ statulėlės. Viena jų sekmadienį pagerbtas ir UAB „Autokausta“ vadovas Juozas Kriaučiūnas. Jam apdovanojimas įteiktas už svarų indėlį įgyvendinant sudėtingus nacionalinės reikšmės infrastruktūros objektų projektus Kaune.
Pastaraisiais metais šis verslininkas buvo minimas didžiausio Lietuvos istorijoje kyšio byloje.
15min primena, kad šioje nusikalstamoje istorijoje dalyvavo du asmenys – buvęs V.Matijošaičio komandos narys, Kauno savivaldybės administracijos direktorius Vilius Šiliauskas bei bene daugiausiai statybos konkursų Kaune laiminčios „Autokaustos“ vadovas J.Kriaučiūnas.
Vienas, remiantis bylos medžiaga, kyšio reikalavo, kitas jį davė. Bylos duomenimis, V.Šiliauskui bendrovės „Autokausta“ vadovas kyšius veždavo į jo namus ir palikdavo pašto dėžutėje, pinigus perduodavo įmonės patalpose. Užfiksuoti aštuoni kyšių perdavimo epizodai. Tačiau galiausiai nuteistas buvo tik V.Šiliauskas.
Prieš keletą metų teisėsaugai pradėjus šio nusikaltimo tyrimą, abu istorijos veikėjai buvo sulaikyti, atliktos kratos. Pas papirkimu tuomet įtartą J.Kriaučiūną rasta beveik 400 tūkst. eurų grynųjų pinigų. Nustatyta, kad jis V.Šiliauskui, šio reikalavimu, nešė kyšius už palankumą sudarant statybų ir susijusių darbų rangos sutartis bei jas administruojant.
Prokuratūra pranešė, kad Kauno savivaldybės administracijos direktoriui galimai duotas kyšis – didžiausias Lietuvoje. Bandymo papirkti bendra vertė – 260 tūkst. eurų. Iš vėliau paviešintų STT nuotraukų buvo matyti, kad pinigai V.Šiliausko namuose slėpti ir stiklainiuose.
Netrukus po sulaikymo prokuratūra net buvo areštavusi J.Kriaučiūno valdomas „Autokaustos“ ir dar kelių įmonių akcijas.
Vis dėlto, Kauno apylinkės teismas netenkino prokuratūros prašymo dėl „Autokaustos“ vadovo suėmimo. Jam skirtas 50 tūkst. eurų užstatas ir trijų mėnesių trukmės intensyvi priežiūra (privalėjo nuolat dėvėti apykoję – elektroninį stebėjimo įtaisą).
Verslininkas tuomet taip pat įpareigotas būti namų zonoje, neišvykti iš Lietuvos ir nebendrauti su V.Šiliausku.
Viešumoje dėl šio tyrimo stojo tyla.
Netrukus J.Kriaučiūnas ėmė šmėžuoti viešumoje, įvairiuose renginiuose, prabėgus pusmečiui nuo sulaikymų jau dalyvavo Dariaus ir Girėno stadiono atidaryme, kur kartu su Kauno meru V.Matijošaičiu, LFF generaliniu sekretoriumi Edgaru Stankevičiumi ir Kauno arkivyskupu Kęstučiu Kėvalu žengė į aikštės vidurį ir perdavė simbolinį stadiono raktą.
Ir tik po metų nuo tyrimo pradžios paaiškėjo, kad J.Kriaučiūnas – jau nebėra įtariamasis didžiausio kyšio istorijoje byloje. 2023 m. pavasarį jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nes bendradarbiavo su teisėsauga.
„Nekomentuosiu“, – tuomet lakoniškai atsakė J.Kriaučiūnas, 15min paklaustas, ar yra sutikęs bendradarbiauti su teisėsauga.
V.Šiliausko advokatas Ruslanas Boiko sprendimą atleisti verslininką nuo atsakomybės skundė teismui, tikino, kad tai padaryta neteisėtai, neturint jokio pagrindo, bet nieko nepešė.
Rezonansinėje korupcijos byloje teisme J.Kriaučiūnas jau buvo apklaustas kaip liudytojas, o ne įtariamasis.
V.Šiliauskas buvo teisiamas vienas, galiausiai šių metų kovą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paliko galioti Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendį, kuriuo buvusiam Kauno savivaldybės administracijos direktoriui už kyšininkavimą skirta trejų metų ir keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Taip pat maksimaliam septynerių metų terminui teismas yra uždraudęs V.Šiliauskui dirbti valstybės tarnyboje, konfiskavęs paimto kyšio dydžio sumą – 260 tūkst. eurų.
„Autokausta“ pastaraisiais metais laimi kone visus didžiausius konkursus Kauno mieste: statė vakcinacijos centru pandemijos metu tapusius ledo rūmus (13,6 mln. eurų), rekonstravo Laisvės alėją, iš turkų perėmė S.Dariaus ir S.Girėno stadiono (32 mln. eurų) rekonstrukciją, užsiėmė „Mokslo salos“ Nemuno saloje (32 mln. eurų), lengvosios atletikos maniežo prie Kauno sporto halės (19 mln. eurų vertė) statybomis, vykdė Vilniaus gatvės remontą ir kt.
